Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo G. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 31 d. gautas G. K. pareiškimas, kuriuo jis prašo nutraukti jo santuoką su S. K.; prašymas dėl žyminio mokesčio ir prašymas dėl įrodymų išsireikalavimo. Pareiškėjas nurodo, kad santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių metrikacijos biure. S. K. pataisos įstaigoje jo nelanko, bendrų vaikų su ja jis neturi, bendro ūkio nevedė, turto neužgyveno, jokia turtinio ar kito pobūdžio (vedybinė) sutartis jų nesaisto, bendrų kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi.

Pareiškime nenurodyta pareiškėjo G. K. gyvenamoji vieta, tačiau nurodyta, jog jo buveinė yra Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos II sektorius Kaišiadorių rajone.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti, kadangi jis neteismingas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Kaip matyti iš prašymo turinio, G. K. kreipiasi į teismą prašydamas nutraukti jo santuoką vieno sutuoktinio prašymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXV skyrius).

Teismas, spręsdamas ieškinio (šiuo atveju – pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 538 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymas nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu paduodamas pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Pataisos įstaiga nėra asmens gyvenamoji vieta, taigi turėtų būti atsižvelgiama į civilinio proceso kodekse įtvirtintą sąvoką „paskutinė žinoma gyvenamoji vieta“ (CPK 30 straipsnio 1 dalis) ir ieškinys (šiuo atveju – pareiškimas) pateikiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra ši paskutinė žinoma pareiškėjo gyvenamoji vieta.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO gautame Registrų centro Gyventojų registro departamento išraše apie asmenį nurodyta, kad paskutinė G. K. gyvenamoji vieta – Šiaulių r. sav. Taigi šiuo atveju ši paskutinė žinoma G. K. gyvenamoji vieta šiuo atveju ir apsprendžia šios bylos teismingumo klausimą – pareiškėjo prašymas dėl santuokos nutraukimo teismingas Šiaulių apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį kaip neteismingą Kaišiadorių rajono apylinkės teismui atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Taip pat pažymėtina, kad G. K. pareiškimas neatitinka ne tik teismingumo, bet ir prašymui nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 539 straipsnyje, bei apskritai procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nurodytų CPK 111, 113, 114 straipsniuose, todėl pareiškėjui rekomenduotina kreiptis teisinės pagalbos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 538 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti G. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu.

Išaiškinti pareiškėjui, kad su prašymu dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu jis turi kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą pagal teismingumą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.