- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-29
- Bylos Nr.
- AS-180-126-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija“
- Atsakovas
- Ginčų
- Kategorijos
- 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija“ skundą atsakovui Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y., išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės ir priimti dėl jo sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Teigė, kad suklydo – manė, kad komisijos atsisakymas atlikti tam tikrus veiksmus skundžiamas per vieną mėnesį Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tai yra teisinė klaida, savo teises pareiškėjas gina operatyviai, be to, sprendimas gali būti suprantamas dviprasmiškai ir kaip institucijos neatlikimas jos kompetencijai priskirtų veiksmų, ir kaip ikiteisminės institucijos sprendimas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 11 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, neatnaujinęs praleisto termino skundui paduoti.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtinto Ginčų dėl neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašo 6 punktą, kad pareiškėjas turi teisę apskųsti Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimtus sprendimus. To paties aprašo 37 punkte numatyta, kad Ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas pasinaudojo numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – nesutikdamas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. R-3298(2.6) kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2006 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SD-787 nutarė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį administracinių ginčų komisijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, skundą (prašymą) paduodama per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Skundžiamas Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006 m. spalio 31 d. sprendimas VĮ ,,Rokiškio miškų urėdija“ gautas 2006 m. lapkričio 3 d. (tai patvirtina gavimo žyma ant skundžiamo sprendimo), todėl skundas dėl šio sprendimo panaikinimo teismui galėjo būti paduotas iki 2006 m. lapkričio 23 d. Pareiškėjas skundą teismui pirmą kartą išsiuntė 2006 m. lapkričio 27 d., tai yra, praleidęs apskundimo terminą. Teismo nuomone, svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, teismo nuomone, nėra. Pareiškėjo teiginys, kad sprendimas gali būti suprantamas dviprasmiškai ir kaip institucijos neatlikimas jos kompetencijai priskirtų veiksmų, ir kaip ikiteisminės institucijos sprendimas, – nepagrįstas. Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, turėjo teisę išsamesnės informacijos apie sprendimo apskundimą pasiteirauti Ginčų komisijoje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba kreiptis į advokatą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjui išsiuntė nutarties priėmimo dieną, o antrąjį skundą pareiškėjas teismui išsiuntė tik 2007 m. sausio 4 d. Teismo nuomone, tai patvirtina, kad pareiškėjas aplaidžiai rūpinasi savo teisių gynimu.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Kadangi Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, suklysta skaičiuojant kreipimosi į teismą terminą. Be to, pareiškėjo nuomone, atsisakymas nagrinėti skundą gali būti suprantamas ir kaip išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos neveikimas, kuriam apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalis numato 2 mėnesių terminą.
2) Teisingumo principas reikalauja teisinę klaidą pripažinti svarbia termino praleidimo priežastimi, nes net ir teisinę kvalifikaciją turintiems asmenims negalėjo būti žinoma, kad teismas institucijos atsisakymą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus laikys šios institucijos sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu dėl jo skundo atlikti pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą, kreipėsi į išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 1 d., socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 35 p., 41 p.). Ginčų komisijos sprendimas dėl darbingumo lygio gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 str. 14 d., Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 42 p.). Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata, pareiškėjas ginčijamą ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimą administraciniam teismui privalėjo apskųsti per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis suprato, jog kreipdamasis į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos naudojasi tokio pobūdžio ginčų sprendimui nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Ginčų komisijos sprendimą pareiškėjas gavo 2006 m. lapkričio 3 d. (b.l. 6, 7), tačiau pirmą kartą skundą teismui padavė tik 2006 m. lapkričio 30 d., praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjo teiginiai, kad Ginčų komisijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsisakymas nagrinėti skundą gali būti suprantamas kaip išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos neveikimas, kuriam apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato 2 mėnesių terminą, vertintini kritiškai. Ginčų komisija pareiškėjo atžvilgiu priėmė aiškų ir konkretų sprendimą nenagrinėti jo skundo, nurodė tokio sprendimo priėmimo pagrindą. Teisinė klaida, suklystant dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo apskundimo termino, ginčo atveju svarbia termino praleidimo priežastimi negali būti pripažinta. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad, ginčydamas Ginčų komisijos sprendimą, naudojosi advokato, t.y., kvalifikuoto teisininko, paslaugomis. Šis asmuo galėjo ir privalėjo tinkamai pasirūpinti pareiškėjo interesų gynybą. Aplinkybę, kad pareiškėjas nepakankamai rūpestingai gina savo teises, patvirtina ir faktas, kad 2006 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo skundą, antrą kartą į teismą su skundu bei prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti pareiškėjas kreipėsi beveik po mėnesio. Kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, atsižvelgus į tai, kad Ginčų komisijos sprendimui apskųsti buvo nustatytas 20 dienų terminas, skundas dėl paties sprendimo jau buvo paruoštas, pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, paduodant ir prašymą atnaujinti praleistą terminą, buvo nepagrįstai delsiama.
Kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą, neatnaujinus praleisto termino jam paduoti, atsisakyta priimti, – teisėta ir pagrįsta. Jos naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.