Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo D. V. gynėjo Rimo Andrikio dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutarties, kuria D. V. pratęstas kardomsios priemonės – suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. įtariamas tuo, kad jis, 2009 m. vasario - kovo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo nenustatytomis dienomis, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. V., N. M., D. V., T. R., kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, apgaule žadėdamas uždarbį užverbavo nukentėjusiąją A.L. vykti į Olandiją dirbti prostitute siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir pelnomasi iš jos prostitucijos, nugabeno nukentėjusiąją į Kauno mieste esančią degalinę „Lukoil", įsodino į mikroautobusą vykstantį į Olandiją Amsterdamą, po to nukentėjusiajai A.L. nuvykus į Amsterdamą, apgyvendino A.L. ikiteisminio tyrimo nenustatytame bute, įtraukė į prostituciją ir pelnėsi iš jos asmens prostitucijos, t.y., jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis įtariamas tuo, kad 2009 m. kovo mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. V., N. M., D. V., T.R., A.J.. N.B. ir G. Ž., kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, Anykščių mieste, žadėdamas uždarbį užverbavo nepilnametę nukentėjusiąją R. R. (tuo metu 16 metų amžiaus vaiką) vykti į Olandiją dirbti prostitute siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir pelnomasi iš jos prostitucijos, nugabeno nukentėjusiąją į sodybą (duomenys neskelbtini), po to į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur ją laikė nelaisvėje, po to 2009 m. kovo 28 d. apie 13.30 vai. nugabeno nukentėjusiąją į Kauno autobusų stotį kur nupirko bilietą ir įsodino į autobusą vykstantį maršrutu Ryga -Amsterdamas, tačiau Kalvarijos sen. Salapeuraugio k. kelyje Kalvarija - Suvalkai išvykstant iš Lietuvos Respublikos R.Radzevičiūtę sulaikė valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai dėl suklastotų asmens dokumentų, t. y., jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis įtariamas tuo, kad 2009 m. kovo mėnesį nuo ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. V., N. M., D. V., T.R., G.B., kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, Kupiškio rajone Alizavos miestelyje melagingai pažadėjo gerai apmokamą darbą Olandijoje nukentėjusiajai R. M., taip užverbavo nepilnametę nukentėjusiąją R. M. (tuo metu 17 metų amžiaus vaiką) vykti į Olandiją siekiant, kad nukentėjusioji būtų įtraukta į prostituciją ir pelnomasi iš jos prostitucijos, po to nugabeno nukentėjusiąją į butą adresu (duomenys neskelbtini), kur laikė ją nelaisvėje, po to 2009 m. kovo 28 d. apie 10 vai. nugabeno nukentėjusiąją į Panevėžio autobusų stotį, nupirko bilietą ir įsodino į autobusą vykstantį maršrutu Ryga - Amsterdamas, po to nukentėjusiajai nuvykus į Olandiją Amsterdamą, apgyvendino ikiteisminio tyrimo nenustatytame bute, vertė nukentėjusiąją užsiimti prostitucija, tačiau nukentėjusioji R.M. atsisakė verstis prostitucija ir pabėgo nuo įtariamųjų, t.y., jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 157 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis įtariamas tuo, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku suklastojo tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. 20694391, išduotą V. M. vardu, kurį neturėdamas teisėto pagrindo laikė namuose, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2012-08-31, 19 vai. 45 min.., kuomet šį suklastotą asmens pasą kratos metu rado ir paėmė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, t. y., jog padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje.

Gynėjas, nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo teisėjo argumentais, nurodo, jog BPK 119 str. nustato galimybę, o ne būtinybę, skirti kardomąją priemonę baudžiamajam procesui užtikrinti ir naujų nusikalstamų veikų užkardymui. Nusikalstamų veikų sunkumas nėra vienintelė ir lemianti kardomosios priemonės, taip pat jos rūšies paskyrimo sąlyga (BPK 121 str. 4 d.). Todėl laisvės atėmimo bausmės grėsmė nėra ir negali būti pakankamas kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo sąlyga, nes ji sukuria tik prielaidą manyti apie galimą įtariamojo elgesį ateityje. Tokiu atveju ignoruojami kiti įtariamojo asmenybės, ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo kriterijai. Todėl neabejotina, kad itin svarbią reikšmę kardomosios priemonės skyrimui ir jos rūšies pasirinkimui turi kitos BPK 121 str. 4 d. nurodytos aplinkybės. D. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena šeimoje, išlaiko du mažamečius vaikus, prižiūri sunkiai sergantį tėvą, kuriam būtina priežiūra. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis netinkamai vykdė šias savo šeimynines pareigas. Šios aplinkybės nebuvo įvertintos pratęsiant suėmimo terminą. Šie duomenys tik teigiamai charakterizuoja įtariamąjį D. V. Teigiamą D. V. asmenybės įvertinimą papildo tai, kad jis nėra teistas, ir tai, kad nuo nusikalstamų įvykių, dalyvavimu kuriose įtariamas D. V., praėjo 4 metai ir jis nesislapstė nuo teisėsaugos institucijų bei nedarė nusikalstamų veikų. Tai, kad ekonominės krizės ir masinio nedarbo Lietuvoje sąlygomis D. V. Lietuvoje nedirba, negali būti įvertinta kaip svarus D. V. elgesio trūkumas, leidžiantis manyti, kaip teigiama nutartyje, kad D. V. pragyvena iš nusikalstamos veikos. Uždarbiavimas užsienyje negali būti vertinamas kaip žmogaus elgesio trūkumas. Visiškai beprasmis, deklaratyvus yra nutarties teiginys apie įtariamojo ryšius užsienyje, kuriam suteikta neigiama reikšmė. Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, apie 1 mln. lietuvių gyvenant užsienyje, ryšių turėjimas užsienyje yra kasdieninis žmogaus elgesį apibūdinantis elementas, o ne pretekstas apkaltinti žmogų elgesiu, keliančiu grėsmę baudžiamajam persekiojimui. Ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimo požiūriu teismo nutartyje daroma tendencinga išvada, jog nukentėjusiųjų R. M., R. R., A. L., liudytojo V. M. parodymai galimai patvirtina įtariamojo D. V. kaltumą, nes šių asmenų parodymai neidentifikuoja nei D. V. asmenybės, nei jo veikos, o tik nuosekliai patvirtina galimą T. R. ir N. M. kaltumą.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjant skundus dėl suėmimo taikymo, įtariamojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas. BPK 121 str. 2 d. numato būtiną sąlygą kardomosios priemonės skirti - duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumą. Konstatuotina, jog duomenų, leidžiančių manyti jog D. V. padarė veikas, kuriomis įtariamas, šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje suėmimui taikyti pakanka.

Įtariamajam D. V. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta ir tęsiama BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo, daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 121 str. 4 d.

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pripažįstama, jog kaltinimo sunkumas bei sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra aplinkybės, priskiriamos BPK 122 str. 2 d. nurodytoms „kitoms aplinkybėms“, kurios traktuojamos pakankamomis pagrįstai manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Už veikų, kuriomis įtariamas D. V. padarymą, sankcijose numatytos labai giežtos laisvės atėmimo bausmės - iki 12 ir 15 metų. Nors iki suėmimo jis gyveno su šeima, prižiūrėjo sunkiai sergantį tėvą, neteistas, tačiau tyčinių veikų, kurių padarymu jis įtariamas, pobūdis, sunkumas ( trys veikos nusikalstamos veikos pripažįstamos labai sunkiais nusikaltimais) ir galimai gręsianti griežta bausmė, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Sutiktina, jog įtariamojo ryšiai užsienyje patys savaime nėra įtariamąjį neigiamai apibūdinantys duomenys, tačiau dėl tokių ryšių buvimo asmeniui yra papildomos galimybės slėptis užsienyje, o tai kaip tik sustiprina manymą, jog įtariamasis gali tuo pasinaudoti. Todėl pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., suėmimui taikyti, teismo konstatuotas pagrįstai. Skundo argumentas, jog D. V. po įtariamų veikų nesislapstė, minėto suėmimo pagrindo buvimo nepaneigia, nes įtariamojo veikos yra specifinio pobūdžio ir sunkiau atskleidžiamos. Šios veikos gana ilgą laiką nebuvo išaiškintos ir baudžiamasis persekiojimas įtraiamojo atžvilgiu nebuvo vykdytas.

Legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjimas, bei pareikštų įtarimų pobūdis (D.V. įtariamas bendrininkų grupėje prekyba žmonėmis), leidžia pagrįstai manyti, D. V. gavus lėšų iš nusikalstamų veikų, darant sunkius nusikaltimus. Todėl sutiktina su teismo nustatytu pagrindu, jog įtariamasis D.V. laisvėje gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4d. (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Esant visumai aptartų aplinkybių, manyti, kad BPK 119 str. numatytus tikslus D. V. galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nėra pagrindo. Suėmimo taikymo trukmė D. V. neviršija įstatymo numatytų terminų, o pagal įtarimų sunkumą nelaikytina peržengiančia procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo ribas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo D. V. gynėjo Rimo Andrikio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-01-30 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.