- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-20
- Bylos Nr.
- e2YT-27531-1077/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22145-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Ranceva
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- R. M.
- Kategorijos
pareiškėjos atstovams adv. padėjėjui Dainiui Daugirdai ir adv. padėjėjai Gabrielei Lenkšaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, suinteresuoti asmenys: R. M., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja A. D. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo V. N., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė ir pradėjo faktiškai valdyti: 1) 33/100 dalį pastato-kiemo rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) 33/100 dalį pastato-ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškėja nurodė, kad nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini): 1) 255/1020 dalis žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas); 2) 33/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) 3) 33/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Statiniai). Taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalys priklauso ir yra įregistruotos suinteresuoto asmens R. M. vardu: 1) 765/1020 dalis Žemės sklypo; 2) 67/100 dalis Gyvenamojo namo; 3) 67/100 dalis pastato-kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Rūsys); 4) 67/100 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas); 5) pastatas-garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Garažas); 6) 67/100 dalis Statinių.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad jai paveldint nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre liko neįregistruota pareiškėjos nuosavybės teisė į 33/100 dalis Rūsio ir 33/100 dalis Ūkinio pastato, kuriuos pareiškėja faktiškai priėmė valdyti. Pasak pareiškėjos, iki tol nurodyti objektai nuosavybės teise priklausė palikėjui V. N..
4. Pareiškėja paaiškino, kaip keitėsi nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini): 1) visi nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini), iki 1945 m. kovo 16 d. priklausė E. G.; 2) 1945 m. kovo 16 d. E. G. padovanojo Gyvenamąjį namą su visais priklausiniais M. K.; 3) 1963 m. balandžio 27 d. pasirašyta Dovanojimo sutartis, kuria M. K. padovanojo 67/100 dalį gyvenamojo namo D. E.; 4) 1966 m. kovo 23 d. pasirašyta Dovanojimo sutartis, kuria D. E. dovanoja J. Z. 34/100 dalį gyvenamojo namo; 5) 1966 m. kovo 23 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria D. E. pardavė N. V. 33/100 dalį gyvenamojo namo; 6) 1968 m. balandžio 1 d. išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo M. J. paveldėjo M. K. 33/100 dalis gyvenamojo namo; 7) 1968 m. balandžio 2 d. Dovanojimo sutartimi M. J. padovanojo J. A. 33/100 dalį gyvenamojo namo; 8) 1975 m. rugpjūčio 18 d. Dovanojimo sutartimi J. Z. padovanojo 34/100 gyvenamojo namo ir sandėliuką 30 1/p J. A.; 9) 1991 m. kovo 6 d. išduotas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijmas, kuriuo D. A. paveldėjo N. V. 33/100 dalį gyvenamojo namo; 10) 1995 m. sausio 23 d. išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą – R. J. paveldėjo A. J. 33/100 gyvenamojo namo, ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais 4I1/p, 1I1/p, 2I1/p, rūsio, plane pažymėto indeksu 3I1/p, kiemo įrenginių bei garažas, plane pažymėtas indeksu 2G1/p, boksas Nr. 1; 11) 1995 m. sausio 23 d. išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą, kuriuo R. J. paveldėjo A. J. 34/100 dalį gyvenamojo namo, ūkio pastatų, plane pažymėtų indeksais 4I1/p, 1I1/p, 2I1/p, rūsio, plane pažymėto indeksu 3I1/p, kiemo įrenginių bei garažas, plane pažymėtas indeksu 2G1/p, boksas Nr. 2.
5. Pareiškėjos teigimu, vadovaujantis Vilniaus Tarpmiestinės techninio inventorizacijos biuro namų valdos inventorinės techninės-apskaitos kortelės 1986 m. kovo 23 d. duomenimis, pareiškėjos tėvui V. N. priklausė 33/100 Gyvenamojo namo ir pagalbiniai pastatai (Rūsys ir Ūkinis pastatas). (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos tėvui V. N., pareiškėja paveldėjo ir priėmė valdyti Gyvenamąjį namą kartu su jo priklausiniais. Pasak pareiškėjos, faktą, kad palikimas buvo pradėtas faktiškai valdyti, patvirtina tai, kad pareiškėja kreipėsi į notarą dėl Gyvenamojo namo priėmimo, buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir įregistruota nuosavybės teisė į 33/100 dalis Gyvenamojo namo ir 33/100 Statinių, tačiau dėl neaiškių priežasčių nuosavybės teisės į 33/100 dalis Rūsio ir 33/100 dalis Ūkinio pastato nenurodytos ir neįregistruotos. Pareiškėja pažymėjo, kad nors Paveldėjimo teisės liudijime nebuvo nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre liko neįregistruota 33/100 dalis Rūsio ir 33/100 dalis Ūkinio pastato, tačiau nuo pat pareiškėjos tėvo mirties visu šiuo nekilnojamuoju turtu kaip savu naudojosi ir jį faktiškai valdė pareiškėja. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja faktiškai gyvena name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei naudojasi namo priklausiniais, tačiau Rūsys ir Ūkinis pastatas nėra pagrindiniai nekilnojamojo turto objektai, todėl pareiškėja faktiškai naudojasi tik trečdaliu šių objektų, kas sudaro 2,54 kv. m Rūsio ir 3,26 kv. m Ūkinio pastato. Pasak pareiškėjos, kadangi už šiuos objektus nereikia mokėti mokesčių, juose nėra elektros, jokios komunalinės paslaugos jiems neteikiamos, todėl jokių šių objektų naudojimosi rašytinių įrodymų neturi. Pareiškėja pažymėjo, jog tai, kad pareiškėja faktiškai naudojasi Rūsio ir Ūkinio pastato dalimis gali patvirtinti kita šių objektų savininkė – R. M. (suinteresuotas asmuo byloje).
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko ir prašė bylą nagrinėti pareiškėjo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad nėra pakankamai duomenų apie tai, jog palikėjui V. N. asmeninės nuosavybės teise priklausė pareiškėjos pareiškime nurodytos statinių dalys, esančios (duomenys neskelbtini). Pasak suinteresuoto asmens, nėra aišku, dėl kokių priežasčių paveldėtoja savo paveldėjimo teisių į pareiškime nurodytas pastatų dalis daugiau kaip 20 metų nerealizavo visa apimtimi, taip pat tuomet, kai jai į palikėjo palikimą 1991 m. kovo 6 d. buvo išduotas Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad kadangi valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą jis vykdo tik nuo 2015 m. kovo 20 d., todėl suinteresuotas asmuo negali turėtų duomenų apie pareiškime nurodyto turto paveldėjimą ir jo faktinį valdymą.
7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė bylą spręsti, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus teisinius argumentus, bylą nagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija duomenų ir dokumentų apie pastatus: Rūsį ir Ūkinį pastatą, neturi.
8. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai. Suinteresuotas asmuo patvirtino, kad be jos, kaip kitos nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkės, tiek Rūsiu, tiek Ūkiniu pastatu visada naudojosi tik pareiškėja, jokiems kitiems asmenims šis turtas nepriklausė ir jokių pretenzijų į jį niekas nereiškė. Nurodė, jog iš ankstesnių minėto turto savininkų Aleksandro ir A. J., iš kurių paveldėjo turimą turtą, suinteresuotas asmuo sužinojo, kad pareiškėja gyvenamąjį namą kartu su jo priklausiniais priėmė kaip palikimą ir pradėjo šiuo nekilnojamuoju turtu naudotis po savo tėvo V. N. mirties. Pasak suinteresuoto asmens, daugelį metų ji kartu su pareiškėja naudojasi tiek Gyvenamuoju namu, tiek Rūsiu ir Ūkiniu pastatu, kuriuose kartu laiko namų ūkio reikmenis, daržoves ir kitus reikalingus daiktus. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėja visuomet padėjo šiais statiniais rūpintis, kartu su suinteresuotu asmeniu juos prižiūrėjo, tvarkė ir pan. Pažymėjo, kad visada buvo laikoma, jog 1/3 visų minėtų statinių priklauso pareiškėjai. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant arba suteikti galimybę teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.
9. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovai pareiškime nurodytas aplinkybes palaikė. Papildomai paaiškino, jog pareiškėja norėjo parduoti jai priklausančią dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuomet paaiškėjo, jog nėra registruota pareiškėjos nuosavybė į 33/100 dalį Rūsio ir 33/100 dalį Ūkinio pastato. Taip pat pažymėjo, kad nėra aišku, kodėl notarė neįregistravo pareiškėjos nuosavybės į pastato priklausinius, nes namų valdos kortelėje pažymima, kad palikėjui V. N. priklausė tiek pagrindinio pastato, tiek pagalbinių pastatų (Rūsio ir Ūkinio pastato) dalis. Pareiškėja paaiškino, jog ginčo statiniais naudojosi, laikė juose savo daržoves, ginčo statinius prireikus paremontuodavo. Ginčo statiniuose guli pareiškėjos ir suinteresuoto asmens R. M. daiktai. Paaiškino, jog kuomet atsikraustė, pradėjo laikyti ten savo daiktus, o atsikraustė prieš 45 metus. Ir pareiškėjos tėvas ten laikė savo daiktus. Tėvas naudojosi abiem – ir Rūsiu, ir Ūkiniu pastatu (sandėliuku). R. M. seneliai irgi laikė ten daiktus. Po pareiškėjos tėvo mirties pareiškėja toliau naudojosi tomis patalpomis. Paaiškino, jog nežino, kada pastatyti ginčo statiniai, pareiškėjos tėvas Gyvenamąjį namą jau pirko su Rūsiu ir sandėliuku. Anot pareiškėjos, pareiškime notarui pareiškėjos nurodyti kaip ketinami priimti ūkiniai pastatai ir yra ginčo statiniai.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą VĮ „Turto bankas“ prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą R. M. prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
11. Liudytoja A. G. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog suinteresuotas asmuo R. M. yra jos sesers dukra, sesuo yra mirusi, todėl liudytoja R. M. yra tarsi jos mama. Su pareiškėja liudytoja gyveno kaip kaimynės, daugiau gyveno su pareiškėjos tėvais, adresu (duomenys neskelbtini), liudytojos butas buvo Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos – Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu liudytoja pradėjo gyventi 1961 m., kai buvo paskirta dirbti į Vilnių, ir gyveno ten iki maždaug 1967 m. Nurodė, jog tuomet, kai Norkūnams pardavė viršų, visą laiką naudojosi bendrai Rūsiu ir Ūkiniu pastatu (sandėliu), nekilo klausimas, kad juridiškai nebuvo įforminta. Liudytoja paaiškino, kad pareiškėja ten laiko savo daiktus (netgi daugiau jų negu suinteresuotas asmuo R. M.). Niekas daugiau be nurodytų asmenų Rūsiu ir sandėliuku nesinaudoja. Liudytoja paaiškino taip pat mačiusi, kaip po V. N. mirties Rūsiu ir sandėliuku toliau naudojosi pareiškėja. Paaiškino, jog E. D. yra liudytojos vyras, tai jis ir perleido V. N. nuosavybę į Gyvenamąjį namą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
12. Pareiškimas tenkintinas.
13. Iš Nekilnojamojo turto registro 2021 m. birželio 18 d. išrašų matyti, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai, esantys (duomenys neskelbtini): 1) 255/1020 dalis žemės sklypo, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 33/100 dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 3) 33/100 dalis kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, suinteresuotam asmeniui R. M. nuosavybės teise priklauso : 1) 765/1020 dalis Žemės sklypo; 2) 67/100 dalis Gyvenamojo namo; 3) 67/100 dalis pastato-kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4) 67/100 dalis pastato-ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5) pastatas-garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 6) 67/100 dalis Statinių (e. b. l. 7-10).
14. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. 2001 m. liepos 1 d.) pradėtoms administracinėms ir teisminėms procedūroms taikomos tuo metu galiojusių įstatymų materialinės teisės normos, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.
16. Remiantis ginčui aktualiu metu galiojusio Lietuvos TSR 1964 m. liepos 7 d. įstatymo „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinios, 1964, Nr. 19-138) (toliau – Lietuvos TSR CK) 587 straipsniu, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiame straipsnyje taip pat nurodyta, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.
17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad V. N. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 30). Po palikėjo mirties pareiškėja (palikėjo dukra) kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjai 1991 m. kovo 6 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 138 (e. b. l. 30), kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota nuosavybės teisė į 33/100 dalis Gyvenamojo namo ir 33/100 Statinių (e. b. l. 9-10). Pasak pareiškėjos, dėl neaiškių priežasčių, nuosavybės teisės į 33/100 dalis Rūsio ir 33/100 dalis Ūkinio pastato išduotame paveldėjimo teisės liudijime nenurodyta ir nebuvo įregistruota.
18. Taigi pareiškėja po savo tėvo mirties yra priėmusi palikimą, pateikdama pareiškimą notarui, ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip minėta, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Vadinasi, pareiškėja, priėmusi dalį Gyvenamojo namo ir Statinių, priėmė visą po palikėjo mirties jam priklausiusį turtą. Nors pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji dalį palikimo (Rūsį ir Ūkinį pastatą) priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, konkrečiu atveju taikytinas teisės normas parenka bylą nagrinėjantis teismas. Teismo vertinimu, šiuo atveju nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes, jog Rūsys ir Ūkiniai pastatas priklausė palikėjui, darytina išvada, jog pareiškėja paveldėjo juos ne pradėjusi faktiškai valdyti, o pateikusi notarui pareiškimą. Taigi šioje byloje, atsižvelgiant ir į teismui tenkantį vaidmenį ypatingosios teisenos bylose imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, nustatytina, ar dalis Rūsio ir Ūkinio pastato priklausė pareiškėjos tėvui jo mirties dieną (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
19. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, jog dalis Rūsio ir Ūkinio pastato priklausė pareiškėjos tėvui jo mirties dieną. 1966 m. kovo 23 d. sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria D. E. pardavė V. N. 33/100 dalį gyvenamojo namo (el. b. l. 21). Šioje sutartyje kaip pardavimo objektas aiškiai nurodyta tik dalis Gyvenamojo namo. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos tėvui nuosavybės teise taip pat buvo registruota tik minėta dalis Gyvenamojo namo.
20. Remiantis šios sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos TSR CK 153 straipsniu, priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.
21. Teismo vertinimu, šiuo atveju byloje pakanka įrodymų išvadai, jog Rūsys ir Ūkinis pastatas laikytini Gyvenamojo namo priklausiniais. Remiantis Vilniaus Tarpmiestinės techninio inventorizacijos biuro namų valdos inventorinės techninės-apskaitos kortelės 1986 m. kovo 23 d. duomenimis, kaip pagrindinis daiktas nurodomas Gyvenamasis namas, o kitame lape išvardyti pagalbiniai pastatai, ir nėra nurodyta, kad pastarieji priklausytų kitiems asmenims (e. b. l. 33-40). Iš archyvo gauti V. N. paveldėjimo bylos duomenys taip pat patvirtina, jog Rūsys ir Ūkinis pastatas buvo laikomi pagrindinio daikto priklausiniais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai 1991 m. sausio 17 d. išduotame Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pažymėjime, kuris kaip tik ir buvo skirtas pateikti valstybinei notarinei kontorai paveldėjimo sutarčiai įforminti, tarp pagalbinių pastatų nurodytas ir Rūsys ir Ūkinis pastatas (e. b. l. 148). Pareiškėja teismui paaiškino, kad ji nežino, kada pastatyti ginčo statiniai, pareiškėjos tėvas Gyvenamąjį namą jau pirko su Rūsiu ir Ūkiniu pastatu (sandėliuku), pareiškėjos tėvas šiuose statiniuose laikė savo daiktus (namų ūkio reikmenis, daržoves ir kitus reikalingus daiktus). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ir suinteresuotas asmuo R. M. nurodė ir liudytojos parodymais buvo patvirtinta, jog Rūsys ir Ūkinis pastatas tiek šiuo metu, tiek anksčiau pareiškėjos ir R. M. šeimų buvo ir yra naudojami sandėliavimui, t. y. naudojami Gyvenamojo namo pagalbinėms funkcijoms atlikti. Šiame sprendimo punkte aptartų įrodymų visuma leidžia teismui konstatuoti, kad Rūsys ir Ūkinis pastatas yra Gyvenamojo namo, kurio dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, priklausiniai, nes jie yra skirti tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susiję su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Gyvenamajame name gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti).
22. Toliau nustatytina, ar Rūsį ir Ūkinį pastatą ištiko pagrindinio daikto – Gyvenamojo namo, likimas. Šiuo atveju 1966 m. kovo 23 d. sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo numatyta, jog Rūsį ir Ūkinį pastatą būtų ištikęs kitas likimas. Liudytoja A. G. D., kuri buvo Gyvenamojo namo dalį V. N. minėta sutartimi perleidusio E. D. žmona, paaiškino, jog į pirkimo pardavimo sutartį Rūsys ir Ūkinis pastatas nebuvo įtraukti, tačiau niekam niekada nekilo abejonių, kad šiais statiniais turi teisę naudotis abi šeimos. Jokie kiti asmenys nėra priėmę pareiškime nurodytos dalies Rūsio ir Ūkinio pastato, taip pat byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų. Suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VĮ „Turto bankas“ byloje pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą taip pat nurodė neturintys duomenų apie Rūsį ir Ūkinį pastatą. Kita byloje esanti rašytinė medžiaga taip pat patvirtina, kad Rūsį ir Ūkinį pastatą ištiko pagrindinio daikto likimas. 1987 m. liepos 3 d. testamente V. N. nurodė, jog po savo mirties palieka ne tik dalį Gyvenamojo namo, tačiau ir ūkinius pastatus, esančius tuo pačiu adresu (el. b. l. 149). Pareiškėja savo pareiškime dėl palikimo priėmimo taip pat nurodė, kad po jos tėvo mirties likusį turtą sudaro Gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai (el. b. l. 147), o teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaip ūkinius pastatus ji turėjo omenyje būtent Rūsį ir Ūkinį pastatą. Aptartų įrodymų visuma leidžia spręsti, kad ginčo statinius ištiko pagrindinio daikto likimas – 1966 m. kovo 23 d. pirkimo pardavimo sutartimi jie buvo perleisti V. N. nuosavybėn.
23. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėja A. D. priėmė tėvui V. N. nuosavybės teise priklausiusias 33/100 dalį Rūsio ir 33/100 dalį Ūkinio pastato, esančių adresu (duomenys neskelbtini), pateikdama pareiškimą notarui (Lietuvos TSR CK 587 straipsnis).
24. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra iš esmės pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant dalį palikimo, atsiradusio po V. N. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 577–578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo V. N. (gimusio (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), be kito turto, priėmė 33/100 (trisdešimt tris šimtąsias) dalis pastato-kiemo rūsio, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 33/100 (trisdešimt tris šimtąsias) dalis pastato-ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pateikdama pareiškimą notarui.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.