Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. L. ir D. L. patikslintą pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – skolininkė M. S., antstolis Arminas Naujokaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas pareiškėjų V. L. ir D. L. patikslintas 2017-01-06 pareiškimas (b. l. 12-14), kuriuo prašo nustatyti skolininkės M. S. ½ turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius) dalį, esančią su kitais asmenimis nuosavybėje. Nurodė, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-334-209/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. S. išieškotojams V. L. ir D. L.. Vykdant vykdomąjį dokumentą, nustatyta, kad skolininkė M. S. turi nuosavybe su kitais asmenimis priklausančio turto, t.y. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio dalis priklausė skolininkės sutuoktiniui V. S.. V. S. mirė 2016-01-31, po sutuoktinio mirties skolininkė nesiėmė jokių veiksmų palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo antstolis Arminas Naujokaitis pateikė vykdomosios bylos Nr. 0157/15/01261 kopiją.

Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nesant pagrindų privalomam žodiniam nagrinėjimui (b. l. 15, CPK 133).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0157/15/1261 kopijos duomenų nustatyta, kad Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-334-209/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. S. išieškotojams V. L. ir D. L. (vykd. b. l. 1-2, 4-12, 75). Remiantis 2016-09-13 Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė M. S. kartu su V. S. nuo 1988-08-04 buvo susituokę (vykd. b. l. 54). Iš Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, jog sutuoktiniai vedybų sutarties nebuvo sudarę (b. l. 32). Iš gyventojų registro tarnybos duomenų nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis mirė 2016-01-31 (vykd. b. l. 100). Remiantis 2017-02-14 Testamentų registro išrašo duomenimis, įregistruotų skolininkės sutuoktinio palikimo priėmimo faktų – nėra (b. l. 33). Iš vykdomosios bylos kopijos duomenų nenustatyta, kad skolininkė M. S. turėtų jai priklausančio nekilnojamojo/ kilnojamojo turto (vykd. b. l. 42-43,51), išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris skolininkei priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (vykd. b. l. 103-104). Antstolis Arminas Naujokaitis 2016-10-27 pasiūlė išieškotojams kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies nustatymo (vyk. b. l. 109). 2016-03-08 turto arešto aktu antstolis areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (vykd. b. l. 93-94).

Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininkui priklausanti turto dalis gali būti nustatoma tik tuo atveju, kai skolininkui su kitais asmenimis priklausančio turto dalys nėra nustatytos. Vadovaujantis CK 3.112 str. 1 d., išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. CK 3.100 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių. Laikoma, kad pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei turtas valdomas bendrąja daline nuosavybės teise. Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnis).

Remiantis civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, konstatuotina, kad CPK 667 str. nustatyta pareiga areštuoti ir aprašyti bendrąjį turtą, o tik vėliau kreiptis su siūlymu dėl turto dalies nustatymo, šiuo atveju yra antstolio įvykdyta (vykd. b. l. 93-94). Skolininkės M. S. vardu nėra įregistruota jokio kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto (išskyrus butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius), į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas (vykd. b. l. 42-43,51). Vykdymo eigoje buvo gauta informacija, kad M. S. nuo 1988-08-04 buvo susituokusi (vykd. b. l. 54). Iš gyventojų registro tarnybos duomenų nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis mirė 2016-01-31 (vykd. b. l. 100). Remiantis 2017-02-14 Testamentų registro išrašo duomenimis, įregistruotų skolininkės sutuoktinio palikimo priėmimo faktų – nėra (b. l. 33). Byloje nėra duomenų, kad bendrosios dalinės nuosavybės subjektų turto dalių dydis būtų nustatytas, todėl preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 str. 3 d.). Konstatuotina, kad skolininkei, kaip pergyvenusiai sutuoktinei, nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis turto, priklausiančia bendrąją dalinės nuosavybės teise, t. y. 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius (CPK 667 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad skolininkė M. S. su kitais asmenimis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius, naudojasi bendrai.

Suinteresuotas asmuo skolininkė M. S. atsiliepime prašo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki kol atliks bausmę laisvės atėmimo vietoje, kadangi iš šios įstaigos jai sunku atvykti į teismą. Nurodo, kad teismo procese nori dalyvauti pati.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, sustabdymą dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis (CPK 164 straipsnis). Šiuo atveju, privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų teismas nenustatė. CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas c. b. Nr. 3K-P-311/2012). CPK 2 straipsnis nustato, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.

Teismo vertinimu, nėra tikslinga stabdyti šios bylos nagrinėjimą, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus taip pat ir suinteresuoto asmens M. S. raštu pateiktą poziciją dėl patikslinto pareiškimo. Pažymėtina, kad byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, t. y. net M. S. nebūnant laisvės atėmimo vietoje ji nebūtų kviečiama į teismo posėdį, nes bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka proceso šalys jame nedalyvauja, rašytinio proceso metu šalys savo motyvus ir aplinkybes – tai, ką žodinio proceso metu išsakytų žodžiu, – išdėsto privalomuose procesiniuose dokumentuose, ką ir padarė suinteresuotas asmuo M. S. pateikusi atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 19).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei į susiklosčiusias faktines aplinkybes, teismas netenkina suinteresuoto asmens M. S. prašymo stabdyti bylos nagrinėjimą, konstatuodamas, kad šią bylą galima išspręsti suinteresuotam asmeniui esant laisvės atėmimo įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad šiuo butu skolininkė M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su kitais asmenimis naudojasi bendrai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.