Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Radveža“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autogoda“ ieškinį atsakovui UAB „Radveža“ dėl skolos priteisimo, teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas ginčas dėl išlaidų už automobilio remontą atlyginimo, kadangi atsakovas, sudaręs atlygintinų paslaugų sutartį su ieškovu, nesumokėjo ieškovui PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos kainos.

Teismas sutinka su apelianto pozicija, jog nagrinėjamu atveju buvo sudaryta žodinė rangos sutartis. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Įstatymas nenustato remonto darbų rangos sutarčiai privalomos rašytinės formos, todėl ji, kaip sandorio šalių valia, gali būti išreikšta (sudaryta) žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (pvz., konkliudentiniais veiksmais), kai iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (CK1.64 straipsnio 1 dalis, 1.71 straipsnis). Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, sprendžiant, kas užsakė rangos darbus, svarbu nustatyti sandoryje dalyvavusių asmenų faktinius veiksmus ir juos tinkamai kvalifikuoti. Jų pagrindu turi būti nustatyta asmens valia ir siekis sudaryti arba nesudaryti sutartį. Pagal bendrąją CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatytą taisyklę sutarties aiškinimui svarbu faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju, užsakymo užduotis suformuluota pakankamai aiškiai – nustatyti dėl ko „dingsta trauka, kuro sistemoje yra oro ir pakeisti grįžtamo kuro žiedelį“ (b.l. 15). Taigi, iš esmės užduotis yra diagnostinio pobūdžio ir apie ginčo purkštukų keitimą ir remontą šalys nesitarė. Tokią apelianto valią iš esmės logiškai pagrindžia byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina, jog apeliantas prieš užsakant remontą 2013 m. berželio 17 d., tikrino ginčo purkštukus -2013 m. birželio 12 d. (b.l. 21), o 2013 m. birželio 13 d. pirko naujus (b.l. 22). Nepaisant to, kaip ieškovas nurodo nupirko ir sumontavo naujus purkštukus nesuderinęs su apeliantu.

Apeliantas neginčija, jog remonto darbai buvo atlikti, tačiau nesutinka su atliktų darbų kokybe ir atliktų darbų apimtimi. Apelianto teigimu, jis buvo suformulavęs kitokią darbų užduotį, nei rangovas atliko. Be to, prieš atliekant darbus, ieškovas buvo informuotas, kad ginčo purkštukų keisti nereikia. Nepaisant to, ieškovas pakeitė ir įtraukė apmokėjimui į sąskaitą faktūrą naujus purkštukus bei darbus už jų montavimą ir reguliavimą, nederinęs šių darbų su apeliantu. Nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis bendromis rangos nuostatomis. Pagal CK 6.653 str. 1 d. rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. Pagal šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

Byloje, kaip jau minėta, nėra jokių duomenų, kad ieškovas bent preliminariai būtų derinęs su apeliantu remonto darbų apimtį ir kainas, neinformavo apelianto apie papildomus darbus. CK 6.653 str. 4 d. nustato, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia jog rangovas atliko papildomus darbus savo rizika. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, jog ginčas šioje byloje kilo ir dėl to, jog ieškovas vykdydamas prievolę tinkamai nebendradarbiavo, CK 6.38 str. 3 d. nustato, jog kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis).

Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Taigi, šioje situacijoje yra labiau tikėtina, jog apeliantas prašė nustatyti tik automobilio gedimo priežastį, nurodytą remonto užsakymo lape, bet neprašė pirkti ir atlikti ginčo purkštukų remonto darbų. Tai patvirtina ir apelianto veiksmai atsiimant automobilį, jo pateikta pretenzija dėl remonto darbų. Taip pat šiuo atveju nėra svarbu ar ieškovas pirko naujus purkštukus, ar jų nepirko, nes, kaip minėta apeliantas tokios paslaugos neužsakė.

Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįsta sprendimą dėl to, jog iš esmės rėmėsi ieškovo darbuotojų, kurie yra saistomi darbo sutartiniais santykiais paaiškinimais, neįvertino jų kritiškai ir neįvertino apelianto pateiktų įrodymų.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 320 str.).

Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovui iš ieškovo priteisiamas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant apeliacinį skundą, t. y. 22,01 EUR (76,00 Lt) (CPK 93 str.). Be to, apeliantas pateikė įrodymus, jog patyrė 173,77 EUR (600 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Autogoda“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Autogoda“ atsakovo UAB „Radveža“ naudai 195,78 EUR (676 Lt) bylinėjimosi išlaidų.