- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-409-826/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02335-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Dannemand“, kreditorei UAB, D. K.
- Pareiškėjas
- P. K.
- Kreditorius
- UAB „Dannemand“, D. K.
Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-409-826/2016
NUTARTIS
2016 m. vasario 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Dannemand“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims kreditorei UAB „Dannemand“, D. K., antstoliui K. K. dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. K. prašo iškelti jam bankroto bylą ir bankroto administratore skirti E. M.. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimu iš jo buvo priteista kreditorei UAB „Dannemand“ 54 150,09 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šio teismo sprendimas buvo tikrintas tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka, buvo paliktas nepakeistas. Šiuo metu pareiškėjo skola sudaro 486 309,44 Eur bei 1932,29 Eur vykdymo išlaidų. Vykdomasis raštas perduotas antstoliui K. K.. Pareiškėjo pajamos yra 330,06 Eur per mėnesį gaunamas atlyginimas UAB „Arijus“. Pareiškėjas turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį jis įgijo būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu D. K.. Jam priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės r., 1/2 dalis 0,0200 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės r., 1/3 dalis 0,100 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės r., 1/2 dalis 1,5000 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Šilutės r., 1/2 dalis automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. laidos. Šis turtas šiuo metu yra areštuotas. Jis yra nemokus ir negali vykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių terminai jau yra suėję, jų suma viršija 25 minimaliąsias mėnesines algas. Pareiškėjas skolininkų, išlaikomų asmenų neturi, jam nėra iškeltos jokios civilinės, baudžiamosios bylos, nevyksta išieškojimai ne ginčo tvarka. Išlaikomų asmenų neturi. Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga apie 280 Eur suma. Nurodo, kad yra visos sąlygos bankroto bylai iškelti.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-12-28 nutartimi pareiškėjui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė E. M., patvirtino 250 Eur sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti pareiškėjos bankroto procedūroms atlikti nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtino 250 Eur sumą, reikalingą pareiškėjui kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas nustatė, kad pagal skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję, pareiškėjas yra skolingas 54 150,09 Eur, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų suma, kurios mokėjimo terminai yra suėję, gerokai viršija 8125 Eur (25 MMA). Pareiškėjui priklausančio buto vertė yra 13 500 Eur, žemės sklypo vertė – 2700 Eur, automobilio vertė 820 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-29 sprendimu iš pareiškėjo buvo priteista kreditorei UAB „Dannemand“ 54 150,09 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pareiškimo teismui padavimo metu 2015-09-28 pareiškėjo skola sudarė 48 309,44 Eur bei 1932,29 Eur vykdymo išlaidų. Kitų kreditinių įsiskolinimų pareiškėjas neturi. Pareiškėjas dirba UAB „Arijus“ ir gauna 330,06 Eur atlyginimą. Atlyginimą bankroto administratoriui teismas nustatė įvertinęs skolos dydį, teismų praktiką, kreditorių skaičių.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Dannemand“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-28 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimo iškelti bankroto bylą netenkinti. Nurodė, kad nesutinka su teismo atliktu pareiškėjo turto vertinimu, nes teismas rėmėsi pareiškėjo turto vertėmis, kurios neatitinka realios situacijos. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo gebėjimus vykdyti skolinius įsipareigojimus, nes neįvertino pareiškėjo gaunamų dienpinigių, kurie yra 2–5 kartus didesni nei jo darbo užmokestis. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis negali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriui. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepaaiškino, kam jis naudoja gaunamus dienpinigius, kokia suma iš šių lėšų jam lieka po komandiruočių. Pareiškėjas kiekvieną mėnesį perveda sutuoktinei po 579 Eur, tačiau kreditoriui įsipareigojimų negali vykdyti. Pareiškėjas pateikė duomenis apie tai, kad perka ne pirmo būtinumo prekes, t. y. tabako gaminius bei alkoholinius gėrimus, tačiau nevykdo savo įsipareigojimų. Teismas privalėjo dienpinigius vertinti kaip pareiškėjo gaunamas pajamas. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreditoriui mokėjo po 289 Eur per mėnesį iki pat kreipimosi į teismą dienos, nepaisant to, kad nurodė, jog gauna tik 330 Eur. Be to, pareiškėjas turi ir turto, kurį realizavus gali padengti skolą kreditoriui. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklauso 1/2 dalis buto, tačiau nepateikė duomenų, kad šis turtas yra padalytas tarp jo ir sutuoktinės. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik tuomet, kai antstolis pradėjo priverstinį jo turto pardavimą, tokiu būdu siekia nesąžiningai vilkinti išieškojimo procesą. Teismas pareiškėjo nurodytą turtą vertino remdamasis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei prielaidomis. Teismas nepagrįstai nustatė 250 Eur sumą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams per mėnesį tenkinti, nes ši suma nebuvo pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Nurodo, jog pareiškėjas galbūt siekia nurašyti skolą kreditoriui, kurią padarė savo kaltais veiksmais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas P. K. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas pagrįstai pareiškėjo gaunamų dienpinigių nevertino kaip darbo užmokesčio, nes šias lėšas jis naudoja komandiruotėse patiriamoms išlaidoms padengti. Pareiškėjas buvo pateikęs visus reikiamus duomenis, pagrindžiančius jo turtinę padėtį, nurodė tinkamas turimo turto vertes.
Suinteresuotas asmuo antstolis K. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjas visą laiką iki kreipimosi į teismą dienos gavo tokį patį užmokestį ir vykdė įsipareigojimus kreditoriui, iš viso yra sumokėjęs 7533,12 Eur. Jo turtinė padėtis yra visiškai nepasikeitusi. Pritaria apelianto pozicijai, kad pareiškėjas galbūt siekia nurašyti skolą kreditoriui ir vilkinti išieškojimo iš jo turto procesą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis formali, nemotyvuota, teismas netinkamai įvertino pareiškėjo turtinę padėtį bei jo galėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriui, nes pareiškėjas galbūt tik siekia nesąžiningai nurašyti skolą.
FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Civilinė teisė įtvirtina sąžiningumo prezumpciją. CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 str. išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas CK 6.67 str. įtvirtintų pagrindų byloje nenustatė, tačiau FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
Pirmosios instancijos teismas išvardijo pareiškėjo kreditorius, įsipareigojimų jiems dydžius, nurodė, kokį turtą turi pareiškėjas, ir nurodė, kad pagal turimą turtą pareiškėjas negali vykdyti įsipareigojimų, o skoliniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas pareiškėjo sąžiningumą apsiribojo FABĮ 5 str. 8 d. išvardytų konkrečių pagrindų nebuvimu ir nevertino pareiškėjo elgesio FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nustatytu pagrindu, kuris numato, jog asmuo gali būti pripažintinas nesąžiningu, jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. CK 1.5 str. įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Šio straipsnio 1 d. nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Tokiu būdu vertintinas asmens elgesys pagal objektyvus bei subjektyvus kriterijus.
Į bylą buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo turtą ir jo vertę, tačiau turimo turto vertės buvo nustatytos masinio įvertinimo metu dar 1997 m. (3 ir 7 Eur žemės sklypų vertė) ir 2002 m. (apie 7000 Eur buto vertė), kurios nėra ir negali būti laikomos objektyviomis ir realiomis vertėmis bylos nagrinėjimo metu 2015 metais. Tokia nekilnojamojo turto vertė nėra individualiai šiam turtui nustatyta, dėl to neaišku, ar ji yra pakankama didžiajai pareiškėjo įsiskolinimų daliai padengti, o nenustačius tikrosios pareiškėjo turto apimties negalima teigti, kad jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų šiuo metu. Sutiktina su apeliantės teiginiu, jog byloje liko neįvertintas pareiškėjo sutuoktinės turtas ir jos gaunamos pajamos, nes kol pareiškėjas yra santuokoje, jam priklauso dalis sutuoktinės turto bei pajamų, į kuriuos kreditoriai galėtų nukreipti išieškojimą. Byloje buvo pateikti duomenys apie pareiškėjo gaunamas pajamas, kurias sudaro darbo užmokestis ir dienpinigiai (t. 1, b. l. 137–138), tačiau pirmosios instancijos teismas vertino tik darbo užmokestį, kuris sudaro mažąją dalį pareiškėjo pajamų per mėnesį. Pareiškėjas per mėnesį 2015 m. gaudavo apie 330 Eur ir vidutiniškai apie 1211 Eur dienpinigių. Pareiškėjo vienintelis kreditorius yra jo buvusi darbdavė UAB „Dannemand“, kuriai iš pareiškėjo teismo sprendimu buvo priteista 54 150,09 Eur, šiuo metu pareiškėjo skola yra 48 309,44 Eur, nes daugiau kaip 7000 Eur pareiškėjas yra sumokėjęs, mokėdamas kas mėnesį po 289 Eur (1000 Lt). Tiek tuo metu, kai pareiškėjas įsipareigojo mokėti kreditoriui 289 Eur per mėnesį, tiek šiuo metu, kai kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, jo turtinė padėtis liko nepakitusi, jis gauna tas pačias pajamas. Tačiau dėl nežinomų ir nenurodytų priežasčių teigia, kad nebeišgali mokėti kreditoriui priteistų sumų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į tai būtina atsižvelgti, vertinant pareiškėjo elgesį sąžiningumo aspektu. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dalį dienpinigių, t. y. apie 579 Eur (2000 Lt), perveda žmonai kas mėnesį. Turint omenyje tai, kad jo darbo užmokestis yra 330 Eur, o likusi suma yra dienpinigiai, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo gaunamų dienpinigių pakanka ne tik jo išlaidoms komandiruotėse, bet ir šeimai išlaikyti. Tačiau įvertinus faktą, jog jis turi įsipareigojimų, dalis sumos turėtų ir galėtų būti skiriama atsiskaitymui su kreditoriumi. Šios aplinkybės turėtų būti iš naujo įvertintos bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas taip pat nenurodė, kaip jis ketina padidinti savo pajamas bei kokiomis sumomis planuoja mažinti įsiskolinimą, o nenurodžius bent preliminarių ketinimų, negalima daryti išvados, jog pareiškėjas siekia atkurti mokumą, priešingai, manytina, jog bankrotu siekiama tik nurašyti skolas, bet ne jas restruktūrizuoti. Neatlikus pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių analizės, neįvertinus pareiškėjo nemokumo sąžiningumo aspektu, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjo nemokumas buvo nulemtas sąžiningų veiksmų.
Panaikinęs nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir perdavęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas nepasisako dėl kitų skundo argumentų, susijusių su teismo patvirtina 250 Eur išlaidų suma pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nes jie bus įvertinti pareiškimą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė fizinių asmenų bankrotą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai įvertino fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimui teisiškai reikšmingus duomenis, dėl to skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Apeliantas prašė apeliacinės instancijos teismo, panaikinus skundžiamą nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, nes bylos nagrinėjimas iš esmės bei bankroto bylos iškėlimas / neiškėlimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Be to, bylos išnagrinėjimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti bylos dalyvių teises į apeliaciją. Nutarties panaikinimas ir klausimo perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos P. K. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.