- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-09-07
- Bylos Nr.
- A6.-1195-953/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00546-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Martynas Galvičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. K.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
AN byla Nr. A6.-1195-953/2021 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00546-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4.; 1.5.3.; 1.5.4.; 7.11.; 21.9.9.; 21.9.10.
2021 m. rugsėjo 7 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą V. K. už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, t. y., kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2018-12-31 buvo nemoki, todėl bendrovės vadovas, 2021-01-18 Šiaulių apygardos teismui priėmus nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. V. K. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.
Teisme apklaustas V. K. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu jis buvo nuo tada, kai nupirko šios įmonės akcijas, tačiau tikslios datos nurodyti negali, kadangi tai buvo labai seniai. Jų įmonė vykdė veiklą ir dirbo su kita didele Lietuvos prekybos įmone, jiems gamino (duomenys neskelbtini), juos tiekė, tačiau laiku neatsiskaitė, nustojo tiekti (duomenys neskelbtini), todėl buvo įsiskolinimas. Jų įmonėje buvo daug darbuotojų ir jie nesugebėjo laiku sumokėti Sodrai mokesčių. Sodra norėjo kelti bankroto bylą, tačiau viena jiems paskambinus įmonė pasiūlė daryti administravimą, kad būtų iškelta ne bankroto byla, o restruktūrizacijos byla. Jie sutiko, padarė planą, buvo iškelta restruktūrizacijos byla, paskirtas administratorius, o sąskaitai buvo uždėtas areštas. VMI ir kitos institucijos, išskyrus Sodrą, nusiėmė pinigus, tačiau pinigais, kurie „plaukė“ į sąskaitą, jis negalėjo disponuoti. Dėl to ne kartą kreipėsi į restruktūrizacijos bylos administratorių su klausimu, ką daryti. Po restruktūrizacijos bylos iškėlimo buvo areštuota sąskaita, todėl negalėjo daryti jokių veiksmų. Sodra taip pat negalėjo nusiskaičiuoti pinigų, todėl ji pati atleido visus darbuotojus, su jais atsiskaitė, o įmonė taip ir liko „kabėti“. Sąskaitoje pinigų buvo, dabar įmonei iškėlė bankroto bylą, yra administratorius, turtas ir per tą laikotarpį viskas yra saugoma. VMI nepranešė, kad buvo nutraukta restruktūrizacijos byla, nes buvo konfliktinė situacija su administratoriumi ir neturėjo pilnos informacijos, bet dėl to jis yra kaltas. Pripažįsta, kad kaip įmonės vadovas laiku nepateikė to, ko reikia. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, jį lėmė žmogiški faktoriai ir gal kažkurioje vietoje sužaidė ambicijos, kurios šiai dienai jam brangiai kainavo. Restruktūrizacijos bylą kėlė, nes norėjo išsaugoti įmonę, o ji turi turto. Buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o dabar joje dirba vadybininku, kadangi dalį įmonės atidavė, nes serga onkologine liga ir neturi sveikatos. Turbūt ir įmonės dokumentus „apleido“ dėl savo ligos ir skiepų, o dabar yra po kaulų čiulpų transplantacijos ir gali pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Jis yra vedęs, žmona nedirba. Ji 20 m. dirbo (duomenys neskelbtini), bet dabar psichologiškai nebegali ten dirbti, tačiau yra registruota užimtumo tarnyboje. Nepilnamečių vaikų neturi, išlaikytinių taip pat neturi. Jo gydymas yra tęsiamas ir dabar, todėl kas 3 mėn. važinėja į (duomenys neskelbtini). Jam yra paskirti vaistai, šiai dienai kraujo tyrimai yra geri. Paskirtus medikamentus turi įsigyti savo lėšomis, nes kompensuojami vaistai nėra tokie veiksmingi ir turi daug šalutinių reakcijų. Žmona gauna apie 200 eurų išmoką iš darbo biržos, jis gauna 320 eurų invalidumo išmoką bei 600 eurų atlyginimo. Turi kreditinių įsipareigojimų, nes gelbėjant įmonę buvo paėmęs paskolą, tačiau tie įsipareigojimai nėra dideli. Pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ reiškia „(duomenys neskelbtini)“, todėl išgelbėti įmonę jam buvo labai aktualu. Mano, administratoriaus tikslas buvo pasipelnyti, nes kiekvieną mėnesį jam mokėjo po 360 eurų, o veiksmų jis nedarė jokių. Vaistams kas mėnesį išleidžia 100-150 eurų.
Iškeltina administracinė byla.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotas pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
V. K. kaltė, be jo visiško prisipažinimo įrodoma ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) Šiaulių rajono savivaldybės Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2011-03-15, veiklos pobūdis – (duomenys neskelbtini) (EVRK kodas-(duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (EVRK kodas - (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (EVRK kodas-(duomenys neskelbtini)). Bendrovės vadovu nuo 2015-09-30 iki 2021-07-11 buvo V. K..
Šiaulių apygardos teismas 2018-12-20 nutartimi Bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Nutartis įsiteisėjo 2018-12-31. Nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 5179,25 Eur, kuri buvo patvirtinta kaip VMI prie FM finansinis reikalavimas. 2019-08-22 teismo nutartimi patvirtintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo planas, nustatant 4 metų restruktūrizavimo proceso trukmę. Kadangi Bendrovė nevykdė Šiaulių apygardos teismo 2019-08-22 nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano, Šiaulių apygardos teismas 2021-01-18 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo bylą nutraukė ir išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, įsiteisėjus teismo nutarčiai nutrauktina įmonės restruktūrizavimo byla šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, t.y. laikotarpiu nuo 2018-12-31 iki 2021-06-22, mokestinė nepriemoka padidėjo 22610,88 Eur. Bendrovė restruktūrizavimo proceso metu pagal pateiktas aplinkos teršimo mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, įstatymuose numatytais terminais deklaruotų einamųjų mokesčių nesumokėjo. Nutraukus restruktūrizavimo bylą liko nepadengtas VMI prie FM UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintas 5179,25 Eur finansinis reikalavimas ir Bendrovės restruktūrizavimo proceso metu deklaruota ir įstatymuose numatytais terminais nesumokėta 22610,88 Eur einamųjų mokesčių įsiskolinimo suma. Todėl VMI prie FM 2021-04-21 pareiškimu Nr. (23.3-08 Mr.) RNA-16076 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiaulių apygardos teismas 2021-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, kadangi laiku negali vykdyti turtinių prievolių, įsipareigojimai viršija turto vertę, taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė yra gyvybinga – duomenų apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančių įvykdyti prievoles ateityje, nenustatyta, įmonei nėra keliama restruktūrizavimo byla, aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atsisakyti kelti bankroto bylą, byloje nenustatyta. Teismo nutartyje nurodyta, kad remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad pagal atsakovės balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) įmonė turėjo turto iš viso už 110 123 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 208 890 Eur; iš pelno (nuostolių) ataskaitos (ataskaitinis laikotarpis nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31) nustatyta, kad įmonės atskaitiniu laikotarpiu nuostoliai buvo 64735 Eur. 2020 m. balandžio 9 d. SODROS duomenimis įmonėje darbuotojų nėra, atidėtas įmonės įsiskolinimas SODRAI – 16060,54 Eur, tikėtina, kad įmonė nemokumo bylos iškėlimo metu realiai neveikia ir veiklos nevykdo. Nutartis iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjo 2021-06-21.
VMI prie FM yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiteisėjimo dienai, t.y. 2021-06-21 Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 27769,54 Eur, iš jos:
Mokesčio pavadinimas Mokestis, Eur Delspinigiai, Eur Mokesčio avansas, Eur Mokestis už aplinkos teršimą 70,00 3,34 73,34 Gyventojų pajamų mokestis 2094,26 113,40 2211,24 Pridėtinės vertės mokestis 23526,29 1962,25 25448,54 Iš viso: 25690,55 2078,59 27769,54
JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo bylą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodytą, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.
VMI prie FM pareiškime nurodyta, kad Valstybės įmonės Juridinių asmenų registro duomenimis paskutiniai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus, kur iš pateikto balanso už 2018 metus matyti, kad Bendrovė turėjo turto 110 123 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 208 890 Eur (b.l. 22-23). Nekilnojamojo turto registro duomenimis – Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamo turto. Bendrovės vardu yra įregistruotos transporto priemonės (automobiliai: Opel Astra Station Wagon (2006 m.), Subaru Tribeca (2006 m.), Opel Movano (2000 m.), tačiau joms yra taikomi apribojimai (2018-01-31 ir 2020-07-27 turto arešto aktai) (b.l. 19). Taigi akivaizdu, kad Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui didėjo, o tai, sutinkamai su JANĮ nuostatomis, reiškia, kad Bendrovė yra nemoki. Todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir kreditoriaus VMI prie FM interesų pažeidimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pareiškime konstatuota, kad Bendrovės vadovas V. K., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jis neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.
Tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, pakeitęs Įmonių bankroto įstatymą, taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas).
Kaip jau buvo minėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. liepos 11 d. buvo V. K., todėl jam, kaip asmeniui, organizuojančiam įmonės veiklą, turinčiam įstatyme nustatytas pareigas organizuoti įmonės turto apskaitą, stebėti jos finansinę padėtį, turėjo būti žinoma apie Bendrovės nemokumą. Tačiau V. K., žinodamas apie šios Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM, žinodamas, kad jo vadovaujama Bendrovė yra nemoki, privalėdamas nedelsiant pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo nesikreipė, o tokia byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta pagal VMI prie FM 2021 m. balandžio 21 d. pareiškimą. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad V. K. jau mažiausiai nuo 2021 m. sausio 25 d. neteisėtai neveikė neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis, kad administracine tvarka nebaustas, kitų duomenų apie jo baustumą ne teisme byloje nėra, šiuo metu asmuo serga onkologine liga ir jam tęsiamas gydymas nekompensuojamais vaistais, be to, įvertinus palyginus didelę sankcijoje numatytą minimalią baudą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. K. paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
Iškelti administracinę bylą.
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuose Šiaulių apylinkės teismo rūmus.