Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjo L. Č. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. kovo 27 d. nutarimo atmestas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto (toliau taip pat ir – Institucija) 2017 m. kovo 27 d. nutarimu L. Č. nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. 180 Eur bauda už tai, kad jis 2017-02-21, 16.10 val., magistraliniame kelyje Vilnius – Varėna – Gardinas, 19 km, Trakų r. sav., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. L. Č. taip pat skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Tokiais savo veiksmais L. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086 (aktuali red.), 140.1 punkto reikalavimą, draudžiantį lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

Dėl šio nutarimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Č. (toliau taip pat – pareiškėjas) teismui padavė skundą, prašydamas Institucijos 2017 m. kovo 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o jeigu teismas nustatytų pagrindą pripažinti L. Č. kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, neskirti administracinio poveikio priemonės – vairavimo teisių atėmimo.

ANK 638 str. nenumatyta, kad teismas gali taisyti rašymo apsirikimus ne teismo tvarka priimtame nutarime. Be to, pagal šį straipsnį teismas gali ištaisyti nutarime (nutartyje) administracinio nusižengimo byloje esančius rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nutarimo (nutarties) esmės. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas taisė nutarime nurodytus duomenis apie L. Č. neva padaryto administracinio nusižengimo vietą ir laiką, o tai pakeitė nutarimo esmę.

Teismas nepagrįstai vertino L. Č. parašą protokole kaip patvirtinimą, kad jis sutiko su pažeidimu dėl lenkimo sankryžoje. Sustabdęs L. Č., pareigūnas paaiškino, kad L. Č. buvo sustabdytas neva dėl didelio greičio. Vadinasi, net jei ir vertinti L. Č. pasirašymą protokole, kad su KET pažeidimu sutiko, toks pasirašymas buvo išgautas iš L. Č., pareigūnui leidus suprasti, kad L. Č. buvo sustabdytas už greičio viršijimą. Pareigūnams nurodžius, kad L. Č. buvo sustabdytas už greičio viršijimą, jis ir galėjo sutikti tik dėl to, kad kažkiek viršijo greitį. L. Č. protokole pasirašė, tik kad gavo protokolą, o ne dėl to, kad sutinka su protokole nurodytu pažeidimu.

Teismas rėmėsi Institucijos pateiktais telemetrinės įrangos duomenimis dėl policijos automobilio judėjimo, tačiau jie nepatvirtino liudytojais apklaustų policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, kad jie L. Č. automobilį vijosi 10 km su įjungtais garso ir šviesos signalais ir kad L. Č. jų nematė. Jei policijos pareigūnai būtų iš tikrųjų vijęsi su įjungtais švyturėliais ir garso signalais, visi eismo dalyviai būtų privalėję duoti policijos automobiliui kelią ir nebūtų jokio poreikio lėkti daugiau kaip 180 km/h greičiu. Tačiau iš telemetrinės įrangos duomenų matyti, kad policijos automobilis šviesos ir garso signalus įjungė tik 16:05:44(46), kai greitis buvo 60 km/h, o L. Č. automobilis buvo sustabdytas 16:06 val., ir tai patvirtina L. Č. parodymus, kad jis sustojo tuojau pat, kai policijos automobilis privažiavo prie jo transporto priemonės ir įjungė švyturėlius.

Teismas neteisėtai ir nepagrįstai apibūdino L. Č. kaip pavojingą kitų asmenų saugumui, todėl tokie teismo motyvai turi būti pašalinti iš procesinio dokumento kaip neteisingi. Nutartyje teismas nurodė, kad L. Č. 2014-07-10 buvo nubaustas 29 Eur bauda už ATPK 124¹ str. 1 d. pažeidimą. Tačiau L. Č. baudą yra sumokėjęs ir skundžiamos nutarties priėmimo metu neturi šios galiojančios administracinės nuobaudos. Galiojanti administracinė nuobauda yra tik už sustojimą draudžiamoje vietoje. Teismas taip pat nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, skiriant nuobaudą spręsdamas dėl privalomojo specialiosios teisės atėmimo paskyrimo, atsižvelgiant į ANK 420 str. pakeitimo projektą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. Č. apskųstą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą, ir byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 str. reikalavimų.

Dėl įrodymų administracinio nusižengimo byloje

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad dėl to teismo išvados yra nepagrįstos.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas L. Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. kovo 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, priešingai nei teigia apeliantas, vadovavosi ne tik apelianto vadinamais subjektyviais duomenimis - liudytojų pareigūnų B. S. ir A. S. parodymais, tačiau ir paties L. Č. paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole duomenimis, telemetriniais duomenimis, eismo įvykio 2017-06-14 schema, kita rašytine bylos medžiaga. Taigi apeliantas neteisus skunde teigdamas, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo padaryto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę.

ANK 569 str. pateikta įrodymų administracinio nusižengimo byloje sąvoka, todėl padaryto nusižengimo objektyvieji požymiai gali būti nustatinėjami visomis įstatyme numatytomis priemonėmis, ne tik vaizdo įrašas, kurio svarbą apeliantas ne kartą akcentuoja savo skunde. Nagrinėjamoje byloje L. Č. padarytą nusižengimą užfiksavo – tiesiogiai matė, policijos pareigūnai, kurie surašė protokolą, taip pat buvo apklausti teismo posėdyje. Nors apeliantas policijos pareigūnų parodymus vadina subjektyviais ir nepakankamais patvirtinti tiek objektyviąją pusę, tiek kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo pritarti apeliantui. Iš bylos duomenų matyti, kad policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys, policijos pareigūnai, priešingai nei apeliantas, neturi suinteresuotumo administracinio nusižengimo byloje ir tuo pačiu, prieš duodant šiuos parodymus, buvo prisaikdinti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi teismui netikėti jų nurodomomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo, ką taip pat konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

Nors eismo įvykio schema (b. l. 65) buvo sudaryta ne 2017-02-21, bet 2017-06-14, jau vykstant teisminiam nagrinėjimui, šis įrodymas nėra neleistinas ar netinkamas, nes atitiko ANK 569 str. 1 d. ir 3 d. numatytus reikalavimus. Priešingai nei teigia apeliantas, jis ir jo atstovė turėjo galimybę susipažinti su šia schema ir duoti dėl jos paaiškinimus bendra tvarka 2017-06-19 posėdžio metu ir jo teisė duoti paaiškinimus nebuvo apribota. Schema buvo vertinama kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir ne vienintele ja remdamasis, teismas sprendė dėl apelianto padaryto nusižengimo objektyviųjų požymių bei kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, todėl aplinkybė, kad schema sudaryta po įvykio, nedaro šio įrodymo neleistinu ar neteisėtu šioje administracinio nusižengimo byloje.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad ir telemetriniai duomenys nepatvirtino pareigūnų parodymų, kad jie, užfiksavę L. Č. nusižengimą, policijos automobiliu dideliu greičiu vijosi apeliantą su įjungtais garso ir šviesos signalais. Tačiau šie L. Č. argumentai atmestini, nes, priešingai nei teigia apeliantas, telemetriniai duomenys kaip tik ir patvirtina pareigūnų teismo posėdyje duotus parodymus, kad jie L. Č. padarytą nusižengimą matė (užfiksavo), sėdėdami stovinčiame policijos automobilyje (16 val. policijos automobilio greitis buvo 0 km/h), ir apelianto automobilį po pažeidimo vijosi dideliu greičiu (maksimalus policijos automobilio greitis 16 val. 4 min. buvo 187 km/h), su įjungtais šviesos signalais, o priartėjus prie pažeidėjo, siekiant jį sustabdyti – ir su įjungtu garso signalu (b. l. 58-64).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus L. Č. argumentus, kad teismas nepagrįstai vertino jo parašą protokole kaip patvirtinimą, kad jis sutiko su pažeidimu dėl lenkimo sankryžoje. Iš bylos duomenų matyti, kad L. Č. yra 32 metų amžiaus sulaukęs asmuo, raštingas, dirbantis pardavimų vadybininku, todėl jo versija, kad jis protokole pasirašė sutinkantis dėl greičio viršijimo, bet ne dėl lenkimo sankryžoje, nors protokole (b. l. 18) aiškiai parašyta pažeidimo esmė – kad L. Č., vairuodamas transporto priemonę, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, nėra įtikinama ir vertinama kaip gynybinė pozicija.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir argumentuotai pasisakė, kuriuos parodymus ir įrodymus laiko patikimais ir kuriuos vertina kritiškai (kad pateiktos nuotraukos nepatvirtina teiginių, jog L. Č. lenkimą baigė iki sankryžos). Esminių nepašalintų prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų byloje nenustatyta, todėl apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino ir pagrįstai paliko galioti skundžiamą Institucijos nutarimą, kuriuo L. Č. nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d.

Dėl rašymo apsirikimo taisymo

Apeliacinės instancijos teismas atmeta L. Č. argumentus, kad apylinkės teismas neturėjo teisės ištaisyti rašymo apsirikimų Institucijos nutarime, be to, atlikti taisymai keičia nutarimo esmę. Teismo teisę tiek gavus atitinkamą prašymą, tiek savo iniciatyva taisyti ne teismo tvarka priimtuose nutarimuose esančius rašymo apsirikimus administracinių nusižengimų bylose numato ANK 638 ir 639 str. Nagrinėjamos bylos atveju Institucijos nutarime buvo ištaisyta nusižengimo padarymo vieta ir laikas, teismui ją patikslinant, nes nutarime iš esmės teisingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta – kelias Vilnius-Varėna-Gardinas, ir laikas – 2017-02-21, 16 val., dėl žmogiškos klaidos nurodant netikslų kelio kilometrą bei minutes, nes Institucijos nutarime nurodytas L. Č. sustabdymo, o ne nusižengimo padarymo vieta ir laikas. Be to, L. Č. pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo jame nurodytos nusižengimo padarymo vietos ir laiko neginčijo. Taigi Institucijos nutarime buvo padaryti neesminiai netikslumai, kuriuos apylinkės teismas ištaisė pagrįstai ir tuo įstatymo normų nepažeidė.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

Apelianto įsitikinimu, jam nepagrįstai paskirtas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimas 3 mėnesiams, nes Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame ANK 420 str. 5 d. pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad šios administracinio poveikio priemonės skyrimas, padarius ANK 420 str. 1 d. numatytą nusižengimą, nebus privalomu. Dėl to apylinkės teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turėjo panaikinti nutarimą dalyje dėl šios poveikio priemonės skyrimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ir šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Nusižengimo padarymo dieną – 2017-02-21 galiojo tokia ANK 420 str. redakcija, kuri numatė, kad ANK 420 str. 1 d. numatytą nusižengimą padariusiam asmeniui privaloma skirti ne tik nuobaudą, bet ir ANK 420 str. 5 d. numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Todėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas 3 mėnesiams L. Č. paskirtas pagrįstai ir teisėtai. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ir įstatymo projekte už šį nusižengimą nėra numatyta specialiosios teisės atėmimo panaikinimo, siūloma tik numatyti jį kaip galimą, o ne privalomą poveikio priemonę.

Nagrinėjamoje byloje Institucija nutarimu L. Č. paskyrė 180 Eur baudą, kuri yra švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos vidurkis (baudos vidurkis – 200 Eur), kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir šis terminas yra minimalus pagal ANK 420 str. 5 d.. Tokį sprendimą Institucija priėmė, atsižvelgdama į nuobaudos skyrimui svarbias aplinkybes - nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad L. Č. iš dalies darbingas, bei į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b. l. 11). Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 str. 5 d., gali būti švelninama tik nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė ir sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog privalomojo specialiosios teisės atėmimo paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Tokiai išvadai apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria. ANK 420 str., taip pat ir šio straipsnio 1 dalyje padaryti KET pažeidimai, yra itin pavojingi ir dažnai sąlygoja skaudžius eismo įvykius ir neatkuriamus padarinius kelių eismo dalyviams. L. Č. administracine tvarka jau baustas (b. l. 13). Nors ankstesnius pažeidimus apeliantas pripažino ir paskirtas baudas sumokėjo, tačiau ir toliau daro KET pažeidimus. Taigi ankstesnės nuobaudos, nors ir ne visos galiojančios, L. Č. kaip eismo dalyvį charakterizuoja pakankamai neigiamai, o jo padaryto nusižengimo aplinkybės – kad jo automobilį policijos pareigūnai turėjo vytis 187 km/h greičiu intensyvaus eismo kelyje, apibūdina L. Č. kaip pavojingą kitų asmenų saugumui. Šios aplinkybės rodo, kad L. Č. nesistengia laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Iš apeliacinio skundo taip pat matyti, jog L. Č. nevertina kritiškai savo veiksmų, nesuvokia padaryto pažeidimo pavojingumo, stengiasi išvengti atsakomybės arba ją sušvelninti. Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog L. Č. administracinio poveikio priemonė paskirta nepagrįstai ar kad jos terminas, kuris yra minimalus, yra per griežtas. Teismui taip pat nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja išimtinių aplinkybių, leidžiančių teismui peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį, todėl apygardos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo ir ANK 34 str. 5 d. numatytu pagrindu dar labiau sumažinti paskirtos nuobaudos dydį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį nepakeistą ir L. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.