Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadoryse, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, neteistas, vedęs, dirbantis D. K. (duomenys neskelbtini)), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), D. K., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad L. K. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai, nesunkiai ir nežymiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent:

jis, 2019 m. liepos 20 d., apie 19.22 val., Ukmergės rajone, vairuojamu automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr(duomenys neskelbtini) (registruotu D. K.), važiuodamas kelio „Kaunas – Zarasai – Daugpilis“ (Nr. A6) vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta nuo Ukmergės miesto pusės Kauno kryptimi pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, 119 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ir 99 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, tai yra, vairuojamu automobiliu nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, be to, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį valdomos transporto priemonės kryptingą judėjimą, neatsižvelgė į tai, kad saulės šviesa gali riboti matomumą, dėl ko tiesiame kelio ruože, ties 53,180 kilometru (nuo Kauno miesto pusės), jam dėl akinančios saulės šviesos laikinai praradus galimybę matyti kelio važiuojamosios dalies ribas ir kryptingai tęsti važiavimą, jis dėl pablogėjusio matomumo susidariusioje grėsmę eismo saugumui keliančioje situacijoje savalaikiai nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo automobilio savo važiavimo krypties eismo juostoje, o nevaldomu automobiliu įvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą susidūrė su priešinga kryptimi nuo Kauno miesto pusės važiavusiu V. S. vairuojamu automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei J. S., gim. (duomenys neskelbtini)., buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o vairuotojui V. S. , gim. 2007 m.ir keleivei D. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata automobilio Audi A4 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), K. T. K., gim. 2007 m., buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivėms L. K., gim. 2009 ir V. B., gim. 2014 m. nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo sugadintas V. S. priklausantis automomobilis “VW Golf“, v.n. (duomenys neskelbtini).

K. L. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019-07-20, apie 19.00 val., jis kartu su savo vaikais T. K. ir L. K., sesers I. I. dukra I. I. ir žmonos sesers Ž. A. dukra V. B., jo vairuojamu automobiliu „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) („daniški numeriai“) iš Anykščių važiavo į Kaišiadoris. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jo dukra L. K.. Galinėse keleivio vietose sėdėjo I. I., V. B. ir T. K.. Keliu nuo Ukmergės miesto link Kauno važiavo apie 80-85 km/h greičiu. Automobilis buvo „tvarkingas“, prieš porą savaičių buvo „perėjęs“ techninę apžiūrą. Vairuojant automobilį, jis jokių automobilio gedimų nepastebėjo, vairo mechanizmas ir stabdžių sistema veikė gerai. Važiavo įjungęs artimąsias žibintų šviesas, nes jos įsijungia automatiškai. Vairavimo sąlygos buvo geros, asfalto danga sausa. Matomumas taip pat buvo geras. Vairuoti jam niekas netrukdė, nes vaikai užmig(duomenys neskelbtini)valsto tik išvažiavus iš Anykščių. Prieš eismo įvykį jis telefonu nesinaudojo ir kitais pašaliniais darbais neužsiiminėjo. Važiuojant nuo Ukmergės pusės, prieš Pageležių gyvenvietę, jį stipriai apakino saulė, dėl ko jis nieko nematė. Per vieną akimirką įvyko „blyksnis“ ir smūgis į kitą automobilį „VW Golf“. Kaip tai įvyko, jis pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, ar tą akimirką su vairuojamu automobiliu darė kokius nors manevrus. Gali tvirtinti, kad tikrai neatliko jokio staigaus posūkio manevro. Po transporto priemonių susidūrimo jis išspyrė automobilio duris ir išlipo. Pamatė, kad jo automobilio susidūrimas su automobiliu „VW Golf“ įvyko kitos eismo krypties, nei jis važiavo, juostoje. Tuo metu eismo įvykio vietoje jau buvo sustojęs kitas automobilis ir link jo bėgo, kiek atsimena, mergina. Jis jai suriko iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Po to, susirūpinęs dėl vaikų, jis pradėjo „lupti“ galines savo automobilio duris. Tuo metu iš kito sustojusio automobilio atbėgę žmonės gesintuvu pradėjo „purkšti“ ant automobilio „VW Golf“ variklio. Kai atidarė automobilio galines duris, jis pamatė, kad visi jo vežti vaikai sąmoningi. Nelabai atsimena, kas vyko toliau. Žmonės jam liepė nelysti prie automobilio. Jis prie automobilio suklupo. Jį pradėjus pykinti, jis atsigulė ant žolės. Atsimena, kad pirmiausiai atvyko gaisrininkai, o po to ir greitoji pagalba su policija. Visi sužalotieji pirmiausiai buvo nuvežti į Ukmergės ligoninę. Vėliau jo vežti vaikai T., L. ir V. buvo išsiųsti į Santariškių vaikų ligoninę. T. I. po apžiūros Ukmergės ligoninėje buvo išleista į namus. Eismo įvykio metu buvo sužaloti ir automobilio „VW Golf“ vairuotojas V. S., keleivė J. S. ir nepilnametė jų dukra D. S.. Jie visi buvo gydomi ligoninėje. Jis su jais palaiko ryšį. Apie įvykį informavo savo automobilio draudimo bendrovę „Topdanmark“ Danijoje. Kiek jam žinoma, draudimo bendrovė S. šeimai kažkokiomis sumomis kompensavo patirtą žalą. Be to, jis pats jiems savanoriškai perdavė 1 000 eurų sumą. Savo žmonos G. K. akivaizdoje 500 eurų davė nukentėjusiosios J. S. vyresniajai dukrai, kurios vardo nežino. Sesers I. I. akivaizdoje 500 eurų davė ir pačiai J. S.. Jo vairuotu automobiliu važiavusių ir iš jo atlyginti žalos nereikalavo. Labai gailisi savo neatsargumo ir dėl to kilusių pasekmių. Jei nukentėjusiems bus reikalinga pagalba, jis pagal galimybes padės.

Motyvuojamoji dalis

Be L. K. parodymų, jo prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, patvirtina ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys.

N. V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-20, apie 19.30 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „WV Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo keliu Kaunas – Zarasai – Daugpilis nuo Kauno pusės link Anykščių. Kartu su juo važiavo žmona J. S., sėdėjusi priekinėje keleivio vietoje, ir dukra D. S., sėdėjusi galinėje keleivio vietoje, už žmonos. Visą kelią važiavo maždaug apie 85 km/h greičiu, įjungęs penktą pavarą. Važiavo įjungęs artimuosius automobilio žibintus. Vairavimo sąlygos buvo geros, kelyje jokių kliūčių nebuvo. Asfaltuota kelio danga buvo gera, sausa. Eismas nebuvo intensyvus, bent jau savo eismo juostoje ta pačia kryptimi važiuojančių automobilių nepastebėjo. Ukmergės rajone, nuvažiavus maždaug 1 kilometro atstumą už Pageležių gyvenvietės, tuo momentu, kai buvo pažiūrėjęs į šoninį galinio vaizdo veidrodėlį, jis išgirdo žmoną rėkiant: "žiūrėk, kas atvažiuoja". Iškart po to pamatė savo eismo juostoje automobilį, kuris važiavo tiesiai į juos. Tuo metu tarp transporto priemonių buvo likęs apie 10 metrų atstumas. Jis bandė palaipsniui stabdyti vairuojamą automobilį ir trauktis kuo arčiau dešiniojo kelkraščio, tačiau minėto automobilio vairuotojas į savo eismo juostą negrįžo, nors atrodo, kad jo važiavimo krypties eismo juostoje jokių kitų automobilių nebuvo. Reaguodamas į tai, norėdamas išvengti susidūrimo ir prasilenkti su atvažiuojančiu automobiliu, jis dar pasuko vairą ir norėjo „mestis“ į kairę pusę, tačiau netrukus kaktomuša įvyko automobilių susidūrimas. Atrodo, kad jis sąmonės nebuvo praradęs. Atrodo, kad prieš pat susidūrimą jis tik užsimerkė ir iš karto po to atsimerkė. Tolimesnių įvykių eigos tiksliai nurodyti negali. Nieko negirdėjo ir nematė, tik vos „gaudė orą“, juto skausmą krūtinėje. Taip pat jautė, kad jo kojos prispaustos. Po kažkiek laiko atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir priešgaisrinės apsaugos tarnybos darbuotojai. Pastarieji „sukarpė“ jo automobilį ir juos visus ištraukė. Iki tol jis ir jo keleivės automobilio salone buvo prispausti. Po to jie buvo išvežti į ligoninę. Ligoninėje jam buvo atlikta kelio operacija, nustatyti kiti sužalojimai. Jo žmona ir dukra taip pat patyrė įvarius sužalojimus. Dukra gulėjo Santariškių vaikų ligoninėje. Žmonai ligoninėje buvo atlikta stuburo operacija (t. 2, b.l. 23-26; 27).

R. V. TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr(duomenys neskelbtini), nustatyta, kad eismo įvykio metu V. S. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b.l. 96).

R. V. TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (specialistas R. L.), nustatyta (remiantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis), kad V. S. eismo įvykio metu patyrė sužalojimus: minimalų kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais; krūtinkaulio kūno lūžimą; abiejų pirmųjų šonkaulių stuburinių galų lūžius; dešiniųjų IV–VI šonkaulių ir kairiojo V šonkaulio lūžimus; krūtininio X slankstelio viršutinės dengiamosios plokštelės lūžimą priekinėje dalyje; nubrozdinimą dešiniame kelyje; dešinės girnelės lūžimą; dešiniojo šeivikaulio viršutinės dalies lūžimą. Sužalojimai visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l 128-131).

R. V. TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvada (specialistas R. L.), nustatyta (remiantis medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis), kad L. K., gim. 2009 m., eismo įvykio metu patyrė nubrozdinimus dešinėje apatinėje pilvo srityje ir klubakaulių projekcijose, apie 4 cm ilgio dešinės plaštakos III–IV tarpupirščio plėštinę žaizdą ir kepenų sumušimą. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, nes medicinos dokumentuose nėra duomenų, kad sveikata būtų buvusi sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b.l. 163-166).

Liudytojas G. N. parodė, kad 2019-07-20, apie 19.00 val., vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ iš Mickūnų kaimo važiavo į Kauną. Kartu su juo važiavo draugas T. B.. Keliu, kuriame leistinas maksimalus 90 km/h greitis, jis važiavo apie 100 km/h greičiu. Oras buvo geras, švietė saulė. Kelio ruožas, kuriame vėliau jam matant susidūrė automobiliai, buvo tiesus, be jokių išsišakojimų. Prieš eismo įvykį kurį laiką važiavo prieš vieną iš vėliau susidūrusių automobilių. Važiavo nuo šio automobilio atsilikęs apie 1–2 kilometrų atstumu. Tarp jų važiavo ir kiti automobiliai. Matė, kad Kauno kryptimi važiavęs automobilis, kaip vėliau sužinojo - „Audi“ markės, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir trenkėsi į link Ukmergės važiavusį automobilį „VW Golf“. Iškart po to, transporto priemonių susidūrimo vietoje pakilo dūmų kamuolys. Automobilio „VW Golf“ vairuotojas prieš susidūrimą dar bandė nusukti į kelkraštį, tačiau automobilis „Audi“ judėjo ta pačia kryptimi ir atsitrenkė į automobilį „VW Golf“. Negali nurodyti, kokiais greičiais prieš susidūrimą važiavo automobiliai. Jo manymu, automobilio Audi“ vairuotojas bandė aplenkti eismo srautą, todėl ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (t. 2, b.l. 113,114).

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2019-07-20 eismo įvykis kilo Ukmergės rajone, kelyje „Kaunas – Zarasai – Daugpilis“ (Nr. A6), jo atkarpoje ties 53 kilometru. Asfaltuotos dangos kelio važiuojamąją dalį šioje kelio atkarpoje sudaro 2 apie 3,4 m pločio eismo juostos, t.y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Abejose kelio važiuojamosios dalies pusėse yra apie 0,8 m pločio asfaltuotas kelkraštis. Kelio ruožas tiesus, aplinka – miškas. Leistinas maksimalus greitis – 90 km/h. Eismo įvykio metu V. S. vairuotas automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)po įvykio stovėjo kelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Kauno pusės link Ukmergės, kelio ilgio atžvilgiu – kelio vietoje ties 53,180 kilometru (atstumas nuo Kauno). Iš dalies dešiniajame kelkraštyje, iš dalies – už kelio dešiniojo krašto ribų (žiūrint nuo Kauno) stovintis automobilis priekine dalimi buvo nukreiptas Ukmergės kryptimi (žiūrint kelio ašinės linijos atžvilgiu, nežymiu kampu pasuktas į dešinę). Eismo įvykio metu L. K. vairuotas automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio taip pat stovėjo kelio eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo Kauno pusės link Ukmergės, priekine dalimi įsirėmęs į automobilio „VW Golf“ priekinį kairės pusės kampą. Įvykio vietoje stabdymo ar slydimo pėdsakų/žymių nerasta. Apžiūros metu atskiros automobilio „VW Golf“ kėbulo dalys (durys) jau buvo „iškarpytos“ priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnų. (t. 1, b.l. 20-32)

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų nustatyta, kad 2019-07-20 eismo įvykio metu susidūrusios transporto priemonės buvo sugadintos:

Kaltinamojo L. K. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonė registruota D. K.; savininkas - L. K.; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta D. K. draudimo bendrovėje „Topdanmark“), pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi jo priekinėje dalyje, t.y. buvo sugadinti priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, priekinis stiklas, visi priekiniai žibintai, priekiniai sparnai, priekiniai kairės pusės sparnas ir durys. Įvykio metu „suveikė“ automobilio salono saugos pagalvių sistema, priekinių vairuotojo ir keleivio vietų sėdynės išlūžo. (t. 1, b.l. 33-41; 56).

Nukentėjusiojo V. S. eismo įvykio metu vairuoto automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (transporto priemonės savininkas – V. S., privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta AB „Lietuvos draudimas“), pagrindiniai apgadinimai lokalizavosi transporto priemonės priekinėje plokštumoje ir kairiojo šono priekinėje dalyje, t.y. buvo sugadinti priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, variklio dangtis, visi priekiniai žibintai, priekinis stiklas, priekinės durys, priekiniai kairės pusės ratas ir sparnas. Apžiūros metu dalis automobilio durų ir stogas jau buvo „iškirptos“ priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos pareigūnų. Įvykio metu „suveikė“ automobilio salono saugos pagalvių sistema. (t. 1, b.l. 43-52; 54).

Įrodymų vertinimas

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje

BK 281 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismų praktikoje, taikant BK 281 straipsnį, pripažįstama, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, eismo įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų eismo įvykis nebūtų įvykęs (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-593/2011). Tiesioginis priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių konstatuojamas tada, kai nustatoma, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje asmuo nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų (LAT 2011-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad L. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 127, 119, 99 punktų reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei J. S., gim. 1975 m., buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o vairuotojui V. S. , gim. 2007 m. ir keleivei D. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata automobilio Audi A4 Avant valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleiviui T. K., gim. 2007 m., buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivėms L. K., gim. 2009 ir V. B., gim. 2014 m. nežymiai sutrikdyta sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. L. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje bylą nagrinėjant teisme pripažino, išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiųjų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto paaiškinimuose konstatuotos aplinkybės. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama L. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes L. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

BK 281 straipsnio 8 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 Nr. XII-1871, įsigaliojusio 2017 m. sausio 1 d. redakcija) nustatyta, kad asmuo atsako pagal šio straipsnio 1–6 dalis tik tais atvejais, kai jose numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). K. L. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje nurodė, prieš Pageležių gyvenvietę jį apakino saulė, dėl ko jis nieko nematė ir tuo metu įvyko smūgis į priešpriešais važiuojantį automobilį. Jau buvo minėta, kad kaltinamojo parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad L. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta vairuojant transporto priemonę, pažeidžiant KET reikalavimus, sukėlus kitiems eismo dalyviams sveikatos sutrikdymus. L. K. padarė nusikalstamą veiką dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai patirdami atitinkamus sužalojimus nukentėjo šeši žmonės, iš kurių keturi vaikai. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad L. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas paskutinius penkerius metus. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl to išgyvena ir kremtasi.

Kaltinamasis prašo jo atžvilgiu nutraukti baudžiamąją bylą, susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis numato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir tvarką. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

K. L. K. yra neteistas, jo padaryta veika priskiriama neatsargiems nusikaltimams. Eismo įvykio metu 2019-07-20 L. K. nebuvo baustas ir administracine tvarka. K. L. K. susitaikė su nukentėjusiaisiais J. S., V. S., D. S., jų atsiprašė. N. T. K. ir L. K. atstovė pagal įstatymą G. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. K. pretenzijų nereiškia, civilinis ieškinys nebus reiškiamas. Nepilnametės V. B. atstovė pagal įstatymą Ž. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad L. K. pretenzijų nereiškia, civilinis ieškinys nebus reiškiamas. Ikiteisminio tyrimo metu civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti.

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pranešimo, nustatyta, kad atlyginant 2019-07-20 eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtas „asmens žalas“ (neturtinę žalą) draudimo bendrovė J. S. išmokėjo 5 641,90 eurų dydžio sumą, V. S. – 2 823,88 eurų dydžio sumą, D. S. – 2 220,00 eurų dydžio sumą. Taip pat V. S. už eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą buvo išmokėtos 1 037,00 eurų (už transporto priemonę) ir 847 eurų (už kitus daiktus) sumos. (t. 2, b.l. 137; 135)

Nukentėjusiosios J. S. teisme 2020 rugsėjo 21 d. pareiškė civilinį ieškinį, nurodydama, kad prašo pripažinti ją civiline ieškove ir priteisti jai iš solidarių atsakovų L. K. ir draudimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas” nusikalstama veika padarytą ir neatlygintą žalą negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020-03-10 iki 2020-03-09: 905,56 Eur sumoje ir bei nusikalstama veika padarytą ir neatlygintą neturtinę žalą 6725 Eur Priteisti iš civilinio atsakovo L. K. nukentėjusiojo V. S. naudai turėtas išlaidas advokatui už teisinę pagalbą 500,00 Eur.

N. V. S. teisme 2020 rugsėjo 21 d. pareiškė civilinį ieškinį, nurodydamas, kad prašo pripažinti jį civiliniu ieškovu ir priteisti jam iš solidarių atsakovų L. K. ir draudimo bendrovės AB “Lietuvos draudimas” nusikalstama veika padarytą ir neatlygintą žalą negautas pajamas už laikotarpį nuo 2019-07-21 iki 2020-07-29: 1929,30 Eur sumoje kasmėnesinių periodinių išmokų po 194,31 Eur ir nusikalstama veika padarytą ir neatlygintą neturtinę žalą, 10562,50 Eur sumoje. Priteisti iš civilinio atsakovo L. K. nukentėjusiosios J. S. naudai turėtas išlaidas advokatui už teisinę pagalbą 500,00 Eur (t 3, b.l.46-51).

2020 m. spalio 30 d. AB “Lietuvos draudimas” pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodė, kad su civiliniu ieškovų atstovu dėl taikos sutarties sąlygų iš esmės susitarta, ginčą nori spręsti taikiai, tačiau pačios sutarties pasirašyti nespėjo.

2020 m. lapkričio 10 d. AB Lietuvos draudimas” pateikė teismui pranešimą dėl civilinių ieškinių ir informavo, kad tarp civilinių ieškovų ir užsienio draudimo kompanijos pavyko suderinti taikaus ginčo sprendimą dėl civilinių ieškinių išsprendimo. Pateikė teismui informaciją apie suderintas išmokų sumas: 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytoje taikos sutartyje su V. S. draudikas AB “Lietuvos draudimas” susitarė, kad nukentėjusiam asmeniui papildomai išmokės 1732,61 draudimo išmoką, kuri susideda iš papildomos 1665 Eur išmokos neturtinei žalai atlyginti, 54,33 Eur kuro išlaidoms patirtoms gydantis eismo įvykio metu patirtus sužalojimus bei 13,38 Eur kompensaciją už negautas pajamas. O ieškovas (nukentėjęs asmuo) sutinka atsisakyti likusių reikalavimų, pateiktų ieškinyje baudžiamojoje byloje. 2020 m. lapkričio 4 d. sudarytoje taikos sutartyje su J. S. draudikas AB “Lietuvos draudimas” susitarė, kad nukentėjusiam asmeniui papildomai išmokės 5009,90 draudimo išmoką, kuri susideda iš papildomos 4000,00 Eur išmokos neturtinei žalai atlyginti, 33,74 Eur kuro išlaidoms patirtoms gydantis eismo įvykio metu patirtus sužalojimus bei 976,16 Eur kompensaciją už negautas pajamas, laikotarpiu 2020 m. kovo 3 d. iki 2020m. gruodžio 31 d. O ieškovė (nukentėjęs asmuo) sutinka atsisakyti likusių reikalavimų, pateiktų ieškinyje baudžiamojoje byloje.

Iš nukentėjusiųjų J. S. ir V. S. ir kaltinamojo L. K. susitarimo dėl susitaikymo matyti, kad nukentėjusieji, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atsiprašė, kaltinamajam atleido ir tarpusavyje susitaikė. Nukentėjusieji pretenzijų neturi. Kaltinamasis įsipareigojo atlyginti nukentėjusiųjų patirtas bylinėjimosi išlaidas. , viso 1000,00 Eur.

Iš pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis L. K. bylinėjimosi išlaidas sumokėjo.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje kaltinamasis L. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nustatytoms aplinkybėms pripažįstama tikslingu L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais (Lietuvos Respublikos BK 38 str.) ir baudžiamąją bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4 d.).

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d. 1 p.). L. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių kilo skaudūs padariniai, šią nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Tačiau teismas gali, bet neprivalo skirti paminėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Sprendžiant šį klausimą įvertintina tiek kaltinamojo asmenybė, kuri anksčiau aptarta kaip teigiama, tiek veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis pažeidė bendrąsias kelių eismo taisyklių normas, jis turėjo teisę vairuoti, buvo blaivus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pats kaltinamasis bendrauja su nukentėjusiaisiais, todėl nagrinėjamos bylos kontekste uždraudimas naudotis vairavimo teise nebūtų protinga, sąžininga ir teisinga priemonė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis labai išgyvena dėl padaryto eismo įvykio, paties įvykio kilimas ir sukeltos pasekmės padarė įtaką kaltinamajam, kad jis ateityje atsakingiau laikytųsi KET reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skirti netikslinga.

Kaltinamąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslinga jam skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 4 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

L. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiaisiais, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu L. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL – 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio. Nustatoma, kad šią įmoką jis turi sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

L. K. neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

- per vienerius metus padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.