Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovams dienraščiui „Lietuvos rytas“ ir A. D. dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintu ieškiniu dėl asmens teisės į privatų gyvenimą bei garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo ieškovas prašė teismą pripažinti, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ 2010-02-06 priede „Sostinė“ Nr. 5 1 ir 2 puslapiuose paskleisti duomenys neatitinka tikrovės; įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ paneigti paskleistus duomenis išspausdinant tokį žinių paneigimą: „Dienraščio „Lietuvos rytas“ 2010-02-06 priede „Sostinė“ Nr. 5(3388) 1 ir 2 puslapiuose buvo išspausdintas A. D. straipsnis „Svajonių darbas – likvidatoriaus“, kuriame buvo paskelbtos privataus asmens garbę ir orumą žeminančios, išgalvotos ir neatitinkančios tikrovės žinios. Teiginiai „Po poros mėnesių nuspręsta, kad R. A. reikia mokėti ne tik algą, bet ir atlyginti asmeninio automobilio eksploatavimo išlaidas, neviršijant 5 tūkst. litų“, „Savivaldybė iki šiol neatšaukė likvidatoriaus iš pareigų, tad jam mokamas atlyginimas“, „Pats pinigų iš sąskaitos pasiima“, - sakė K. V., nes niekas be „Šilumnešio“ likvidatoriaus ar teismo įpareigojimo, bendrovės sąskaitos patikrinti negali“, „Visi puolė ieškoti R. A.. Paaiškėjo, kad tai – beviltiškas reikalas“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia asmens garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją; įpareigoti atsakovą UAB „Lietuvos rytas“ pašalinti iš interneto svetainės http://lrytas.lt nurodytą 2010-02-06 straipsnį; priteisti iš atsakovų solidariai 14 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 42-45). Ieškinyje nurodė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ 2010-02-06 priede „Sostinė“ Nr. 5 (3388) 1 ir 2 puslapiuose buvo išspausdintas atsakovo korespondento A. D. straipsnis – „Svajonių darbas – likvidatorius“, kuriame buvo paskelbta privataus pobūdžio informacija, asmens duomenys bei tikrovės neatitinkančios žinios, kurios žemina ieškovo garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės. Ieškovo tvirtinimu, straipsniu buvo siekiama jį apšmeižti, nepateikta tiksli informacija, nutylėta, kad turtas dingo pirmo likvidatoriaus metu. Melaginga informacija yra tai, kad ieškovas straipsnio publikavimo metu vis dar užima pareigas ir gauna atlyginimą, neatitinka tikrovės duomenys, kad jo negalima surasti, kad jis savavališkai nusiima pinigus iš bendrovės sąskaitos. Ieškovo duomenų paminėjimas yra neproporcingas norint informuoti visuomenę apie UAB „Šilumnešio“ likvidavimo procesą, straipsnyje pažeminta jo garbė ir orumas, jis straipsnyje pateikiamas vien tik neigiamai – kaip asmuo iššvaistęs įmonės lėšas, savavališkai pasiimantis jas. Dėl dvasinių išgyvenimų pašlijo sveikata, patiria neigiamą žmonių reakciją, pažeminimą.

Atsakovai UAB „Lietuvos rytas“ ir A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad straipsnis buvo skirtas aktualiam klausimui – Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios įmonės likvidavimo procesui. Šiuo klausimu buvo kalbamasi su UAB „Šilumnešis“ pretenzijų turėjusiu UAB „Vilniaus vandenys“ atstovu advokatu K. V., savivaldybės darbuotojais K. K. ir N. B., taip pat remtasi oficialiais savivaldybės dokumentais. Teiginys „po poros mėnesių nuspręsta, kad R. A. reikia mokėti ne tik algą, bet ir atlyginti asmeninio automobilio eksploatavimo išlaidas, neviršijant 5 tūkst. litų“ – atitinka tikrovę, nepažeidžia garbės ir orumo. Teiginys „Savivaldybė iki šiol neatšaukė likvidatoriaus iš pareigų, tad jam mokamas atlyginimas“ nėra visiškai atitinkantis tikrovę, tačiau jis liečia ne ieškovą, o savivaldybę, todėl negali pažeisti ieškovo garbės ir orumo. Teiginys „Pats pinigų iš sąskaitos pasiima“ – sakė K. V.. Yra ne žurnalisto, o „Vilniaus vandenų“ atstovo pateikta informacija, be to atskleidžia iš principo ydingą atsiskaitymo su savivaldybės įmonės likvidatoriumi tvarką. Teiginys „Visi puolė ieškoti R. A.. Paaiškėjo, kad tai – beviltiškas reikalas“ – tai ne žurnalisto žinia, o duomenys pateikti „Vilniaus vandenys“ atstovų. „Sostinė“ mėgino ieškoti ieškovo, tačiau irgi nesėkmingai, nes iš kelių tokią pavardę turinčių vilniečių nė vienas neprisipažino pažįstąs Rigimundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Vertindamas ieškovo nurodytus teiginius viso straipsnio kontekste, teismas konstatavo, kad teiginys „Po poros mėnesių nuspręsta, kad R. A. reikia mokėti ne tik algą, bet ir atlyginti asmeninio automobilio eksploatavimo išlaidas, neviršijant 5 tūkst. litų“ iš esmės atitinka tikrovę, ieškovas pagal savo pareigas yra laikytinas viešu asmeniu (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. (73 p.), kurio pajamos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 10 punkto pagrindu gali būti skelbiamos viešai. Pasisakydamas dėl teiginio „Pats pinigų iš sąskaitos pasiima“, - sakė K. V., nes niekas be „Šilumnešio“ likvidatoriaus ar teismo įpareigojimo, bendrovės sąskaitos patikrinti negali“, teismas pažymėjo, kad ieškovas buvo skirtas savivaldybės įmonės UAB „Šilumnešis“ likvidatoriumi, kuriam turėjo būti perduotas bendrovės antspaudas, patalpų raktai, dokumentai, bendrovės turtas (b.l. 11, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-27 įsakymo Nr. 30-1081 „Dėl UAB „Šilumnešis“ likvidatoriaus atšaukimo ir naujo skyrimo“ 2 p., CK 2.82 str. 1 d.), jo kompetencija ir funkcijos apibrėžtos bendrovės įstatuose ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Dėl nurodyto, teismas sutiko su atsakovo atstovo argumentais, kad teiginyje nurodyta informacija atitinka teisės aktų reikalavimams. Dėl teiginių „Savivaldybė iki šiol neatšaukė likvidatoriaus iš pareigų, tad jam mokamas atlyginimas“ pažymėjo, kad nurodyta informacija nėra tiksli, tačiau ji nežemina asmens garbės ir orumo. Teismas konstatavo, kad ieškovas yra viešas asmuo, todėl jis nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, jo kritika yra leistina. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo nurodyti teiginiai, kuriuos jis apibūdina kaip neatitinkančius tikrovės ir žeminančius asmens garbę ir orumą, atitinka teisingos ir tikros žinios esmę, dėl ko nežemina asmens garbės ir orumo. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pripažinti, kad analizuojant visą straipsnį (kartu ir straipsnio pavadinimą) straipsnio autorius ieškovo nurodytais teiginiais nepaskleidė tikrovės neatitinkančių ir asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų, pripažįstant, kad straipsnio paskirtis buvo informuoti skaitytoją apie savivaldybėje susiklosčiusias problemas, kurių pats ieškovas taip pat neginčijo (priešingai, pats papildomai pateikė duomenis apie susidariusią padėtį savivaldybėje likviduojant UAB „Šilumnešis“), duomenis patvirtina viešai prieinama informacija, atsižvelgiant į tai, kad spauda visuomenei aktualią žinią gali pateikti šokiruojančiai, hiperbolizuojant įvykį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovas R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas posėdžio metu neleido ieškovui užbaigti pasisakymo ir pilnai išdėstyti faktinių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose bei neatskleidė bylos esmės, susiaurino teisiškai reikšmingų faktų nustatinėjimą. Tai grindžia šiais argumentais:

1) Apeliantas ieškinyje bei bylos nagrinėjimo teisme metu ne kartą akcentavo, kad iš straipsnio konteksto matyti, jog pagrindinė straipsniu perteikiama informacija yra ta, jog savivaldybės įmonės yra likviduojama, jos likvidatoriumi yra apeliantas, juridinio asmens likvidavimo metu dingo du automobiliai, nešiojamas kompiuteris bei daug materialinių gėrybių. Apeliantas slapstosi, vis dar gauna atlyginimą, pats savavališkai pasiima pinigus. T.y. straipsniu bandoma sudaryti įspūdį, kad apeliantas yra įtariamasis, nes jis yra vienintelis asmuo, kuris susijęs su likvidavimu. Bylos nagrinėjimo metu iš esmės teismui buvo pateikta informacija, kad visas turtas iššvaistytas tuo metu, kai bendrovės likvidatoriumi buvo A. S., ši informacija buvo laisvai pasiekiama ir atsakovai veikdami profesionaliai privalėjo tai nurodyti straipsnyje, bet to nepadarė.

2) Teismas nepagrįstai pripažino apeliantą viešu asmeniu, nes ta aplinkybė, kad apeliantas dirbo Savivaldybės įsteigto privataus juridinio asmens likvidatoriumi nedaro jo viešuoju asmeniu apie kurio atlyginimą bei kitas priemokas susijusias su darbo funkcijų atlikimu būtina skelbti informaciją (Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 60 d.). Su apeliantu 2008 m. gegužės 27 d. buvo sudaryta sutartis darbo Nr. 84-28B-119a likvidatoriaus darbo funkcijoms atlikti, ji sudaryta su UAB „Šilumnešis“, taigi, ieškovas nebuvo tarnautojas ir nevykdė viešojo administravimo veiklos. Atsakovai pažeisdami CK 2.23 str. 1 d. paskelbė informaciją apie ieškovo privatų gyvenimą be jo sutikimo.

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 2.24 str. 6 d., nes ieškovas nėra viešas asmuo. Akivaizdu, kad atsakovai šiuo atveju nesiėmė visų priemonių paskleisti tinkamą informaciją, tą patvirtina aplinkybė, kad straipsnyje net neužsimenama apie kitą likvidatorių. Nutylėti faktai, kad būtent šiam asmeniui einant pareigas dingo bendrovės turtas. Tokie atsakovų veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais. Straipsnyje pateikta informacija buvo iškraipyta. Teismas nevertino viso straipsnio konteksto, priešingai, analizavo tik atskirus teiginius.

Atsakovai atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, neatskleidė bylos esmės, netyrė pateiktų įrodymų, susiaurino teisiškai reikšmingų faktų nustatinėjimą. Apeliantas ne kartą akcentavo, kad iš viso straipsnio konteksto matyti, kad pagrindinė straipsniu perteikiama informacija yra ta, jog savivaldybės įmonė „Šilumnešis“ yra likviduojama, jos likvidatoriumi yra apeliantas, juridinio asmens likvidavimo metu dingo du automobiliai ir kitas turtas. Apeliantas slapstosi, vis dar gauna atlyginimą bei pats savavališkai iš likviduojamos bendrovės pasiima pinigus, t.y. straipsniu bandoma sudaryti įspūdį, kad galimai buvo atliekami nusikalstami veiksmai, straipsniu buvo nuslepiama tikroji informacija, t.y. net neužsimenama apie kitą likvidatorių, kuriam einant likvidatoriaus pareigas dingo straipsnyje minimas turtas. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas kasacinio teismo praktiką, nevertino viso straipsnio konteksto, o analizavo vien tik atskirus teiginius, juos analizavo ir bandė nustatyti ar jie atitinka tikrovę ar ne, rėmėsi subjektyviais ir nepatikimais informacijos šaltiniais.

Su šiais apelianto argumentais kolegija nesutinka.

Teismai, nagrinėdami garbės ir orumo bylas, turi derinti konstitucines nuostatas – teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, saviraiškos laisvę bei asmens teisę į garbę ir orumą (Konstitucijos 25 str., Konvencijos 10 str.). Garbė ir orumas pažeidžiami apie asmenį paskleidus jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis. Ar straipsnyje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir tai yra fakto klausimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Sąvoka ,,duomenys“ reiškia nurodytas, konstatuotas tam tikras aplinkybes, faktus, t. y. informaciją, kurios tikrumą galima patvirtinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus. Asmens garbė ir orumas ginami, kai nustatomas informacijos paskleidimo faktas ir tai, jog paskleista informacija yra apie ieškovą, duomenys žemina asmens garbę ir orumą, neatitinka tikrovės. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: ar teisingas pranešimas apie faktus; ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai.

Turi būti nustatyta, kokie teiginiai ieškovo požiūriu pažeidžia jo reputaciją. Jeigu publikacijoje ar ginčą sukėlusioje ištraukoje teiginių yra daug, nustatinėjama, kurie kelia ginčą. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, t.y. duomenys CK 2.24 str. prasme, sprendžiama iš viso publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Teismas turi analizuoti visą straipsnio kontekstą ar kalbos, o ne atskiras pastraipas ar jų dalis, gali turėti reikšmės pasisakymo tikslai, aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ne kartą tikslino ieškinį tiek procesiniais dokumentais (b.l. 42-45), tiek parengiamajame ir teismo posėdyje (b.l.65, 103), kuriame nurodė, kad visa publikacija liečia ieškovą kaip likvidatorių, tikrovės neatitinka ir pažeidžia garbę ir orumą konkrečiai kabutėse nurodytos frazės, kurias yra prašoma paneigti „Po poros mėnesių nuspręsta, kad R. A. reikia mokėti ne tik algą, bet ir atlyginti asmeninio automobilio eksploatavimo išlaidas, neviršijant 5 tūkst. litų“, „Savivaldybė iki šiol neatšaukė likvidatoriaus iš pareigų, tad jam mokamas atlyginimas“, „Pats pinigų iš sąskaitos pasiima“, - sakė K. V., nes niekas be „Šilumnešio“ likvidatoriaus ar teismo įpareigojimo, bendrovės sąskaitos patikrinti negali“, „Visi puolė ieškoti R. A.. Paaiškėjo, kad tai – beviltiškas reikalas“.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovo prašomus pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir žeminančiais jo garbę ir orumą teiginius vertina ne atskirai, o viso straipsnio kontekste. T.y. straipsnyje „Svajonių darbas – likvidatoriaus“ pateikiami duomenys apie savivaldybės įmonę „Šilumnešis“, jos veiklą, trūkumus, likvidavimo procedūrą. Iš straipsnio konteksto žinoma, kad informaciją žurnalistui suteikė UAB „Vilniaus vandenys“ atstovaujantis teisininkas K. V., taip pat savivaldybės darbuotojai. Teismo vertinimu, teiginiai „Po poros mėnesių nuspręsta, kad R. A. reikia mokėti ne tik algą, bet ir atlyginti asmeninio automobilio eksploatavimo išlaidas, neviršijant 5 tūkst. litų“, iš esmės atitinka tikrovę ir nežemina ieškovo garbės ir orumo, nes pateikti duomenys apie ieškovo darbo užmokestį yra vertintini kaip žinia visuomenei, kokio dydžio atlyginimas yra mokamas savivaldybės įmonės likvidatoriui, kad nuspręsta apmokėti likvidatoriui ir jo automobilio eksploatavimo išlaidas. Pasisakydamas dėl K. V. nurodyto teiginio „pats pinigų iš sąskaitos pasiima“ teismas konstatavo, kad šios žinios atitinka likvidatoriaus kompetenciją ir funkcijas, o tai ar pats ieškovas suprato tinkamai jam priskirtas funkcijas nėra aktualu ginčo sprendimui. Teismo vertinimu, teiginys „Savivaldybė iki šiol neatšaukė likvidatoriaus iš pareigų, tad jam mokamas atlyginimas“ nors ir nėra tikslus, tačiau nežemina ieškovo garbės ir orumo. Teismo vertinimu, straipsnio autorius elgėsi sąžiningai, nes nurodė informacijos šaltinius, o ieškovas straipsnyje pateiktos informacijos, kurioje tiesiogiai neminimas pats ieškovas, neginčijo.

Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Pažymėtina tai, kad ieškovas, patikslinęs ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodė konkrečius keturis teiginius, kuriuos jis prašo pripažinti neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais jo garbę ir orumą, pažeidžiančiais teisę į privatų gyvenimą ir įpareigoti atsakovus juos paneigti. Nurodyti ieškovo ginčo teiginiai yra duomenys, kurių atitikimą tikrovei galima patikrinti ir nustatyti ar jie atitinka tikrovę. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad teiginys „Po poros mėnesių nuspręsta, kad R. A. reikia mokėti ne tik algą, bet ir atlyginti asmeninio automobilio eksploatavimo išlaidas, neviršijant 5 tūkst. litų“ atitinka tikrovę ir nežemina apelianto garbės ir orumo, nes duomenys apie apelianto tarnybinį atlyginimą ir automobilio eksploatavimo išlaidas iš esmės atitinka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-07-21 d. įsakymo Nr. 30-1510 turinį (b.l. 12). Teiginys, kad „Savivaldybė iki šiol neatšaukė likvidatoriaus iš pareigų, tad jam mokamas atlyginimas“ nors ir neatitinka tikrovės (likvidatorius atleistas iš darbo 2009 m. gegužės 8 d. Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 41-388), tačiau pagal tikrovės neatitinkančių žinių pobūdį – darbo santykių nutraukimo fakto paskleidimas nežemina ieškovo garbės ir orumo. Kolegijos vertinimu, teiginys, kad „Pats pinigų iš sąskaitos pasiima“, - sakė K. V., nes niekas be „Šilumnešio“ likvidatoriaus ar teismo įpareigojimo, bendrovės sąskaitos patikrinti negali“ liečia vieną iš likvidatoriaus darbinių funkcijų. Nesutiktina su apelianto tvirtinimu, kad iš straipsnio konteksto galima daryti išvadą, kad jis savavališkai pasiima pinigines lėšas ar tokiu būdu galimai yra atliekami nusikalstami veiksmai, nes tokių faktų straipsnyje nėra paskleista apie apeliantą. Kolegija taip pat pažymi, kad šis teiginys yra tiesioginis teiginys trečiojo asmens K. V., dėl kurio viešosios informacijos rengėjui/skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė (LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. 1 d. 2 p.). Teiginys „Visi puolė ieškoti R. A.. Paaiškėjo, kad tai beviltiškas reikalas“ kolegijos vertinimu yra atsakovo nuomonė, kurią jis pateikė įvertinęs suinteresuotų asmenų „Vilniaus vandenų“, savivaldybės atstovų pateiktą informaciją. Apeliantas tvirtina, kad straipsnyje yra perteikiama informacija, kad juridinio asmens likvidavimo metu dingo du automobiliai, naujas nešiojamas kompiuteris, daug kitų materialinių gėrybių, straipsniu bandoma daryti įspūdį, jog apeliantas yra įtariamasis, tačiau kolegijos vertinimu, iš bendro straipsnio konteksto negalima daryti išvados, kad šitie duomenys yra apie paskleisti apie ieškovą, kaip nurodytus veiksmus atlikusį asmenį.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad ieškovas yra viešas asmuo, todėl nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, jis turi pakęsti ir toleruoti skelbiamą kritiką, o paskleistos informacijos netikslumai nėra pagrindas taikyti atsakomybę.

Apelianto tvirtinimu, jis nėra viešas asmuo, nebuvo tarnautojas ir nevykdė viešojo administravimo veiklos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino viešu asmeniu, be jo sutikimo buvo paskleista informacija apie privatų gyvenimą.

Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus.

Įstatymų leidėjas skiria viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimą. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, jo kritika yra leistina. Dėl to viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Remiantis CK 2.23 str. 3 d. draudžiama skleisti surinktą informaciją apie asmens privatų gyvenimą, nebent, atsižvelgiant į asmens einamas pareigas ar padėtį visuomenėje, toks informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

Pažymėtina, kad viešiesiems asmenims pirmiausia priskirtini asmenys, kurie dėl einamų pareigų ar savo darbo pobūdžio dalyvauja viešajame gyvenime. Tai politikai, valstybės ir savivaldybių pareigūnai, visuomenių organizacijų atstovai. Viešaisiais asmenimis taip pat gali būti laikomi ir kiti asmenys, jeigu jie turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jų nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams (LR Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 70 p.).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006-09-20 sprendimu Nr. 1-1326 „Dėl UAB „Šilumnešis“ likvidavimo“ nusprendė likviduoti UAB „Šilumnešis“, kurios vienintelė akcininkė buvo Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi, apeliantas buvo paskirtas savivaldybės kontroliuojamos bendrovės UAB „Šilumnešis“ likvidatoriumi, todėl likvidatoriaus vykdoma veikla atliekant įmonės likvidavimo procedūras turi reikšmės viešiesiems reikalams. Dėl nurodyto sutiktina su teismo išvada, kad apeliantas yra viešas asmuo. Apelianto darbo užmokestis nustatomas Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu, informacijos apie darbo užmokestį atskleidimas atitinka visuomenės interesą žinoti šią informaciją. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovai paskelbdami publikaciją, kurioje ginčijamos žinios apie apeliantą, visų pirma siekė informuoti visuomenę apie žiniasklaidai žinomas abejones dėl UAB „Šilumnešis“ nemokumo, turto išvaistymo ir likvidavimo problemų ir tai atitinka visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo nurodyti teiginiai nežemina apelianto garbės ir orumo bei nėra pagrindo atsakovams taikyti civilinės atsakomybės kaip gynimo priemonės bei priteisti neturtinę žalą.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismas neteisingai aiškino ar taikė materialinės teisės normas, taigi, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą (CPK 329, 330 str.). Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.