Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. T. teismo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad sutinka, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje norėjo perstatyti iš draugo T. prieš savaitę pasiskolintą automobilį „Chrysler“, kadangi automobilis stovėjo saulėje. Nesijautė labai girtas, buvo vartojęs apie 5-6 skardines alaus. Jeigu būtų žinojęs, kad tiek pripūs, nebūtų rizikavęs. Teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo, skolindamasis automobilį iš draugo melavo, jog turi. Draugas apie tai nežinojo, taip pat nežinojo, kad vairuos automobilį išgėręs. Labai gailisi dėl savo poelgio, sutinka mokėti baudą. Kadangi turi mažametį nesantuokinį vaiką, uždarbiauja (duomenys neskelbtini), prašo skirti kiek galimą mažesnę baudą ir leisti ją sumokėti ne iš karto, o per ilgesnį laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamasis M. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, parodė, kad 2022 m. birželio 25 d., dienos metu, jis nusipirkęs alaus sėdėjo automobilyje ir gėrė alų. Automobilis stovėjo automobilių aikštelėje, prie daugiabučio. Paskambino savo draugui D. J. ir pasiūlė ateiti į automobilį kartu su juo išgerti alaus. Atėjus D., kartu gėrė alų. Jis išgėrė apie 5 skardines alaus. Kadangi automobilis stovėjo ant saulės, pasidarė labai karšta ir jis nusprendė automobilį perstatyti arčiau laiptinės. Taip pat norėjo automobilį perstatyti dėl to, nes toje aikštelėje nenorėjo automobilio palikti, kad jo neapgadintų. Jam reikėjo pavažiuoti tik apie 100 metrų. Jis pavažiavo gal tik kokius 3 metrus, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis nežino kas jam iškvietė policiją. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, įpūtė virš 2 promilių. Pareigūnai jam išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą apklausai. Nori paminėti, kad automobilis „Chrysler“ priklauso jo draugui T.. Jis jį iš jo pasiskolino. Nesakė T., kad neturi mašinos teisių. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio, norėjo tik perstatyti automobilį, niekad girtas nevairuoja. Norėtų ikiteisminį tyrimą baigti pagreitinto proceso tvarka. Sutinka, kad bylos nagrinėjimo metu nedalyvautų liudytojai (b. l. 61-64).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. 2022 m. birželio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo duomenimis, 2022 m. birželio 25 d. patruliuodamas kartu su vyr. patruliu P. S., apie 20.01 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo į aikštelę prie medžių sustojo automobilis „Chrysler Voyager“ mėlynos spalvos. Pasak pranešėjo, vairuotojas ir keleivis yra neblaivūs. Vykstant link nurodyto adreso, juos pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, kad minėtas automobilis stovi kiek toliau, po medžiais, vairuotojas ir jo keleiviai akivaizdžiai neblaivūs, buvo išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą. Minėtas automobilis „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas priešais (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurios danga yra žvyras, netoli mokyklos. Automobilis po kurio laiko pradėjo judėti, jis buvo sustabdytas toje pačioje aikštelėje, paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. T., gim. (duomenys neskelbtini)., šalia jo keleivio sėdynėje sėdėjo dar vienas asmuo. Paklausus ar asmuo vartojo alkoholį, jis atsakė, kad taip, vartojo, taip pat neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510” Nr. ARK13-O155, patikros sertifikato Nr. 1680200, 21.09 val. buvo patikrintas M. T. blaivumas, alkotesteris parodė 2,14 prom. neblaivumą. 21.30 val. patikrinus asmenį antrą kartą, alkotesteris parodė 2,04 prom. neblaivumą. M. T. paaiškino, kad atvažiavo į šią aikštelę pailsėti, pabūti su draugu, o važiavo link namų, kurie yra už kelių metrų. Asmeniui įteiktas šaukimas atvykti į 6 PK, adresu Laisvės pr. 80, 2022 m. birželio 27 d. 13.00 val. Taip pat asmeniui vietoje buvo surašytas AN protokolas ROIK: 22172282976, kadangi asmuo neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Automobilis „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21. Automobilis priklauso T. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 13).

Liudytojas P. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus aps. VPK VR ir eina vyriausiojo patrulio pareigas. Dirba pamaininį darbą. 2022 m. birželio 25 d. iš Vilniaus VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sustojo automobilis „Chrysler Voyager“, kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Vykstant link nurodyto adreso, jį pasitiko pranešėjas, kuris savo duomenų nepateikė. Jis paaiškino, kad minėtas automobilis stovi (duomenys neskelbtini), po medžiais, vairuotojas ir jo keleiviai akivaizdžiai neblaivūs. „Chrysler“ vairuotojas su automobiliu buvo išvažiavę į priešpriešinę eismo juostą. Minėtas automobilis „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas priešais (duomenys neskelbtini) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurios danga yra žvyruotas kelias, netoli mokyklos. Važiojant tarnybiniu automobiliu pastebėjo, kaip automobilis „Chrysler“ pradėjo judėti. Automobilis „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 . birželio 25 d. 21.09 val. buvo sustabdytas toje pačioje aikštelėje. Priėjus prie automobilio jis prisistatė. Už vairo sėdėjo vyriškis, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo M. T., gim. (duomenys neskelbtini)., šalia jo keleivio sėdynėje sėdėjo dar vienas asmuo. Paklausus ar asmuo vartojo alkoholį, jis atsakė, kad taip, vartojo, taip pat neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510” Nr. ARKB-0155, patikros sertifikato Nr. 1680200, 21.09 val. buvo patikrintas M. T. blaivumas, alkotesteris parodė 2,14 prom. neblaivumą. 21.30 val. patikrinus asmenį antrą kartą, alkotesteris parodė 2,04 prom. neblaivumą. M. T. paaiškino, kad atvažiavo į šią aikštelę pailsėti, pabūti su draugu, o važiavo link namų, kurie yra už kelių metrų. M. T. buvo surašytas administracines teisės pažeidimo protokolas ROIK: 22172282976, nes neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės. Automobilis „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21 (b. l. 16-20).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. birželio 25 d. 20.01 val. gautas privataus fizinio asmens pranešimas, kad į aikštelė atvažiavo ir prie medžių sustojo automobilis „Chrysler Voyager“ mėlynos spalvos, valstybiniais Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir keleivis neblaivūs (b. l. 4).

2022 m. birželio 25 d. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad M. T. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (b. l. 24).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2022 m. birželio 25 d. 21.09 val. alkoholio matuokliu „Alkotest 7510“ M. T. nustatytas 2,14 promilių girtumo laipsnis, 2022 m. birželio 25 d. 21.30 val. – 2,04 prom. girtumas (b. l. 22-23).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Chrysler Voyager“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso T. S. (b. l. 39).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Chrysler Voyager“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2022 m. birželio mėn. buvo 2490 Eur su PVM (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, jog M. T. 2022 m. birželio 25 d. apie 20.01 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,04 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiu savo elgesiu M. T. ne tik pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bet ir atliko neteisėtus baudžiamojo kodekso draudžiamus veiksmus.

Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti įrodymai, t. y. liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, taip pat neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos patvirtina neblaivumo faktą ir kaltininko neblaivumo laipsnį. Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, M. T. kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad M. T. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. T. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. T. anksčiau neteistas (b. l. 86-87), administracine tvarka 5 metų laikotarpiu baustas du kartus, pažeidimai nesusiję su alkoholio vartojimu (b. l. 82-84). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. T. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 60 MGL dydžio bauda, mažesnė, nei nustatytas sankcijos vidurkis už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika žala nepadaryta, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka kaltinamajam M. T. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo gaunamas nepastovias pajamas teismas vertina, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą, nei numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 Eur.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nors BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką M. T. padarė neturėdamas teisės vairuoti, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. M. T. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Asmuo prie draugui priklausančio automobilio vairo sėdo būdamas vidutiniškai neblaivus (įpūtė 2,04 prom.), vairavo trumpą atstumą, neilgą laiko tarpą, žalos nusikalstama veika niekam nepadarė. M. T. kritiškai vertina savo poelgį, kaltę padarius nusikalstamą veiką pripažįsta ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į tai, kad administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. panašią, tik mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo momento, kai jam realiai buvo užkirsta galimybė naudotis šia teise – nuo 2022 m. birželio 29 d. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, o 2 metų baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra proporcinga teisės pažeidimui, atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržys kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje nustatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo M. T., nustatyta, kad jis, nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Chrysler Voyager“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi jis padarė nusikalstamą veiką panaudodamas šį automobilį kaip nusikalstamos veikos priemonę. Iš elektroninėje byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad minėto automobilio savininkas yra T. S., nenustatyta, kad T. S. nusikalstamos veikos įvykdymo metu nebuvo kartu su kaltinamuoju, ar būtų žinojęs, kad M. T. naudos transporto priemonę nusikaltimui daryti. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – T. S., svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (2490 Eur) išieškojimas iš M. T. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. T. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „Chrysler Voyager“ valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM – 2490 Eur (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės išdėstyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimo, ar nustatyti mokėjimo terminą. To nenumato ir Bausmių vykdymo kodeksas. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, per tris dienas, pateikiant ją vykdyti antstoliui (BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktas). Dėl to, kaltinamajam neturint galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, jis gali kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 29 d. nutarimu M. T. buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 65-72). Šios ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to naikintinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Byloje pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai iš kaltinamojo priteistina 56,60 eurai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sumai. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nebuvo skirtas, daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305 straipsniais,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. T. skirti 40 MGL (2000 Eur) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 29 d. Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie M. T. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti M. T. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Chrysler“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 2490 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymą - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas - 56,60 Eur iš kaltinamojo M. T..

1. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

2. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.