Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-257-810/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
1-257-810/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59822-2017-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Nukentėjusysis
J. P., A. Č., E. J.
Kaltinamasis
M. Š.
Advokatai
Antanas Jarašius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-257-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59822-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.1; 1.2.3.1.1; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Urtei Piluckei, Tomui Žukauskui, Daivai Aliulienei, Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui,nukentėjusiesiems J. P., A. Č., E. J.,kaltinamajam M. Š., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) r. savivaldybėje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nužudė R. G., t. y. 2017 m. lapkričio 13 d., ne anksčiau 19.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja R. G. metu, tyčia tempdamas ją už plaukų pargriovė ant žemės ir tyčia įspirdamas mažiausiai du kartus į pilvą padarė jai sužalojimus: nubrozdinimus dešiniame šone, kraujosruvas pilvo minkštuosiuose audiniuose, plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimus, tai komplikavosi pūlingu peritonitu, sepsiu, septiniu šoku, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė.

Be to, jis nežymiai sužalojo A. Č., t. y. 2017 m. lapkričio 13 d., ne anksčiau 19.00 val., tiksliau nenustatytu laiku, savo namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po nukentėjusiojo A. Č. pranešimo jam nustoti mušti R. G. ir sugriebimo už abiejų jo rankų, siekiant atitraukti jį nuo R. G., tyčia stipriai rankomis į krūtinę pastūmė A. Č., dėl ko pastarasis krisdamas ant kairio šono ir galvos kaire puse atsitrenkęs į virtuvėje esantį stalą patyrė sužalojimą: odos - paodžio žaizdą kaktos kairėje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis M. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė (5 t., 29-32 b. l.), kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyveno kartu su teta R. G. ir pusbroliu A. Č.. M. Š. teigimu, 2017 m. lapkričio 15 d. jis (M. Š.) nuvyko į (duomenys neskelbtini) pasimatyti su Č. P.. Iš namų išėjo apie 13.00 val., prieš tai susitiko su dukra, po to taksi nuvyko į (duomenys neskelbtini). Prieš išeinant iš namų, teta R. (G.) jam sakė, jog bloga ir skauda pilvą. M. Š., jo teigimu, pasiūlė kviesti medikus, tačiau ji nenorėjo, nes, kaip pati sakė, buvo murzina. Č. P., o vėliau ir A. P. neradęs namie, nuėjo pas J. P., kur gėrė alų. Vėliau nuėjo pas A. P., kur jis nakvojo. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 6.30 val., jam būnant pas A. P., adresu (duomenys neskelbtini), paskambino pusbrolis A. Č. ir pasakė, kad M. Š. grįžtų namo, nes teta R. G. negyva. M. Š. teigimu, jis A. Č. pasakė, jog šis atsiprašytų iš darbo ir apie tetos mirtį praneštų atitinkamoms instancijoms. Pusbrolis pasakė ,,gerai“ ir padėjo ragelį. Į namus M. Š. grįžo apie 7.15 val. ar 7.30 val. Parvežė jį pusbrolis Č. P.. Namo durys buvo atrakintos, kadangi turėjo tik vieną raktą. Į namą įėjo trise - M. Š., Č. P. ir laidojimo namų darbuotojas R. B., kuriam paskambino ir paprašė pagalbos Č. P.. Teta jos kambaryje gulėjo kniūpsčia, buvo sustingusi, todėl suprato, kad ji negyva. R. B. liepus M. Š. paskambino numeriu 112. Atvykus greitajai pagalbai ir policijos pareigūnams medikai konstatavo R. G. mirtį.

Šalies argumentai

M. Š. teigimu, teta R. G. alkoholį vartojo nuo 2017 m. lapkričio 11 d. vakaro. Tą vakarą pas jį (M. Š.) į svečius atvažiavo draugė O. Z.. Pradžioje pavalgė, pasėdėjo, po to ėjo į parduotuvę. Tuo metu teta R. G. išėjo iš namo parsinešti iš šulinio vandens. M. Š. teigimu, jiems būnant prie vartų, jis išgirdo, kad teta suriko. Sugrįžus ir paklausus, ar teta neužsigavo, ji atsakė, kad nieko neatsitiko. Kaip ji nukrito, M. Š. teigia nematęs. Tą vakarą grįžus namo išgėrė alaus ir pažiūrėję televizorių nuėjo miegoti. 2018 m. lapkričio 12 d. ryte jis nunešė tetai alaus, visi kartu, išskyrus A. Č., kuris buvo darbe, gėrė alų, kalbėjosi, žiūrėjo televizorių. 2017 m. lapkričio 13 d. apie 16.00 val. M. Š. kartu su O. Z. nuvyko į miestą, kur banke M. Š. nusiėmė pinigų ir „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko telefoną. Telefoną M. Š., kaip teigia, pirko iš savų pinigų, nes 2017 m. lapkričio 13 d. buvo atleistas iš darbo, todėl gavo atsiskaitymą. Po to vėl grįžo į miestą laukti O. autobuso. Apie 18.30 val. O. autobusu išvyko namo, o M. Š. autobusu, kuris atvažiavo apie 18.45 val., grįžo namo. Tuo metu buvo apie 19.00 val. Namuose buvo A. Č. ir teta R., jie buvo neblaivūs. R. G. banko kortelė tuo metu buvo pas M. Š., kuriam, kaip jis pats parodė, savo banko kortelę R. G. davė seniai, nes maistą visi pirkdavo bendrai.

Tęsdamas paaiškinimą teisiamojo posėdžio metu M. Š. parodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. apie 19.00 val. grįžęs namo jis padėjo parneštą maistą į šaldtuvą, įsijungė telefoną ir paskambino O. Z.. Jai pasakė, kad kartu su A. Č. eis į parduotuvę pirkti alaus. Teta R. G. tuo metu buvo gerokai apgirtusi. Su A. Č. į „(duomenys neskelbtini)“ ėjo apie 20.00 val., nusipirko alaus ir butelį „Malūnininko“. Jiems apie 20.20 val. grįžus namo teta jau miegojo, jos nebežadino. Alkoholį iki 23.00 val. gėrė kartu su A. (Č.). Baigus gerti butelį A. (Č.) išėjo į lauko tualetą ir parėjo prasikirtęs antakį, jis kraujavo. A. Č. pasakė, kad paslydo ir nukrito, kaip užsigavo antakį, nesakė. Nuplovę antakį žaizdą užklijavo ir nuėjo miegoti. Teta visą laiką miegojo. M. Š. teigimu, jokio konflikto nebuvo, jis (A. Č.) išsigando, kad jo nesuimtų, todėl M. Š. apkalbėjo. Kodėl A. Č. turėtų bijoti, M. Š. nežino. Su A. Č. nesipyko. Nežino, kodėl jis pasakė, kad tetą sumušė M. Š.. Mano, kad A. Č. viską sukūrė. Teta R. G. pensiją gauna 14 dieną, jokios kalbos apie banko kortelės jai grąžinimą nebuvo.

Kaltinamojo teigimu, 2017 m. lapkričio 14 d. apie 9.00 val. teta R. G. jam pasakė, kad jai bloga, skauda pilvą, ir paprašė alaus. Tą rytą kartu su ja išgėrė alaus, ji dar klausė, ar kur nors griuvinėjo, nes būdama girta nuolat griuvinėja. Prieš tai tetą R. G. jis matė išeidamas į parduotuvę 2017 m. lapkričio 13 d. apie 20.00 val., ji buvo girta ir apie sveikatą nieko nesakė. Grįžus iš parduotuvės ji miegojo iki 2017 m. lapkričio 14 d. 9 val. M. Š. miega kitame kambaryje, be to, buvo išgėręs, todėl negirdėjo, ar R. G. vaikščiojo. Mano, kad teta R. G. susitrenkė, todėl ir mirė. Greitosios pagalbos nekvietė, kadangi jis galvojo, jog praeis, be to, nekviesti medikų prašė teta. Kaltinamojo teigimu, 2017 m. lapkričio 14 d. apie 10 val. tetai R. G. buvo bloga, ji vėmė. Tą pačią dieną M. Š. nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, iš tetos R. G. banko sąskaitos paėmė 100 eurų, po to nuvažiavo užsakyti briketus, už juos sumokėjo 165 eurus. Jam grįžus namo teta gulėjo lovoje. Po to M. Š. išvažiavo susitikti su pusbroliu. Anksčiau aš prieš tetą rankos jis nekėlė, sugyveno labai gerai. Teta ir A. Č. išeidavo iš namų, kad galėtų pasislėpę nuo M. Š. išgerti alaus. Kodėl jie taip darė, nežino. A. (Č.) su R. apsižodžiuodavo, kad jis naudotų prieš R. G. smurtą, M. Š. nematė. M. Š. teigimu, minimu laikotarpiu jokių svetimų asmenų jų namuose nebuvo, išskyrus 2017 m. lapkričio 12 d. vakare užėjusį dėdę G. L., kuris pabuvo gal pusvalandį, alkoholio negėrė. Su Č. nesipyko.

Nukentėjusioji J. P. parodė (4 t., 112-115 b. l.), kad M. Š. yra jos sesers Z. Š. sūnus, sesuo yra mirusi. Žuvusioji R. G. taip pat yra J. P. sesuo. Gali būti, kad R. G. mirė 2017 metų lapkričio mėnesį. Dieną prieš R. G. mirtį, apie 19.00-20.00 val., pas jos dukrą J. P., vėliau - pas A. P. svečiavosi M. Š.. A. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tą vakarą sėdint prie stalo M. Š. paklausė, kaip R.. Jis atsakė, kad ji skundžiasi pilvo skausmais. M. Š. likus nakvoti ryte jam paskambino A. Č. ir liepė važiuoti namo, nes R. negyva. J. P. sūnus (Č. P.) parvežė M. Š. namo. R. G. mirties dieną adresu (duomenys neskelbtini), gyveno M. Š., R. G. ir A. Č.. Nukentėjusiajai žinoma, kad tarp jų buvo visko, kartais pasipykdavo. Kai M. Š. pareidavo išgėręs, pakeldavo balsą ir prieš savo mamą (mirusi), ir prieš R. G.. Apie tai jai 2016 m. vasarą pasakojusi R. G., kuri skundėsi kad M. ant jos labai puola ir kolioja. Ar buvo naudojamas smurtas prieš kitus buto gyventojus, nežino. J. P. teigimu, M. Š. yra pakėlęs ranką ir prieš Z. Š.. Nukentėjusioji yra mačiusi ją mėlyna akimi. Z. sakydavo, kad ją mušė M. Š.. Išgėręs jis yra agresyvus. R. G. jai yra pasakojusi, kad ir A. Č. gaudavo nuo M., dėl ko jie pykdavosi, nežino. Apie tai ji kalbėjo su M. Š., tačiau jis nepripažino, kad mušė J. P. seserį ir savo mamą. Nukentėjusioji parodė, kad yra mačiusi R. su mėlynėmis. Ji sakydavo, kad tai M. Š. darbas.

Šalies argumentai

J. P. teigimu, A. Č. R. G. laidotuvių metu buvo praskelta galva. A. Č. jai sakė, kad jis gynė R., kurią stumdė ar tampė M., todėl M. jį pastūmė. Sakė, kad jie tuo metu išgėrinėjo, bet priežasčių nepasakojo. R. G. jai pasakojusi, kad pinigus ji gaudavo į banko kortelę, pinigų prašydavo M. (Š.). Tuose namuose šeimininkas buvo M. Š.. R. G. jai nėra sakiusi, kad be M. prieš ją smurtą būtų naudoję ir kiti asmenys, tame tarpe ir A. Č.. Žino, kad R. su A. išbėgdavo iš namų nuo M., kad jis neprimuštų. Apie tai jai pasakojo sesuo R.. A. Č. bėgdavo pas savo mamą į (duomenys neskelbtini). A. Č. motina jai pasakojo, kad A. Č. atbėgo išsigandęs, jo kakta buvo užgauta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 40-42 b. l.), kuriuos nukentėjusioji patvirtino. Nukentėjusioji J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog M. Š. buvo agresyvus, ypač kai būdavo neblaivus. Nukentėjusiosios teigimu, M. Š. mamai esant gyvai, M. mušdavo Z. Š.. Apie tai nukentėjusiajai pasakojo pati Z. Š.. Pastarajai mirus M. Š. mušdavo R. G. ir A. Č.. 2017 metų vasarą pas J. P. atvažiavusi R. G. skundėsi, kad ją vis muša M. (Š.). 2017 metų pavasarį R. G. buvo atvykusi pas J. P. į svečius, jai prie kairės akies matėsi kraujosruva. Paklausus, kas atsitiko, ji numojo ranka ir pasakė, kad tai M. darbas. Nukentėjusiosios teigimu, A. Č. jai pasakojo, kad prieš R. G. mirtį į namus atbėgęs A. Č. pasakojo, kad M. sumušė tiek jį patį, tiek R. G.. Po laidotuvių sesuo A. Č. jai pasakojo, kad A. Č. viešai apie šį įvykį kalbėti vengia, nes bijo M.. A. Č. pasakojo, kad A. jai sakė, jog konfliktas įvyko dėl to, kad R. buvo gavusi pensiją. M. iš jos reikalavo pinigų, R. nedavė, dėl to kilo konfliktas, kurio metu tiek R., tiek pats A. M. buvo sužaloti. Kiek smūgių M. sudavė, A. nepasakojo.

Nukentėjusysis A. Č. teisiamojo posėdžio metu (4 t., 126-128 b. l.) parodė, kad įvykis buvo 2017 m. spalio mėnesį, datos nepamena. Jis tuo metu gyveno pas tetą (R. G.) ir pusbrolį M. Š., adresu (duomenys neskelbtini). Su M. Š. nesipyko, vienas kitam padėdavo. Namuose buvo vartojamas alkoholis, gėrė visi trys, išgėrę ramiai nueidavo miegoti. A. Č. teigimu, prieš jį patį smurtą M. Š. yra naudojęs seniai – 2014 metų žiemą, kai pusbrolis (M. Š.) grįžo išgėręs, jie vienas kitam kažką pasakė, po ko M. Š. puolė A. Č. stumti, o A. Č. jį nustūmė ir išbėgo į lauką, nes M. Š. bijojo. Nežino, ar smurtas buvo naudojamas prieš tetą (R. G.). Įvykio metu prie jo (A. Č.) akių smurtas naudojamas nebuvo. Minimo įvykio metu A. Č. pats susižalojo galvą, ją prasikirto į lauke prie tualeto buvusį stalą. Kokius parodymus davė pareigūnams, pamena. Nurodė, jog kartais jam užeina skaudėti galvą. Nukentėjusysis parodė, kad teta R. G. yra mirusi. Kai išgerdavo, ji griuvinėdavo, nesilaikydavo ant kojų, reikėdavo jai padėti nueiti į tualetą. Teigė, jog mirusią tetą jis rado namuose. Buvo darbo diena - trečiadienis ar ketvirtadienis. Tuo metu namuose buvo A. Č. ir teta R. G.. A. Č. apie 6.00 val. atsikėlė ryte į darbą, vėliau uždegęs šviesą pamatė, kad teta guli ant grindų. Tuomet paskambino pusbroliui (M. Š.) paklausti, ką daryti, nes jam pačiam buvo šokas. M. Š. tuo metu buvo kaime, (duomenys neskelbtini), pas mamos seserį J. P.. A. Č. patikslino, kad M. Š. jis skambino trečiadienį ryte. M. Š. iš namų į (duomenys neskelbtini) išvažiavo pirmadienį. Kad teta mirusi, suprato ją pajudinęs ir pamatęs, kad nekvėpuoja. M. Š. pasakė, kad jį tuoj parveš ir tuomet iškvies jis greitąją pagalbą, policiją. Ar prieš M. Š. išvykstant iš namų tarp jo (M. Š.) ir tetos buvo koks nors konfliktas, nepamena - iki M. Š. išvykstant žiūrėjo TV, išgėrė trise alaus, o atėjus vakarui visi nuėjo į lovas, o pusbrolis išvažiavo. Sekančią dieną A. Č. išvažiavo į darbą, teta liko namie. Grįžęs su teta gėrė alų. Teta vaikščiojo, ji sakė, kad užeina skaudėti šoną. Nepamena, ar prieš M. Š. išvykstant į kaimą R. G. buvo tampoma už plaukų. Jis pats tetai nespyrė ir už plaukų netampė, nėra prieš ją pakėlęs rankos.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti nukentėjusiojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 58-59 b. l. ) parodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apie 18.30 val. grįžęs į namus pamatė, kad M. (Š.) ir teta (R. G.) buvo apgirtę, dar turėjo šiek tiek alaus ir degtinės. A. Č. prie jų prisijungė ir kartu išgėrė apie tris litrus alaus. Po to jis nuėjo miegoti. Sekančios dienos rytą jis išėjo į darbą, o M. Š. apie vidurdienį išvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas gimines. Grįžęs iš darbo vakare rado tetą apgirtusią. Ji pašildė valgyti, pakūreno krosnį, sveikata nesiskundė, tačiau ją pykino, norėjo vemti. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 05.50 val. ruošdamasis į darbą žvilgtelėjo į jos kambarį, kur pamatė ant grindų gulinčią tetą. Priėjęs suprato, kad teta mirusi. Apie tai jis pranešė M. Š., o pats išvažiavo į darbą, ketino iš jo atsiprašyti, tačiau jo neišleido. Per tetos laidotuves išgirdo, kad ji mirė dėl trūkusios žarnos. Kaip tai galėjo įvykti, nežino. Pats A. Č. prieš tetą smurto nenaudojo. M. Š. išgėręs tampa agresyvus, vieną kartą jis A. Č. išvarė miegoti į kieme esantį sandėliuką. 2017 m. rugsėjo mėnesį į namus grįžus girtam M. Š. A. Č. ir R. G. buvo išvaryti iš namų į netoliese esantį (duomenys neskelbtini) mišką. Kad M. Š. būtų pakėlęs ranką prieš tetą R. G., nematė. Teta būdama girta dažnai griuvinėdavo, yra matęs ją nugriuvusią namo kieme ir name. 2017 m. lapkričio 14 dienos vakare teta jam nesiskundė, kad prieš ją būtų smurtavęs M. Š..

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 63-66 b. l.) nukentėjusysis A. Č. parodė, kad nori pakeisti savo anksčiau duotus parodymus, kadangi anksčiau parodymus davė bijodamas savo pusbrolio M. Š., kuris būdamas girtas tampa agresyviu ir ne kartą yra naudojęs fizinį smurtą tiek prieš A. Č., tiek ir prieš tetą R. G.. 2017 m. lapkričio 10 d., penktadienį, namo jis grįžo apie 19 val. Namie buvę teta R. G. ir M. Š. jau buvo vartoję alkoholio. A. Č. grįžus trise vartojo alkoholį, po to nuėjo miegoti. Sekančią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 11 d., buvo šeštadienis. Tą dieną vėl trise gėrė alų, į namus niekas atėjęs nebuvo. Teta nugriuvusi nebuvo, jokių konfliktų nebuvo, teta sveikata nesiskundė. Sekmadienį ryte teta iš parduotuvės parnešė degtinės. Grįžusi ji neminėjo, kad pakeliui ją kas būtų užpuolę, jokių sužalojimo žymių nesimatė. Jai grįžus trise išgėrė degtinę, žiūrėjo televizorių. Jokių konfliktų tą dieną nebuvo, vakare visi nuėjo miegoti. Pirmadienį apie 6.30 val. A. Č. išėjo į darbą. Teta ir M. dar miegojo. Apie 11.00 val. paskambinęs M. (Š.) pasakė, kad važiuoja į kaimą pasisvečiuoti pas pusbrolį Č. P.. Tą dieną apie 19 val. po darbo grįžęs namo A. Č. rado tetą namuose vieną, ji buvo neblaivi. Teta pasakė, kad M. išvažiavo į kaimą. Be to, ji sakė, kad jai skauda dešinį šoną, iš skausmo dejavo. Paklausus kas nutiko, papasakojo, kad M. (Š.) ją suspardė, tampė už plaukų, kodėl - nepasakė. A. Č. pasiūlė iškviesti greitąją pagalbą, tačiau teta atsakė, kad niekur nevažiuos. R. G. skundėsi, kad ją pykina, nuolat prašė duoti jai vandens. Pati pasiimti vandens negalėjo, nes buvo girta. Vakare nuėjo miegoti, į namus daugiau niekas atėjęs nebuvo. Antradienį, t. y. 2017 m. lapkričio 14 d., apie 6.30 val. A. Č. išėjo į darbą, namo grįžo apie 17 val. Namuose buvo teta ir iš kaimo grįžęs M. (Š.). Jie žiūrėjo televizorių, nuo abiejų sklido alkoholio kvapas. Visi kartu gėrė alkoholį, vakare nuėjo miegoti, jokių konfliktų nebuvo. A. Č. teigimu, jis pats M. apie tai, ar jis pirmadienį suspardė tetą, neklausinėjo, nes M. bijojo. Teta antradienį bloga savijauta nesiskundė, nevėmė. Trečiadienį apie 6.30 val. A. Č. išvažiavo į darbą, namo grįžo apie 18.00 val. Namuose buvo tik teta. Dienos metu M. A. Č. skambino, sakė, jog tetai viskas normaliai, guli lovoje. Taip pat sakė, kad tetai dar nupirko alaus. Be to, sakė, kad pats išvažiuoja. Teta R. gulėjo lovoje, ji dejavo, drebėjo, skundėsi šono skausmu. A. Č. siūlė jai iškviesti greitąją pagalbą, tačiau teta R. sakė, kad niekur nevažiuos, nes yra apsišlapinusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Naktį jis miegojo kietai ir visiškai nieko negirdėjo. Ketvirtadienį, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d., A. Č. atsikėlė apie 6.00 val., iš virtuvės pašaukė tetai, kad eina į darbą, tačiau niekas neatsiliepė. Žvilgtelėjo pro duris į kambarį ir pamatė, kad teta guli prie lovos ant pilvo, veidu į lovą. Prie jos priėjęs ir pasilenkęs suprato, jog ji nekvėpuoja. Išsigandęs išėjo iš namų ir paskambino M., jam pasakė, kad iškviestų greitąją pagalbą ir pats grįžtų namo. Po pokalbio su M. išvažiavo į darbą. 2018 m. sausio 2 d. jam (A. Č.) skambino tyrėja ir iškvietė į apklausą. Apie tai, kad yra kviečiamas į apklausą, paskambinęs telefonu pasakė M.. M. A. Č. pasakė, kad apklausoje sakytų, jog jokių muštynių namuose niekada nevyko. Nukentėjusiojo teigimu, M. prieš jį fiziškai yra smurtavęs yra kokius 5-7 kartus, tačiau į policiją niekada nesikreipė, bijojo, kad bus tik dar blogiau. A. Č., kaip jis nurodė, yra matęs, kaip M. 2017 metų žiemą yra mušęs tetą R. - tampė ją už plaukų, stumdė. Į policiją teta nesikreipė, kadangi irgi bijojo M. (Š.). Bijo, kad M. Š. perskaitys šiuos parodymus ir su nukentėjusiuoju susidoros.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t., 67-71 b. l.) nustatyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. Č. nurodė aplinkybes, analogiškas užfiksuotoms nukentėjusiojo papildomos apklausos protokole ((1 t., 63-66 b. l.), bei parodė vietą namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur paguldęs manekeną ant grindų, galva į kambario duris, spardydamas jį kojomis į kairį šoną paaiškino, jog teta šioje vietoje buvo spardoma, trypiama, tampoma už plaukų. Paklausus, iš kur jis žino aplinkybes, kad teta buvo spardoma virtuvėje, A. Č. parodė, kad teta jam paaiškino, kaip ji buvo spardoma, tampoma už plaukų šioje vietoje. Tai sakydamas A. Č. paėmė manekeną ir vėl atnešė jį į virtuvę, paguldė virtuvėje ant grindų bei parodė, kad šioje vietoje ji buvo tampoma už kojų, už galvos, tačiau tai vyko, kai jis, A. Č., buvo darbe. A. Č. teigimu, jam tetos paklausus, už ką ją mušė, ši atsakė, jog už kortelę. Be to, A. Č. parodė vietą kambaryje, kur jis rado ant grindų šalia sofos-lovos gulinčią tetą R. G. be gyvybės ženklų. A. Č. paguldė manekeną ant grindų šalia lovos, ant pilvo, veidas atsuktas į sofą-lovą, rankos - virš galvos, pakaušis buvo prie spintelės, stovinčios prie lango. Tokioje padėtyje A. Č., kaip jis teigė, rado negyvą R. G..

Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 73-76 b. l.) nukentėjusysis A. Č. parodė, kad prisimena savo anksčiau duotus parodymus, kai tyrėjai rodė ant manekeno, kaip buvo mušama teta R. G.. Tuomet jis sakė, kad tai žino iš tetos pasakojimų, o pats įvykio nematė. Šiuos parodymus jis (A. Č.) davė tą pačią dieną, kai jo pusbrolis M. Š. buvo sulaikytas. Nukentėjusysis galvojo, kad M. Š. bus paleistas, todėl, bijodamas pusbrolio, visko nepapasakojo. Tuo metu, kai rodė ant manekeno, kaip teta buvo spardoma, jis (A. Č.) iš tikrųjų parodė, ką pats matė, kai M. Š. spardė tetą R. G.. A. Č. teigimu, 2017 metais lapkričio mėnesį, pirmadienį, prieš tetos R. mirtį, jis (A. Č.) parėjo iš darbo būdamas blaivus. Darbą jis baigia 16.00 val., iki namų važiuoja apie 20 min., todėl namuose galėjo būti apie 16.30 val. Jam grįžus namie buvo teta R. (G.), ji buvo truputi išgėrusi alkoholio. M. Š. namuose nebuvo. Prieš tai, savaitgalį, jų namuose buvo kažkokia moteris, galimai tai buvo O.. Dar savaitgalį buvo užėjęs dėdė G. L.. Visų tiksliai detalių neprisimena, nes buvo girtas. Minimą pirmadienį, kaip minėjo, po darbo parėjo namo blaivus. Apie 17.00 val. jam paskambino M., jo A. Č. paprašė parnešti alaus. M. (Š.) parėjo namo vienas, apie 18 val., gal kiek po 18 val. Jis parsinešė du litrinius butelius alaus. Visi trys, t. y. A. Č., R. ir M. kambaryje prie televizoriaus gėrė alų. Ant stalo M. padėjo naują mobilaus ryšio telefoną. M. sakė, kad telefoną nusipirko už 85 eurus, nes gavo atsiskaitymą iš darbovietės. Baigiant gerti alų teta R. (G.) išėjo iš kambario į lauko tualetą. Tuo metu galėjo būti apie 19 val. Iki to laiko jokių konfliktų nebuvo, apie pinigus kalbos nebuvo. Iš tualeto sugrįžusi teta R. paprašė M. atiduoti jai jos banko kortelę. Kada M. buvo paėmęs iš tetos R. kortelę - neprisimena. Teta R. duodavo M. savo banko kortelę, kad ji nepamestų ir nepragertų pinigų. M., išgirdęs, kad teta R. prašo atiduoti banko kortelę, pasakė jai, kad kortelės neduos, kadangi ji vėl eilinį kartą pragers visus pinigus. Galimai teta pasakė M. kokį blogą žodį, tiksliai A. Č. neprisimena, M. pašoko iš savo vietos kambaryje prie lango, pribėgo prie tetos, kuri sėdėjo ant lovos, ir pradėjo šaukti ant jos necenzūriniais žodžiais. Tetai išbėgus iš kambario į virtuvę, M. išbėgo iš paskos. Tada pašoko ir A. Č., atbėgo į virtuvę, kur matė, kaip M. sugriebė abiem rankom tetai už plaukų ir pradėjo tampyti ją už plaukų į visas puses. Tetai pradėjus rėkti ir verkti, A. Č. pradėjo šaukti, ką M. daro, ir puolė ant M., norėdamas jį atitraukti nuo tetos. Sugriebė M. už abiejų rankų, norėdamas jį atitraukti nuo tetos, tačiau M. išsilaisvino, paleido tetos plaukus, atsisuko į A. Č. ir abiem rankom stūmė nukentėjusįjį atsiremdamas jam į krūtinę. Nukentėjusiojo teigimu, stūmimas buvo labai stiprus, todėl jis krito ant kairės pusės šono, griūdamas pataikė kairiu antakiu į virtuvinio stalo kampą. Griūdamas prasikirto antakį ir nukrito ant žemės. Kol atsikėlė, užtruko kelias minutes. Iš antakio smarkiai bėgo kraujas. A. Č. pastūmęs M. vėl puolė prie tetos, sugriebė abiem rankom tetai už plaukų ir viduryje virtuvės pargriovė ją ant grindų. Teta nukrito ant kairio šono. Jai nukritus M., besiplūsdamas necenzūriniais žodžiais, vieną kartą dešine koja spyrė tetai į krūtinės sritį ir du kartus į pilvo sritį. Tuo metu jis (A. Č.) kėlėsi nuo grindų. Tada M. pradėjo šaukti tetai, kad ji eitų į savo kambarį, kad jo nenervuotų, sakė, kad visi jį užkniso, nenori nieko matyti. A. Č. suprato, kad M. Š. nesiorientuoja, kas vyksta aplink. R. G. atsistojo nuo grindų ir verkdama nuėjo į savo kambarį. Matė, jog M. jai spyrė koja tris kartus, ar sudavė daugiau smūgių, nežino, galėjo ir nepamatyti. M. toliau gėrė alų. A. Č. tuo metu virtuvėje valėsi kraują. M. atėjus į virtuvę ir pamačius kraują besivalantį A. Č., jis paklausė, kas atsitiko. M. išgirdus, kad tai jis pastūmė nukentėjusįjį, šis atsakė, kad taip negali būti. Nukentėjusiojo teigimu, M. Š. jis bijojo, todėl niekam neskambino prašyti pagalbos. Sekantį rytą, antradienį, išeidamas į darbą A. Č. tetos paklausė, ar viskas gerai. Ji atsakė, kad viskas gerai, niekuo nesiskundė. Jam būnant darbe, paskambino M., jis pasakė, kad važiuoja pas gimines į (duomenys neskelbtini). A. Č. po darbo grįžus namo teta pradėjo skųstis, kad jai skauda pilvą. Siūlė jai iškviesti greitąją, tačiau teta sakė, kad gal praeis. Apie tai, kas įvyko, sakė savo mamai A. Č.. Jai papasakojo, kad M. puolė R., o jis pats bandė ją ginti, todėl M. jį stūmė, po ko jis krisdamas atsitrenkė į stalo kampą ir prasikirto antakį. Neprisimena, ar mamai sakė, kad M. spardė R.. Į medikus dėl prakirsto antakio jis nesikreipė, pats pirkosi tepaliuką žaizdoms.

Akistatos protokolu (4 t., 18-21 b. l.) nustatyta, kad akistatos su įtariamuoju M. Š. metu nukentėjusysis A. Č. patvirtino savo parodymus, jog name, adresu (duomenys neskelbtini), A. Č. puolė ginti tetą R. G., kad pusbrolis M. Š. jos nepultų, nespardytų, o M. (Š.), atsisukdamas į A. Č., pastarąjį stūmė, po ko krisdamas nukentėjusysis į stalo kampą susižalojo kairės pusės antakį. A. Č. teigimu, teta R. G. buvo sužalota per išgertuves, kuomet buvo prakirstas A. Č. antakis. Nukentėjusiojo teigimu, M. Š. puolė tetą R., kai ši pareikalavo grąžinti jos banko kortelę. M. Š. tetą pargriovė virtuvėje, pradėjo tampyti ją už plaukų, spyrė du kartus tetai į pilvą ir vieną kartą į krūtinę. M. Š. su nukentėjusiojo A. Č. parodymais nesutiko ir parodė, kad A. Č. prasiskėlė kaktą minimų išgertuvių metu, kuomet buvo išėjęs į lauko tualetą. Iš lauko A. Č. grįžo praskelta kruvina kakta, paklausus, kas nutiko, pasakė, kad nugriuvo prie laiptų. M. Š. teigimu, jokių konfliktų minimą dieną nebuvo, teta R. G. A. Č. ir M. Š. tą vakarą vartojant alkoholį miegojo, sekančią dieną po išgertuvių teta R. M. Š. klausė, ar jis nematė jos kur nors nugriuvusios, nes ji skundėsi, jog skauda šoną. M. Š. teigimu, banko kortelę teta R. buvo davusi jam palaikyti, kad pati nepamestų.

Į papildomai teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus nukentėjusysis A. Č. atsakė, jog papildomos apklausos metu (t. 1, b. l. 73-76) nurodytas aplinkybes jis žino, nes jis (A. Č.) puolė ginti tetą, šie nukentėjusiojo parodymai teisingi. Jis pats (A. Č.) matė tas aplinkybes ir jas nurodė papildomos apklausos, akistatos metu. Iš pradžių šių aplinkybių nenurodė, nes bijojo M. Š., galvojo, jog M. Š. bus paleistas į laisvę. Nukentėjusiojo teigimu, M. Š. telefonu jam sakė, kad A. Č. pareigūnams nesakytų apie muštynes namuose. A. Č. patvirtino, jog jis pats niekada nesmurtavo prieš tetą R. G.. A. Č. parodė, kad M. Š. prieš nukentėjusįjį yra smurtavęs 2016 metais, o nukentėjusiojo parodymai apie tai, kad M. Š. jį pastūmė, kai A. Č. gynė tetą, po ko nukentėjusysis krisdamas prasikirto antakį, nėra išgalvoti, A. Č. juos patvirtino. Nukentėjusiojo teigimu, duoti parodymus apie A. Š. nukentėjusiojo A. Č. ir R. G. atžvilgiu naudotą smurtą niekas nevertė, jis pats papasakojo, kaip buvo sužalota R. G.. Svetimų žmonių tuo metu namuose nebuvo. Įvykio aplinkybes atsiminė geriau po to, kai buvo pagarsintos, iš pradžių jų neatsiminė.

Nukentėjusysis E. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 130-132 b. l.), kad kaltinamasis M. Š., nukentėjusysis A. Č. yra jo pusbroliai, o R. G. yra jo mama. Apie mamos mirtį sužinojo iš anytos, kuri apie tai pranešė paskambinusi jam į (duomenys neskelbtini). Anyta apie tai sužinojo iš M. Š. mamos. R. G. laidotuvėse su M. Š. ir A. Č. jis nebendravo. Žino, kad mama gyveno su šiais asmenimis. Su mama jis bendravo telefonu, siuntė jai pinigų. Jam sakė, kad nesiųstų, nes mama geria. Vieną vasarą matė ją su mėlynėmis (kraujosruvomis), paklausus, kas buvo, atsakydavo „ai griuvau“. Turėjo įtarimų, kad ji bijojo kažką sakyti, nes bijojo, kad ją išmes iš namų. Nukentėjusiojo teigimu, mama jam nėra sakiusi, kad prieš ją buvo vartojamas smurtas. Dėl motinos mirties žino tik tiek, kad mirties išraše parašyta, jog trūko plonoji žarna ir dėl to išsivystė sepsis. Ant mirusios mamos veido jis matė dėmes - galvoje dešinėje pusėje ir ant dešinio smilkinio buvo apie 8-10 cm dydžio dėmė, matėsi patinimai, lūpos buvo patinę.

Liudytojas R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 115-116 b. l.), kad jis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju. Č. P. pažįsta seniai. Galėjo būti 2017 m. lapkričio 17 d., tą dieną apie 6.30 val. R. B. paskambino Č. P. ir pasakė, kad jo teta negyva ir reikia važiuoti į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini). R. B. nuvyko į vietą su kolega R. Š.. Ten rado žalios spalvos apgriuvusį namą. Č. P. kartu su jaunuoliu (liudytojas rodo į kaltinamąjį M. Š.) atvažiavus prie namo, įėję į namą įsitikino, kad jame kambarėlyje dešinėje buvusi moteris negyva. Tuomet iškvietė policiją. Buvo kalba, kad ten gyveno dar kitas asmuo, kuris paskambino Č. ir išėjo į darbą. Moteris gulėjo kambario viduryje, gali būti - ant šono. Pagal gyvenamą namą, vidų ir bendrą tvarką matėsi, kad ten buvo girtaujama. Kaltinamojo elgesyje nepastebėjo nieko išskirtinio. Kalbos apie mirties priežastį nebuvo.

Liudytoja R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 116 b. l.), kad ji dirba (duomenys neskelbtini) rajono vartotojų kooperatyvo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo vardą žinao, tai yra M.. R. taip pat pažinojo, nes iš matymo pažįsta visus vietinius klientus. R. pavardės nežino. Apie R. mirtį sužinojo parduotuvėje, nes į ją ateina daug žmonių. R. mirties priežasties nežino. R. į parduotuvę ateidavo dažnai, pirkdavo cigaretes, maistą, degtinę ir alų. Jei atsiskaitydavo kortele, prašydavo suvesti kodą. Vieną kartą ji atėjusi pasakė, kad nugriuvo. Nesimatė, kad R. būtų susižalojusi. Kada tai buvo, neprisimena. Apie prieš ją naudotą smurtą ji neminėjo. Žino, kad R. turi sūnėną M.. Nežino, ar kada M. yra atsiskaitęs R. priklausančią kortele. R. atsiskaitinėdavo daugiau grynais pinigais nei kortele. Teigia, jog kartą matė nubrozdintą R. nosį. Kaip ji buvo sužalota ar susižalojo, nežino.

Liudytoja G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t. 132-133 b. l.), kad ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Žino, jog mirė parduotuvės klientė vardu R.. Jos mirties aplinkybių nežino. Daugiausia pirkėja pirkdavo bambalį alaus ir rūkyti. Jos sūnėnas M. Š., o taip pat A. Č. taip pat ateidavo į parduotuvę.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos G. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 184-185 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. parodė, kad pirkėja R. visada pirkdavo stipraus alaus. Atsiskaitydavo R. tiek grynaisiais pinigais, tiek ir banko kortele. Banko kortelės į rankas niekada neduodavo, įdėdavo į aparatą pati, kartais tik paprašydavo suvesti jos PIN kodą, kurį pasakydavo, todėl pačios jos banko kortelės niekada nėra mačiusios.

Į papildomai teisiamojo posėdžio metu užduotus klausimus liudytoja G. L. atsakė, kad nugriuvusios R. ji pati nėra mačiusi.

Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu (4 t., 128 b. l.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariate vyresniuoju tyrėju. Buvo gautas pranešimas, kad rasta moteris. Į įvykio vietą vyko kartu su A. M.-E., padėjo apžiūrėti įvykio vietą. Prisimena, kad ant lavono buvo kažkokia dėmė. Ten buvęs gydytojas pasakė, kad tai lavondėmė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 98-100 b. l.), kuriuos liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. parodė, kad apžiūrint lavoną su GMP felčeriu ant lavono šono buvo matyti dėmė, kuri, kaip nurodė GMP felčeris - atsirado kaip pragula, tai nebuvo smurtinio pobūdžio sužalojimas. Prie lavono burnos buvo matyti raudonos spalvos dėmės. Felčeris apie šias dėmes nieko nepasisakė. Lavonas buvo atverstas ant nugaros, buvo nusmauktos kelnės, pilvas buvo apžiūrėtas, tačiau ant pilvo akivaizdžių sužalojimų, kraujosruvų nebuvo matyti.

Liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 129 b. l.), kad salėje esantį kaltinamąjį (M. Š.) ji pažįsta iš matymo, jo vardo ir pavardės nežino. Šį asmenį ji pažįsta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ji dirba, klientą. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, klausė, ar į kaltinamąjį panašus žmogus pirko briketus. Ji patvirtino, kad pirko. Kaltinamasis buvo atėjęs, pasakė, kad reikia briketų, už juos sumokėjo, o po savaitės nuvežė briketus nurodytu adresu.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., 20-22 b. l.), kuriuos liudytoja J. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. M. parodė, kad tikslios datos neprisimena, galimai 2017 m. lapkričio 2 d., vakare, į kontorą atėjo apie 30-35 metų amžiaus vyriškis. Jis užsakė vieną toną kietmedžio briketų ir grynaisiais pinigais sumokėjo 165,00 Eur. Ji užsirašė vyriškio telefoną ir adresą, kur reikia pristatyti briketus. 2017 m. lapkričio 9 d. krovinys nurodytu adresu buvo pristatytas. Tyrimui pateikė kvito šaknelę ir suprekiautų dienos prekių bendrą sumos pajamų orderį, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 9 d. buvo parduota tik 1 tona kietmedžio pjuvenų briketų už 165,00 Eur. Čekis buvo išmuštas kasos aparate tą dieną, kai krovinys buvo pristatytas. Daugiau užsakymų šiuo adresu gauta nebuvo.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 129 b. l.), kad kaltinamąjį M. Š. pažįsta, jis yra jos draugės L. Š. brolis. Po M. Š. suėmimo A. Č. paskambino L. Š. ir pasakė, kad ateis pasiimti daiktų. A. B. ir L. Š. nuvažiavo į namus, kur mirė R. G.. Tai buvo 2018 metų sausio mėnesį. Atėjusio pasiimti daiktus A. Č. jos paklausė, kas įvyko. A. Č. papasakojo, kad jam grįžus po darbo R. G. pasakė, kad jaučiasi blogai, nes M. Š. ją tampė už plaukų. Vėliau ji (A. B.) sužinojo, kad A. Č. viską matė, nors jai jis sakė kitaip. Apie kitokį tetos R. atžvilgiu panaudotą smurtą A. Č. neminėjo. R. G. ji pažinojo, su ja dirbo biochemijos gamykloje, su ja bendraudavo. R. G. dažnai atvažiuodavo pas L. Š.. Iš R. G. nebuvo girdėjusi, kad jos atžvilgiu buvo vartotas smurtas. M. R. G. vadindavo „M.“. A. B. teigimu, R. G. dažnai išgėrinėjo, būdama išgėrusi nepaeidavo, griuvinėjo, matė ją pargriuvusią ant asfalto. Apie tai, ar A. Č. jos atžvilgiu vartojo smurtą, R. G. liudytojai nesakė. Po įvykio ji (A. B.) bendravo su M. Š., jis jai sakė, kad jis nekaltas, buvo ramus. M. Š. agresyvaus nėra mačiusi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 16-18 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad R. jai niekada nesiskundė, jog M. jos atžvilgiu būtų naudojęs smurtą. R. (G.) mirties aplinkybes sužinojo iš L. (Š.). L. pasakojo, kad teismo medicinos ekspertai įtarė, kad R. mirtis yra smurtinė. Taip pat L. pasakojo, kad per R. laidotuves R. sūnus, kuris buvo grįžęs iš užsienio ir rūpinosi mamos laidotuvėmis, kalbėjo, kad prie R. mirties prisidėjo M.. L. jai pasakojo, kad kai A. (Č.) ėmė dviratį iš sandėliuko, A. jai (L. Š.) pasakė, kad jis grįžo namo, o R. vėmė. Tuomet R. jam pasakė, kad ją skriaudė M., tampė už plaukų. A. pasakė, kad jis tikrai nemeluoja, viską papasakojo policijai.

Liudytoja A. M.-E. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 162 b. l.), kad salėje esančio nukentėjusiojo (A. Č.) ji nepažįsta, su juo nėra kalbėjusi. Ji dirba (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. 2017 m. lapkričio 16 d. gavo pranešimą, jog mirė žmogus. Kartu su kitu tyrėju nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten ant grindų rado moters lavoną. Ji apklausė kaltinamąjį, kuris pasakė, kad gyvena su pusbroliu ir teta. Sakė, kad tetą rado negyvą pusbrolis, bet jis išvažiavo į darbą. Kaltinamasis, jo teigimu, namuose nenakvojęs, tik grįžo. Kaltinamasis minėjo, kad prieš tai teta blogai jautėsi, vėmė. Apžiūrėję lavoną, jokių išorinių žymių nepastebėjo. Po kelių dienų ekspertė pasakė, kad moteris mirė nuo pilvo sumušimo. Trauma buvusi prieš kelias dienas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos A. M.-E. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 93-95 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. M.-E. parodė, kad M. Š. pasakė, jog lavoną rado jo pusbrolis A. Č.. M. Š. teigimu, jis buvo išvykęs pas gimines ir ten nakvojo. Jam išvažiuojant teta R. G. skundėsi, kad jai bloga, tačiau pasiūlius iškviesti greitąją pagalbą, jos atsisakė. M. Š. sakė, kad santykiai su teta buvo geri, sugyveno gerai, nekonfliktavo.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 163-165 b. l.), kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena nuo 2011 metų. Kaimynė R. G. gyveno kartu su M. ir A.. Jie kartu gerdavo, pasipykdavo, bet kažko blogo matyti neteko. Kad muštųsi, nematė. Pas kaimynus atvykus greitosios pagalbos ekipažui ir policijai M. paklausė, kas atsitiko. Jis atsakė, kad A. rado R. negyvą. M. teigimu, jo tą vakarą nebuvo, jis paliko R. alaus ir išėjo. R. liko su M. pusbroliu A.. Liudytojos teigimu, R. gerdavo pastoviai, bet darbus nudirbdavo, namai buvo tvarkingi. Kaimynai sakė matę R. nugriuvusią, susižeidusią galvą, ją rado (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žmonės tuomet iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytoja R. R. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 184-185 b. l.), kad dirba pardavėja parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Pirkėją R. žino, ji dažniausiai pirkdavo stiprų alų ir cigaretes. Atsiskaitydavo grynais pinigais. Vienu metu jos veidas buvo nubrozdintas, veidą dengė skarele. Būdavo, kad ateidavo į parduotuvę būdama neblaivi.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dali buvo pagarsinti liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 181-182 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad iš matymo pažįsta tuos klientus, kuriuos dažniau mato. Į parduotuvę kasdien ateidavo moteriškė, kurią visi vadino R.. Kiekvieną dieną ji pirkdavo alaus ir cigarečių. Maždaug prieš mėnesį iki jos mirties, pastebėjo, kad jos veidas buvo nubrozdintas.

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 185-186 b. l.), kad ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) Pirkėja R. ateidavo į parduotuvę beveik kiekvieną dieną, kartais po kelis kartus. Alų pirkdavo dažniausiai, 7,5 stiprumo. Dažniausiai ateidavo viena, kartais – su kaltinamuoju M. ir dar vienu vyriškiu. Kaltinamasis jai yra sakęs, kad tai jo teta. R. kelis kartus matė stipriau išgėrusią, tačiau ji negriuvinėdavo. Vieną kartą buvo atėjusi nubrozdintu veidu, veidą prisidengusi skarele. Mano, jog ji nusibrozdino griūdama. Dažniausiai ji atsiskaitinėjo grynais, kelis kartus atsiskaitė kortele.

Liudytoja N. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 186 b. l.), kad ji dirba parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. R. į parduotuvę ateidavo beveik kiekvieną dieną, būdavo - ir kelis kartus per dieną. Ji pirkdavo alų, 7,5 stiprumo. Būdavo, kad ateidavo kartu su kaltinamuoju ar kitu žemo ūgio vyru. R. mokėdavo grynais, bet ji nuo kortelės nusiimdavo pinigų, prašydavo išgryninti. Maždaug prieš mėnesį iki jos mirties ant R. veido matė sužalojimus. Jos veidas buvo nubrozdintas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 187-190 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. M. parodė, kad paskutinį kartą, maždaug prieš mėnesį iki jos mirties, ant R. veido ji matė sužalojimus – kraujosruvas. Atsimena, kad kraujosruva buvo po akimi, tačiau po kuria tiksliai - neprisimena. Kai R. buvo susižalojusi veidą 2016 metais vasarą - buvo aišku, kad tai griuvimo žymės, nes matėsi nubrozdinimas, o kraujosruva po akimi, liudytojos nuomone, buvo ne nuo griuvimo. R. buvo ramaus būdo, būdama neblaivi niekada nesielgė agresyviai. Nėra mačiusi, kad R. būtų griuvinėjusi būdama girta. Matė ją svirduliuojančią.

Liudytojas Č. P. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 187 b. l.), kad M. Š. iki tetos R. mirties gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Su juo kartu gyveno teta R. ir pusbrolis A. Č.. Apie tai, kad R. mirė, sužinojo iš sesers A. P., ji prašė M. (Š.) parvežti namo. Parvežęs M. Š. namo ir užėjęs į namą ji matė ant grindų gulinčią R.. Per laidotuves klausė M. ir A., kas atsitiko, sakė, kad nežino. Pats A. lyg buvo sužalotas prie akies. Sakė griuvęs darbe, daug neaiškino.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo Č. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 151-154 b. l.), kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. P. parodė, kad 2017 metais lapkričio mėnesį, datos neprisimena, anksti ryte, iš A. P. telefono jam paskambino M. (Š.), jis pasakė, kad skambino A. Č., kuris rado negyvą R., Važiuojant pagalvojo, kad galimai M. susimušė su R., kadangi jų namuose niekas svetimas nesilanko, normalūs žmonės į svečius neužsuka, kadangi jie visi trys yra asocialūs, nuo alkoholio priklausantys asmenys. Paklausė paties M., ar „neprikišo nagų“ prie R.“, šis atsakė: „nenusišnekėk“. Atvykus prie namų kartu su M. užėjo į namą, ten dešinėje pusėje esančiame kambaryje, kurio durys buvo atidarytos, pamatė gulinčią tetą. Ji gulėjo pusiau ant pilvo, šonu.

Liudytoja V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 187-188 b. l.), kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaimynė R. gyveno kitoje gatvės pusėje, (duomenys neskelbtini). Kartu su R. gyveno sesers sūnus, kaltinamasis M.. R. išgėrinęjo, būdama girta griuvinėjo, matė sužalotu veidu, matomai griuvo. Nežino, ar prieš R. buvo naudotas smurtas. A. Č. ji nepažįsta, matė, kad žemesnio ūgio vyriškis kartais pas juos atvažiuodavo dviračiu.

Liudytoja O. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė (4 t., 188-189 b. l.), kad galimai 2017 m. lapkričio 11 ar 12 dieną, prieš R. mirtį buvo pas juos namuose. Pas M. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), ji atvažiavo po darbo, po 15.00 val. Be M. namuose buvo teta R., ji niekuo nesiskundė. Pas M. ji buvo vieną ar dvi dienas, kartu su M. ir R. (R.) gėrė alkoholį. Prisimena, kad buvo užėję L. Š. ir M. dėdė. Jie buvo trumpai, M. automobiliu dėdę parvežė namo. Galimai pirmadienį ji (O. Z.) išvažiavo, nes reikėjo į darbą. Dirba dezinfektore (duomenys neskelbtini). M. ją išlydėjo. Po to, kai grįžo namo, jai paskambino M., sakė, kad eis su pusbroliu į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Sekančią dieną paskambinęs M. sakė, kad R. vemia, nežino kas jai yra. Po to paskambinęs M. pasakė, kad A. rado R. negyvą. Yra mačiusi, kaip R. ant laiptų buvo nugriuvusi, prieš kiek laiko iki paskutinio atvažiavimo, neprisimena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos O. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 164-167, 174-175 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. Z. parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d. apie 10.00 val. atvažiavo pas M. į namus. Namuose buvo pats M. ir teta R.. A. namuose nebuvo. Tiek teta R., tiek M. buvo blaivūs. Jokių sužalojimo požymių ant R. nebuvo, sveikata nesiskundė. Gėrė alkoholį, R. su A. nekonfliktavo, nesiginčijo. Tuo metu jokie pašaliniai žmonės atėję nebuvo. 2017 m. lapkričio 13 d. apie 9 ar 10 val. M. išvažiavo į darbą pasiimti dokumentų. Namuose buvo R.. A. jau buvo išvažiavęs į darbą. M. grįžo po dviejų ar trijų valandų, prieš pietus. Namuose buvo trise iki 17 valandos, t. y. ji pati, R. ir M.. Iki 17.00 val. jokių konfliktų nebuvo. R. matė, su ja kalbėjo, R. nesiskundė, nedejavo. Apie 16.00 ar 17.00 valandą pradėjo ruoštis važiuoti namo ir kartu su M. išėjo iš namų. Autobusas turėjo išvykti 18.00 val. Atvažiavus autobusui, ji išvažiavo namo. M. pasiliko laukti savo autobuso važiuoti į namus. Sekantį kartą su M. kalbėjo tik 2017 m. lapkričio 14 d., tuo metu ji buvo darbe. Galėjo būti apie 11.00 val. ryto. M. paskambinęs pasakė, kad R. vemia. Sakė, kad R. M. klausė, ar jis nežino, kur ji buvo nugriuvusi, nes skauda pilvą. M. pasakojo, kad R. atnešė alaus. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 6.00 val. paskambino M. ir pasakė, kad A. rado namuose negyvą R.. Liudytoja parodė, kad nuo to momento, kai atvažiavo pas M., iki 2017 m. lapkričio 13 d. apie 18.00 val., kuomet išvažiavo, R. nebuvo sužalota, sveikata nesiskundė. Be to, šiuo laikotarpiu ji nematė sužaloto bei kraujuojančio A. antakio.

Į papildomai užduotus klausimus liudytoja O. Z. parodė, kad M. (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“, apie 18.00 val. pirko telefoną. 18.30 val. jis dar spėjo ją palydėti iki autobuso, kuriuo O. Z. lapkričio 13 dieną apie 18.30 val. nuo „(duomenys neskelbtini)“ pastato išvažiavo namo. Po maždaug 20 minučių turėjo atvažiuoti autobusas, kuriuo M. važiavo namo. Jos teigimu, M. Š. iš O. Z. telefono skambino A. Č., kuris prašė M. parvežti alaus. Liudytoja parodė, kad 19.00 val. sumušti tetą M. negalėjo, nes namo jis galėjo grįžti po 19.00 val., nes grįžęs dar ėjo į parduotuvę pirkti alaus.

Liudytojas R. N. teisiamojo posėdžio metu parodė (5 t., 8-9 b. l.), kad dirba (duomenys neskelbtini) PSPC skubios pagalbos medicininės slaugos specialistu, vyksta į įvykius pagal iškvietimus. Pamena tą įvykį, dėl kurio buvo apklaustas. Nuvykęs į vietą rado pareigūnus ir laidojimo namų darbuotojus. Su pareigūnais apžiūrėjo moters kūną, kuris buvo sustingęs. Mano, kad lape pažymėjo, jog yra lavondėmės ir kūno sustingimas. Išorinių kūno sužalojimų nebuvo. Ekspertizė nustatė, kad mirė po sumušimo. Jis pats sumušimo požymių nepastebėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (2 t., 10-11 b. l.), kuriuos liudytojas patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. parodė, kad pagal medicininės kortelės duomenis mato, jog iškvietimas buvo 2017 m. lapkričio 16 d. apie 07.38 val., adresu (duomenys neskelbtini). Buvo konstatuotas moters mirties faktas. Lavone fiksuotos lavondėmės ir lavoninis sustingimas. Akivaizdžių sužalojimų, kraujo pėdsakų nesimatė. Mirties priežastis - nepatikslinta. Jei būtų kilęs koks įtarimas dėl smurtinės mirties priežasties, būtų apie tai informavęs policijos pareigūnus, juo labiau, kad policijos pareigūnai buvo atvykę į įvykio vietą. Šiuo atveju visiškai nieko išskirtinio nebuvo.

Liudytoja I. U. teisiamojo posėdžio metu parodė (5 t., 9-11 b. l.), kad kaltinamasis (M. Š.) yra jos sesers Z. J. vaikas. Jos vyras P. U. dirba pas ūkininkę, todėl, kai R. G. trūkdavo pinigų, jis veždavosi ją pas ūkininkę dirbti. Ten R. G. pasakojo, kad M. Š. girtas ją labai skriausdavo. Ji su A. Č. nuo M. Š. bėgdavo į mišką, nes jis ją mušdavo. Su R. G. I. U. bendravo 3 mėn. iki įvykio, ji prašė palaikyti banko kortelę, nes greitai išsileidžia pinigai ir po to neturi iš ko gyventi. Kitą rytą ji vėl atvažiavo, nes reikėjo pinigų ir banko kortelę pasiėmė. R. G. gyvena (duomenys neskelbtini), su ja gyveno M. Š. ir A. Č.. Apie R. G. mirtį ji sužinojusi iš A. P.. Liudytojos teigimu, visi yra nepatenkinti, kad ji kalba tiesą. Per laidotuves kalbėjosi su L. Š.. Ji sakė, kad M. Š. nenorėjo, kad taip atsitiktų.

Liudytoja A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė (5 t., 11 b. l.), kad apie tai, jog sesuo R. mirė, ji sužinojo iš M. Š. ir J. P., pas kurią M. Š. svečiavosi. Šie asmenys A. Č. telefonu pranešė, kad sesuo R. mirė. Su M. Š. ji nekalbėjo, matė jį tik per laidotuves. A. Č. jai (A. Č.) sakė, kad M. Š. R. spyrė į pilvą, ją mušė, daugiau prašė jo neklausinėti, sakė nenori nieko prisiminti. Paties A. Č. antakis buvo praskeltas. Jis sakė, kad M. Š. jam sudavė, ar jį pastūmė, po ko A. Č. krito. A. Č. jai pasakojo, kad buvo girti, ji supratusi, kad M. Š. spardė R. G.. Apie R. G., A. Č. ir M. Š. gyvenimą ji nežino, atrodė, kad jie sutardavo. Retkarčiais tarp jų kildavo konfliktai, jei daugiau išgerdavo. Vyrai dirbo, sesuo gaudavo pensiją, taip ir gyveno. M. (Š.) paimdavo, kad ji pinigų neišleistų. Kartą A. Č. R. G. sakiusi, kad M. ją sumušė, buvo lyg galva praskelta. A. (Č.) yra bailys, jie niekada rankos nepakels, bijo muštynių. A. Č. jai yra sakęs, kad pats bėgdavo iš namų, nes M. išgėręs „durnavodavo“.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 125-127 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Liudytoja A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. būnant blaiviam, jis su R. sutardavo gerai. Problemos prasidėdavo tuomet, kai R. gaudavo pensiją. R. pasakojo, kad jai gavus pensiją M. iš jos atimdavo banko kortelę, kurios pagalba išgrynindavo visus pinigus. R., gavusi pensiją, A. Č. skųsdavosi, kad M. ir vėl atėmė jos banko kortelę ir nusiėmė pinigus. R. jai pasakojusi, kad neblaivaus M. ji bijojo. Pati R. buvo gana lėta, dažniausiai linkusi paklusti, pati konfliktų nekeldavo. Be to, R. pasakojo, kad M. ne kartą ją mušė. A. Č. teigimu, ji ne kartą yra mačiusi sužalotą A. Č. veidą, jis jai sakė, kad jį sužalojo M.. Paskutinį kartą, iki žinios apie R. mirtį, A. buvo sužalotas maždaug prieš 3 mėnesius - prie dešinės akies, ties skruostu buvo kraujosruva. Sūnus pasakojo, kad susiginčijo namuose su M., M. jį sumušė. A. Č. jai sakė, kad namuose vadovavo M. - visiems duodavo nurodymus, ką daryti, jei tuo metu jis būdavo girtas ir kas nors jo paliepimams pasipriešindavo, nukentėdavo nuo jo ir fiziškai. M. nevengdavo suduoti smūgių tiek A., tiek ir R.. Tai ji žino iš R. ir sūnaus A. pasakojimų. Laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 16 (kuomet buvo rasta mirusi R. G.) iki lapkričio 19 d. (R. G. laidotuvių), tikrai prisimena, kad prieš laidotuves, neprisimena, kurią tiksliai dieną, A. buvo jos namuose. Jis pasakė, kad tai M. darbas, nes M. ją (R.) mušė. Paklausus, kaip M. Š. ją mušė, A. sumurmėjo, kad M. R. spardė. A. veide matėsi akivaizdus sužalojimas. Kiek per visą šį laiką teko bendrauti su sūnumi, iš jo kalbų suprato, kad sūnus matė, kaip M. spardė R., ir kad pats Ar. buvo sužalotas tuo pačiu metu, kaip ir R..

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu (5 t., 52-53 b. l.) parodė, kad M. Š. yra jos pusbrolis. 2017 m. lapkričio 14 d. M. Š. atvyko į (duomenys neskelbtini) miestelį. Jis nerado J. P. sesers A. P., todėl atvyko pas J. P.. Vėliau A. P., taip pat J. P. mama atėjo pas J. P. ir jie visi kartu su M. Š. išėjo į A. P. namus. Apie tetos R. G. mirtį ji sužinojo iš savo brolio Č. P. praėjus 2-3 dienoms po M. Š. atvykimo į (duomenys neskelbtini). Brolis jai pasakė, kad kitas pusbrolis pranešė, jog R. G. rado negyvą, po ko Č. P. nuvežė M. Š. į įvykio vietą. Liudytojos teigimu, į (duomenys neskelbtini) atvažiavęs M. Š. pats apie R. G. nieko nepasakojo. Bet mamai (J. P.) užklausus pasakė, kad R. G. skundžiasi pilvo skausmais, kodėl jai skaudą pilvą, nesakė.

Liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu (5 t., 53-54 b. l.) parodė, kad apie tetos R. G. mirtį ji sužinojo iš A. Č., kuris paskambino M. Š. ir pasakė, kad tetą rado negyvą. M. Š. tuo metu buvo pas A. P.. M. Š. A. Č. liepė kviesti policiją ir greitąją pagalbą, tačiau A. Č. atsakė, kad jam reikia į darbą. Tuomet M. Š. paskambino jos broliui (Č. P.) ir paprašė, kad parvežtų jį į namus. Išgirdus apie tetos R. mirtį M. Š. pasimetė. M. Š. atvažiavus į (duomenys neskelbtini) jos mama klausė, kaip gyvena R. G.. M. Š. atsakė, kad R. G. skauda pilvą, jog jis siūlė iškviesti jai greitąją pagalbą, tačiau ji atsisakė. Kodėl tetai skaudėjo pilvą, jis nesakė. M. Š. minėjo, jog išgėrusi R. G. griuvinėjo, buvo prasikirtusi galvą. M. Š. į (duomenys neskelbtini) atvažiavo 2017 m. lapkričio 14 d. Tą dieną ji, jos mama J. P. ir M. Š. baliavojo, vartojo alkoholinius gėrimus. Kitą dieną paskambino A. Č. ir pasakė apie R. G. mirtį. R. G. gyveno su M. Š. ir A. Č.. M. Š. užsimindavo, kad R. G. daug geria, grįžęs iš darbo randa ją girtą. M. Š. taip pat išgerdavo, bet ne kiekvieną dieną. Žino, kad jie ir pasipykdavo, ir sugyveno. M. Š. būdavo ramus, išgėręs eidavo miegoti. A. Č. irgi nekonfliktiškas, ramus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 160-162 b. l.), kuriuos liudytoja patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. P. parodė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. apie 15.30 val. jai paskambino sesuo J. P. ir pasakė, kad pas ją namuose yra M. (Š.). Susitikus su M. jis pasakė, kad jie visi trys, t. y. jis, A. Č. ir R. (G.) kelias dienas baliavojo, M. Š. išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) R. skundėsi pilvo skausmais, matė ją apsišlapinusią ir apsivėmusią. M. Š. teigė, kad siūlėsi iškviesti greitąją pagalbą, tačiau R. atsisakė, sakė, kad praeis ir taip. 2017 m. lapkričio 16 d. anksti ryte, valandų tiksliai neprisimena, M. paskambino A. (Č.). Girdėjo kaip M. pakėlė ragelį, pasakė „Kaip? Negali būti? Tai reikėjo greitąją kviesti“. Padėjęs ragelį papasakojo, kad jam skambino A., kuris jam pasakė, kad rado sukniubusią, sustingusią R.. M. A. pasakė, kad šis atsiprašytų iš darbo ir pats viską tvarkytų, kad kviestų tarnybas, policiją. Jau po visko, kai pakalbėjo su giminėmis, jai (A. P.) atrodo taip, lyg M. norėjo, kad su policija bendrautų tik A., kad jei kažkas kažką įtartų, būtų sulaikytas būtent A., nes A. mąstymas yra lėtas. Po M. pokalbio su A. ji suprato, kad M. neišėjo prikalbinti A. viskuo pasirūpinti, todėl M. paskambino jos broliui Č. ir paprašė jį parvežti iki namų. Č. P. atvažiavo netrukus, pasiėmė M. ir jie išvažiavo. Į (duomenys neskelbtini) M. grįžo kartu su jos broliu tą pačią dieną po pietų. M. Š. atrodė labiau įsitempęs, nervingas, nei prieš išvažiuojant, bet ji šio fakto nesureikšmino, galvojo, kad gal nemalonu buvo rasti lavoną. M. pradėjo pasakoti, kad nesupranta, kaip viskas įvyko. Jo nuomone, R. galimai krito, užsigavo galvą ir mirė. Jis stebėjosi, kaip R. galėjo taip staiga mirti. A. P. teigimu, M. Š. nėra labai sąžiningas, mokėdavo ir pameluoti ir apgauti. Kai M. išėjo parūkyti, mama (J. P.) pasakė, kad R. mirtis yra M. darbas. Nei ji pati, nei mama nedrįso tiesiogiai M. apie tai paklausti. Mama artimai bendravo su teta R., kuri mamai yra pasakojusi, kad M. ją muša, atiminėja pinigus. M. buvo sumušęs ir A.. Mama pasakojo, kad A. per laidotuves buvo su kraujosruva prie akies. Mama jai (A. P.) pasakojo, kad jai po laidotuvių skambino A. mama A. Č., kuri papasakojo, kad M. sumušė A..

Į papildomai užduotus klausimus liudytoja A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Č. mama kalbėjo su A. P. mama, jog A. Č. antakis praskeltas. A. Č. mama sakė, kad A. Č. parėjo namo, jo antakis buvo praskeltas. A. Č. mama sakė, kad tai M. Š. darbas. Ji A. P.) suprato, kad M. Š. A. Č. akį sužalojo dieną prieš M. Š. atvažiuojant į (duomenys neskelbtini).

Specialistė M. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino pateiktą išvadą (3 t., 64-67 b. l.) ir paaiškino (5 t., 58-59 b. l.), kad žarna yra tamprus organas, dažnai keičia savo lokalizaciją, todėl sužalojimai R. G. buvo padaryta žymiai didesne jėga, kietu, buku ribotu daiktu - kumščiu, koja. Jokie žarnų plyšimai nuo jokio kritimo nuo taburetės ar savo ūgio aukščio nepasireiškia, čia turėjo būti kontaktas su kažkokiu daiktu, su nemaža jėga. Jeigu būtų suteikta medicininė pagalba, priklausomai nuo to, už kiek laiko ji suteikiama, buvo galima išgelbėti žmogų. Viskas priklauso nuo komplikacijų, nes šiuo atveju plyšus žarnai reikalinga operacija. Suteikus pagalbą kad ir po 12 valandų, tikėtina, ji būtų išgelbėta. Pilvo skausmai, vėmimai yra žarnos plyšimo simptomai. Prasideda pykinimas, turėjo jausti skausmą, aukštą temperatūrą. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Tai tikrai nebuvo griuvimas, nes buvo rasti du trauminiai kontaktai vidinėje pilvo sienoje. Išoriškai pilve jų nebuvo jų matyti. Kraujosruvos nebuvo ryškios, jos buvo lokalizuotos, atitolę viena nuo kitos. Tai rodo kažkokį riboto daikto kontaktą į pilvo sieną Ji rado radau du trauminius poveikius į pilvo sritį. Visi kiti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Smakro ir lupų srityse buvo tamsiai raudoni, apdžiūvę, panašūs į bėrimą plotai. Gal tai liko nuo vėmimo, likusi skrandžio rūgštis. Gal ten lavondėmės buvo, gal puvimo procesas. Visus sužalojimus ji aprašė išvadoje. Pilve išoriškai kraujosruvų nesimatė. Dešiniame šone buvo vienas odos nubrozdinimas. Sužalojimus pilve rado tik jį atidarius. Mušant į pilvą dažnai išoriškai sužalojimų nesimato. Pas vienus matosi, pas kitus ne, tai turbūt priklauso nuo organizmo. Minkštųjų audinių kraujosruvos buvo matomos atvėrus ertmę.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagalba buvo iškviesta 2017 m. lapkričio 16 d. 07.38 val., nuvykimo į vietą laikas - 07.48 val. Nurodoma, kad pagalba kviečiama R. G., kvietimo priežastis – mirusi (3 t., 19-20 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant grindų ant dešinio šono guli moteriškos lyties lavonas. Ant dešinio lavono klubo matoma raudonos spalvos 20x26 cm dėmė (1 t., 25-33 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 17 d. atlikus R. G., gim. (duomenys neskelbtini)., teismo medicininį tyrimą, nustatyta, kad mirtis įvyko nuo plonžarnės ir jos pasaito plyšimų, peritonito, sepsio (3 t., 39 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis R. G., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, lavono teismo medicininio tyrimo, papildomų tyrimų duomenimis, R. G. mirties priežastis – plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimas. Tai komplikavosi pūlingu peritonitu, sepsiu, septiniu šoku. R. G. mirė 36-48 val. iki jos lavono autopsijos. R. G. konstatuota: plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimai, kraujosruvos pilvo minkštuosiuose audiniuose, padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, 1-5 paros iki R. G. mirties. Dėl plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimo, kas komplikavosi pūlingu peritonitu, sepsiu, septiniu šoku, nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju tapęs mirties priežastimi. Minkštųjų audinių kraujosruva pasmakrėje padaryta kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, paros iki mirties bėgyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Odos nubrozdinimas dešiniame šone padarytas kietu buku daiktu vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 1-5 paros iki mirties, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir įtakos mirčiai neturėjo. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu. R. G. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (3 t., 64-67 b. l.)

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad VTMT autopsijų skyriaus pagalbinė darbuotoja A. Š. 2017 m. lapkričio 22 d. pateikė žalios spalvos marškinėlius, mėlynos spalvos bliuzoną, juodos spalvos liemenėlę, dryžuotas pižamines kelnes, tamsios spalvos puskojinių porą (3 t., 22-24 b. l.).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti 2017 m. lapkričio 22 d. pateikti daiktai: žalios spalvos marškinėliai, be rankovių, kurių vidinėje pusėje yra emblema "Crivit", jie išorinėje pusėje iš priekio ir nugaros yra purvini, ištepti įvairaus dydžio ir formos tamsiomis dėmėmis, mechaniškai nepažeisti; dryžuotos su baltos ir rausvos spalvos horizontaliomis juostomis medžiaginės kelnės, ties juosmeniu jos surišamos rusvos spalvos raiščiu, kelnių priekinėje pusėje įvairiose vietose matomos įvairaus dydžio dėmės, kitoje pusėje, ties užpakaliu, yra tamsiai rudos ir šviesiai rudos spalvos dėmė, kelnių apačia sutepta šviesiai rudomis dėmėmis, mechaniškai nepažeistos; įvairiose vietose įvairaus dydžio ir formų dėmėmis suteptas mėlynos spalvos džemperis, jo priekyje ties pečiais ir žemyn iki alkūnių yra dėmė, džemperio priekinėje dalyje, žemiau kairiojo peties yra galimai pradeginta apie 0,5 cm. skersmens skylė, nugaros pusėje yra rusvos, įvairaus dydžio ir formų dėmės, mechaniškai nepažeistas; priekinėje dalyje ties krūtimis ištepta šviesiomis dėmėmis juodos spalvos sportinio tipo liemenėlė su petnešomis, galinėje jos dalyje yra tamsios spalvos užrašas „91% poliamida, 9% elastano“, mechaniškai nepažeista; violetinės spalvos su šviesios spalvos taškeliais puskojinių pora, jų viršuje, aukščiau kulno yra trys šviesios spalvos horizontalios juostos, puskojinės yra purvinos, suteptos įvairiose vietose įvairaus dydžio ir formų dėmėmis, mechaniškai nepažeistos (3 t., 26-32 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Č. konstatuotas odos randas kaktos kairėje susiformavo sugijus odos - poodžio žaizdai padarytai prieš 2-6 mėnesius iki apžiūros, galimai užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2017 m. lapkričio 11-13 dienomis. Vertinant odos rando pobūdį, žaizda padaryta kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas pavojaus gyvybei nesukėlė. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršių. Sužalojimas galėjo būti padarytas A. Č. nurodytomis aplinkybėmis (3 t., 90 b. l.).

Iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešėjo pranešimas, gautas 2017 m. lapkričio 16 d. 7.32 val., dėl lavono namuose adresu: (duomenys neskelbtini) (3 t., 3 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, Bendrojo pagalbos centro pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija, esanti kompaktinėje plokštelėje, kurioje fiksuotas pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro dispečerio ir vyro, kviečiančio pagalbą. Vyras nurodo, kad pagalba yra reikalinga adresu (duomenys neskelbtini), jo tetai. Prašo iškviesti policiją, kad konstatuotų mirtį, nurodydamas, kad tetą rado mirusią. Prisistato esantis M. Š., tetos vardas ir pavardė - R. G., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (3 t., 4-6 b. l.).

Iš VŠĮ Kauno miesto GMP rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. lapkričio 16 d. 7.38 val. VŠĮ Kauno m. GMP stoties dispečerinėje buvo registruotas kvietimas adresu: (duomenys neskelbtini) (3 t., 9 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas VŠĮ Kauno miesto GMP pateiktas 2017 m. lapkričio 16 d. skaitmeninis garso įrašas, esantis kompaktinėje plokštelėje, kuriame fiksuotas pokalbis tarp GMP dispečerės ir vyriškio, kviečiančio pagalbą adresu: (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) metų R. G. mirties. Dispečerei paklausus, kodėl artimieji mano, kad pacientė yra mirusi, vyriškis atsako, kad matyti jog žmogus mirė prieš kiek tai laiko, apie įvykį informuotas VPK (3 t., 10-12 b. l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, VŠĮ Kauno miesto GMP pateiktas 2017 m. lapkričio 16 d. skaitmeninis garso įrašas, esantis kompaktinėje plokštelėje, kuriame fiksuotas pokalbis tarp GMP dispečerės ir vyriškio kviečiančio pagalbą adresu: (duomenys neskelbtini), dėl R. G. mirties. Dispečerei paklausus, kodėl mano, kad pacientė yra mirusi, vyriškis atsako „nu tai gi matėm, buvom užėję ir matėm nu tai“. Dispečerei paklausus, ar mano, kad jai nebeįmanoma padėti, atsako „neįmanoma jau nieko“ (3 t., 13-15 b. l.).

Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" elektroninio laiško matyti, kad 2017 m. lapkričio mėnesį A. Č. dirbo 11, 12 dienomis, 13 dieną nuo 7.00 iki 16.00 val., 14 dieną - nuo 7.00 iki 17.00 val., 15 dieną - nuo 7.00 iki 16.00 val., 16 dieną - nuo 7.00 iki 16.00 val. (2 t., 181-182 b. l.).

Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad su darbuotoju M. Š. darbo santykiai nutraukti 2017 m. lapkričio 13 d. Pateiktas 2017 metų lapkričio mėnesio darbo grafikas, iš kurio matyti, kad 2017 m. lapkričio 10 d. M. Š. dirbo 7 darbo valandas, 11 ir 12 dienomis M. Š. nedirbo, 13 dieną jis dirbo 8,25 darbo valandos (2 t., 185-186 b. l.).

Iš UAB "(duomenys neskelbtini)" rašto matyti, kad 2017 m. lapkričio 2 d. buvo gautas užsakymas dėl 1 tonos kietmedžio pjuvenų briketų pirkimo ir pristatymo adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykęs užsakovas sumokėjo165.00 Eur. 2017 m. lapkričio 9 d. vairuotojas I. S. užsakovui nuvežė 1 toną kietmedžio pjuvenų briketų ir iškrovė adresu: (duomenys neskelbtini) (2 t., 193 b. l.).

Iš A. Č. asmens ligos istorijos matyti, kad pirmas įrašas fiksuotas 1985 m. liepos 31 d., paskutinis įrašas – 2018 m. sausio 9 d. Ligos istorijoje nuo 2013 metų iki 2016 m. spalio 17 d. įrašų nėra, nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. fiksuotų įrašų dėl sužalojimų ar patirtų traumų nėra (2 t., 76-83 b. l.).

Iš AB SEB banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bankas pateikė R. G. sąskaitos finansinių operacijų laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. sausio 3 d. išrašą (2 t., 52-55 b. l.).

Iš AB Swedbank banko rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bankas pateikė M. Š. sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. (2 t., 58-59 b. l.).

Iš M. Š. asmens kratos protokolo matyti, kad 2018 m. sausio 3 d. pas įtariamąjį M. Š. rasta ir paimta juodos spalvos piniginė, kurioje yra dvi kortelės su Swedbank banko internetinio prisijungimo kodais, dvi Swedbank banko kortelės , išduotos M. Š. vardu, SEB banko kortelė, išduota R. G. (3 t., 138-140 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja N. M. atpažino M. Š., kuris kartu su R. lankydavosi parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)" (1 t., 191-194 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja V. S. atpažino M. Š., apie kurį davė parodymus apklausos metu (2 t., 5-8 b. l.).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytoja J. M. atpažino M. Š., kuris pateikė užsakymą vienai tonai kietmedžio pjuvenų briketų įsigyti (2 t., b. l. 26-29).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis M. Š. nužudė nukentėjusiąją R. G. ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį A. Č..

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje

Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tik tada, kai nukentėjusiojo mirtis yra dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Priežastinis ryšys yra būtinasis – būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą, t. y., ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ši nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-443/2014). Kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2008). Tais atvejais, kai tarp smurtinių veiksmų ir nukentėjusiojo mirties nėra įsiterpęs joks kitas veiksnys, turintis lemiamos įtakos mirčiai, laikytina, kad priežastinis ryšis egzistuoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009). Ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lėmė nukentėjusio mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos, sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, naudojant baudžiamojo proceso nustatytas priemones joms gauti, permanentiškai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinamąsias išvadas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7/2014).

Kaltinamasis M. Š. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo - R. G. nužudymo - neigė, teigdamas, jog jis R. G. atžvilgiu kaltinime nurodyto smurto nenaudojo, mano, jog susižaloti, ko pasėkoje mirė, R. G. galėjo griūdama, nes būdama neblaivi dažnai griuvinėjo. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis A. Č. M. Š. apkalba, tačiau priežasties, kodėl A. Č. jį apkalba, M. Š. nenurodė.

Tačiau teismas, ištyręs įrodymus ir išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai objektyvių įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, atskleidžiančių M. Š. įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių, jo kaltės turinį. Išvados dėl M. Š. kaltės nužudžius R. G. daromos ištyrus ir įvertinus patikimus bei teisėtu būdu gautus įrodymus bei juos sujungus į vieningą loginę seką.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d.. vakare, apie 19.00 val. M. Š. grįžus namo, adresu (duomenys neskelbtini), čia buvo girtaujama. Šią aplinkybę patvirtino tiek nukentėjusysis A. Č., tiek ir kaltinamasis M. Š., todėl ji laikoma įrodyta. Be to, tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo A. Č. parodymais buvo nustatyta ir teismas laiko įrodyta aplinkybė, jog 2017 m. lapkričio 13 d. apie 19.00 val. nukentėjusioji R. G. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno, ir ji tuo metu sužalota nebuvo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad paskutinį kartą tetą R. G. 2017 m. lapkričio 13 d. jis matė apie 20.00 val. išeidamas į parduotuvę, ji buvo girta ir apie sveikatą nieko nesakė. Grįžęs iš parduotuvės rado tetą miegančią, miegojo ji iki 2017 m. lapkričio 14 d. 9.00 val. Šiuo laikotarpiu, kol teta R. G. miegojo, pas juos į namus niekas užėjęs nebuvo. Aplinkybę, jog teta R. G. 2017 m. lapkričio 13 d. apie 19.00 val., kuomet M. Š. grįžo namo, nebuvo sužalota ir sveikata nesiskundė, patvirtino ir nukentėjusysis A. Č.. Be to, A. Č., kaip ir kaltinamasis, patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 13 d. 19.00 val. iki lapkričio 14 d. ankstyvo ryto, kuomet A. Č. išėjo į darbą, į jų namus nebuvo užėjęs joks kitas asmuo.

Kalbant apie tolimesnę įvykių eigą nukentėjusiojo A. Č. ir kaltinamojo M. Š. parodymai išsiskiria. Kaip jau minėta, A. Č. parodė, kad 2017 m. lapkričio 13 d. vakare namuose girtavo trise – M. Š., A. Č. ir R. G.. A. Č. teigimu, baigiant gerti alų teta R. G. išėjo iš kambario į lauko tualetą, iš ten grįžusi paprašė M. atiduoti jai jos banko kortelę. M., išgirdęs, kad teta R. prašo atiduoti banko kortelę, pasakė jai, kad kortelės neduos, kadangi ji vėl eilinį kartą pragers visus pinigus. Galimai tetai pasakius M. kokį blogą žodį M. pašoko, pribėgo prie tetos, sėdėjusios ant lovos, ir pradėjo šaukti ant jos necenzūriniais žodžiais. Tetai išbėgus iš kambario į virtuvę, M. išbėgo iš paskos. Tada pašoko ir A. Č., atbėgo į virtuvę, kur matė, kaip M. sugriebė abiem rankom tetai už plaukų ir pradėjo tampyti ją už plaukų į visas puses. Tetai pradėjus rėkti ir verkti, A. Č. pradėjo šaukti, ką M. daro, ir puolė ant M., sugriebė M. už abiejų rankų, norėdamas jį atitraukti nuo tetos, tačiau M. išsilaisvino, paleido tetos plaukus, atsisuko į A. Č. ir abiem rankom stūmė nukentėjusįjį atsiremdamas jam į krūtinę. Po to nukentėjusysis nugriuvo, griūdamas pataikė kairiu antakiu į virtuvinio stalo kampą. Kol atsikėlė, užtruko kelias minutes. A. Č. pastūmęs M. vėl puolė prie tetos, sugriebė abiem rankom tetai už plaukų ir viduryje virtuvės pargriovė ją ant grindų. Teta nukrito ant kairio šono. Jai nukritus M., besiplūsdamas necenzūriniais žodžiais, vieną kartą dešine koja spyrė tetai į krūtinės sritį ir du kartus į pilvo sritį. Tuo metu jis (A. Č.) kėlėsi nuo grindų. M. pradėjus šaukti tetai, kad ji eitų į savo kambarį, kad jo nenervuotų, R. G. atsistojo nuo grindų ir verkdama nuėjo į savo kambarį. Šiuos savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, A. Č. patvirtino teisiamojo posėdžio metu, o taip pat iš esmės analogiškas R. G. sužalojimo aplinkybes jis nurodė ir akistatos su M. Š. metu.

Vertinant nukentėjusiojo A. Č. parodymus pažymėtina tai, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo pareigūnui M. Č. nurodė, jog jis nematė, ar M. Š. naudojo fizinį smurtą tetos R. G. atžvilgiu, pati R. G. A. Č. nesakė, kad M. Š. būtų naudojęs prieš ją fizinį smurtą. Tuo metu A. Č. teigė, jog jam nėra žinoma, kaip buvo sužalota R. G.. Papildomos apklausos metu A. Č. parodė, jog 2017 m. lapkričio 13 d., pirmadienį, apie 19.00 val. A. Č. grįžus iš darbo namo, teta R. G. skundėsi, kad jai skauda dešinį šoną, ji iš skausmo dejavo ir papasakojo, kad M. Š. ją spardė, tampė už plaukų, kodėl - nepasakė. A. Č. šios apklauso metu nurodė dar ir tai, kad tą lapkričio 13 d. vakarą jam grįžus iš darbo M. Š. namuose nebuvo, jis tą dieną jau buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Po šios apklausos atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis A. Č. detaliai nurodė vietą namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur, jo teigimu, M. Š. mušė R. G., bei detaliai paaiškino aplinkybes, kaip tai buvo daroma. Šios aplinkybės iš esmės atitinka tas, kurias A. Č. parodė vėliau vykusios papildomos apklausos metu, kuomet jis nurodė, jog M. Š. 2017 m. lapkričio 13 d. vakare namo virtuvėje smurtavo tampydamas R. G. už plaukų bei spirdamas jai koja į pilvo sritį du kartus A. Č. matant ir bandant nutraukti M. Š. smurtą prieš nukentėjusiąją.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo A. Č. parodymus tiek atskirai, tiek ir kitų duomenų kontekste, atsižvelgdamas į A. Č. paaiškinimą, kodėl šie įrodymai kito, nebuvo nuoseklūs, o taip pat į tai, kad byloje nebuvo nustatytas motyvas, kodėl A. Č. galėtų apkalbėti M. Š., beje, tokio motyvo nenurodė ir pats M. Š., vadovaujasi nukentėjusiojo A. Č. papildomos apklausos metu (1 t., 73-76 b. l.), akistatos metu (4 t., 18-21 b. l.) duotais ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintais parodymais, jog 2017 m. lapkričio 13 d. vakare namo, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, konflikto su R. G. metu M. Š. už plaukų tampė R. G., pargriovė ją ant grindų, spyrė jai du kartus į koją, o A. Č. siekiant atitraukti M. Š. nuo R. G., M. Š. stipriai rankomis į krūtinę nustūmė A. Č., o pastarasis krisdamas galva atsitrenkė į virtuvinį stalą ir susižalojo galvą. Kaltinamojo M. Š. parodymus, jog jis R. G. nemušė ir nesužalojo, kas tai padarė – nežino, teismas laiko nepatikimais, prieštaraujančiais bylos duomenims, todėl jais nesivadovauja ir štai dėl ko.

Nukentėjusiojo A. Č. parodymus apie M. Š. ir paties A. Č. atžvilgiu 2017 m. lapkričio 13 d. vakare naudotą smurtą dalinai patvirtino liudytoja A. Č., nukentėjusiojo mama, kuri parodė, kad A. Č. jai sakė, jog M. Š. R. spyrė į pilvą, ją mušė. Paties A. Č. antakis buvo praskeltas, jis sakė, kad M. Š. jam sudavė, ar jį pastūmė, po ko A. Č. krito. A. Č. jai pasakojo, kad buvo girti, ji supratusi, kad M. Š. spardė R. G.. Be to, A. Č. teigimu, kiek per visą šį laiką teko bendrauti su sūnumi, iš jo kalbų suprato, kad sūnus matė, kaip M. spardė R., ir kad pats A. buvo sužalotas tuo pačiu metu, kaip ir R.. Liudytoja J. P. parodė, kad A. Č. R. G. laidotuvių metu buvo praskelta galva, jis jai sakė, kad gynė R., kurią tampė ar stumdė M. Š., todėl M. jį pastūmė. Šios liudytojos teigimu, A. Č. jai pasakojo, jog prieš R. G. mirtį atbėgęs A. Č. A. Č. pasakojo, kad M. sumušė tiek jį patį, tiek ir R.. Konfliktas įvyko dėl to, kad R. G. gavo pensiją. Liudytoja A. P. taip pat parodė, jog analogiškas aplinkybes, jog antakį A. Č. parskėlė M., ji girdėjo iš savo mamos J. P., Šias aplinkybes, liudytojos teigimu, J. P. nurodė A. Č.. Taigi, liudytojų A. Č., J. P. ir nukentėjusiosios J. P. parodymai patvirtina, kad aplinkybes, jog prieš mirtį R. G. mušė būtent M. Š., kuris šio įvykio metu pastumdamas sužalojo ir A. Č., A. Č. mamai A. Č. nurodė R. G. esant gyvai, iš karto po įvykio. Tai rodo, jog A. Č. tuo metu tikslo nurodyti klaidingas šio įvykio aplinkybes neturėjo. Be to, kaip matyti iš byloje apklaustų liudytojų parodymų, beveik visi liudytojai, pažinoję A. Č. ir M. Š., nurodė, jog dažnai M. Š. būdamas neblaivus būdavo agresyvus, kas iš esmės patvirtina A. Č. nurodytą aplinkybę, jog jis M. Š. bijojo ir bijo, o tai ir paaiškina jo parodymų nenuoseklumą. Pažymėtina ir tai, kad A. Č. nurodytos R. G. sužalojimo aplinkybės atitinka ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialistės M. K. paaiškinime nurodytą sužalojimo mechanizmą bei konstatuotus nukentėjusiosios sužalojimus, nes konstatuota, kad plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimai, kraujosruvos pilvo minkštuosiuose audiniuose buvo padaryti kietais bukais daiktais, dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, 1-5 paros iki R. G. mirties. Teikdama paaiškinimą specialistė paaiškino, kad sužalojimai R. G. buvo padaryti ne jai griūnant, bet žymiai didesne jėga, kietu buku ribotu daiktu – kumščiu, koja. Ji rado du trauminius poveikius į pilvo sritį. Jokie žarnų plyšimai nuo jokio kritimo nuo taburetės ar savo ūgio aukščio nepasireiškia. O tai tik patvirtina nukentėjusiojo A. Č. parodymus apie tai, kad M. Š. nukentėjusiajai į pilvą kojomis smūgiavo du kartus. Vertindamas nukentėjusiojo A. Č. parodymus dėl jo nurodytų aplinkybių, jog smūgius kojomis R. G. į pilvo sritį 2017 m. lapkričio 13 d. vakare sudavė būtent M. Š., teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek A. Č., tiek ir M. Š. apklausų metu parodė, jog jokių kitų asmenų name, adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 13 d. vakare ir naktį į lapkričio 14 d. nebuvo. Pats kaltinamasis nenurodė, jog prieš R. G. tą vakarą smurtavo A. Č. ar koks nors kitas asmuo. M. Š. teigimu, R. G. tą vakarą, prieš nueidama miegoti, sveikata nesiskundė, o taip pat nieko nesakė apie tai, kad ją kas nors būtų sumušęs. M. Š. parodė, kad apie tai, jog R. G. skundžiasi pilvo skausmais, jis sužinojo iš jos pačios lapkričio 14 d. ryte, apie 9.00 val. Vėlgi, aplinkybių, jog R. G. jam būtų nurodžiusi, jog ją naktį sumušė koks nors kitas asmuo, M. Š. nenurodė. Taigi, byloje nėra duomenų, kad prieš nukentėjusiąją R. G. būtų smurtavę kiti asmenys. Byloje yra paneigta kaltinamojo M. Š. nurodyta aplinkybė, jog R. G. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti jai pačiai nugriuvus, nes ši kaltinamojo versija prieštarauja tiek specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktai išvadai dėl R. G. sužalojimo, sukėlusio jos mirtį, mechanizmo, tiek specialistės M. K. paaiškinimo metu nurodytoms aplinkybėms.

Taigi, aukščiau aptartais ir išanalizuotais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. vakare, namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja R. G. metu, tyčia tempdamas ją už plaukų pargriovė ant žemės ir tyčia įspirdamas mažiausiai du kartus į pilvą padarė jai sužalojimus: nubrozdinimus dešiniame šone, kraujosruvas pilvo minkštuosiuose audiniuose, plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimus, tai komplikavosi pūlingu peritonitu, sepsiu, septiniu šoku, dėl ko nukentėjusioji įvykio vietoje mirė.

Nagrinėjamoje byloje be šių, jokių kitų aplinkybių, galėjusių lemti nukentėjusiosios R. G. sužalojimą, nuo kurio ji vėliau mirė, išskyrus M. Š. veiksmus, nenustatyta. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad po M. Š. smurtinių veiksmų R. G. atžvilgiu, būtų buvęs koks nors kitas veiksnys, turėjęs lemiamos įtakos kilusiems padariniams atsirasti. Laiko prasme šio įvykio eigą sudėjus į logišką, įrodymais pagrįstą seką konstatuotina, kad būtent M. Š. spyriai koja R. G. į gyvybiškai svarbią kūno vietą, kurie buvo mirtini, vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusioji nebūtų patyrusi konstatuotų sužalojimų (plonosios žarnos ir jos pasaito plyšimo), kas komplikavosi pūlingu peritonitu, sepsiu, septiniu šoku, nuo ko ji vėliau mirė. Teismo nuomone, M. Š. veiksmai dėsningai sukėlė R. G. mirtį ir yra pagrindinė to priežastis. Priežastingumo negali paneigti ir tai, kad R. G. po jai suduotų smūgių nuėjo miegoti, sekančiomis dienomis skundėsi skausmais, ją pykino, tačiau greitosios pagalbos nekvietė. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad konfliktas tarp M. Š. ir R. G. kilo nukentėjusiajai pareikalavus atiduoti jai jos banko kortelę po to, kai ji gavo pensiją. Šias aplinkybes nurodė nukentėjusysis A. Č., o taip pat patvirtina tai, kad kratos metu pas M. Š. buvo rasta R. G. banko kortelė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. Š. siekė nužudyti nukentėjusiąją – jo tyčia buvo nukreipta į R. G. sumušimą dėl kilusio konflikto, nekonkretizuojant šio mušimo pasekmių. Smūgiuodamas smūgius nukentėjusiajai į pilvą M. Š. suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, t. y. galimoms pasekmėms buvo abejingas. Esant šių aplinkybių visumai teismas konstatuoja, kad M. Š. R. G. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinime M. Š. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu, buvo nurodyta, kad nusikalstamus veiksmus M. Š. atliko apie 19.00 val. Kaip matyti iš kaltinamojo M. Š., o taip pat liudytojos O. Z. parodymų, M. Š. į namus 2017 m. lapkričio 13 d. grįžo apie 19.00 val. M. Š. parodė, kad grįžęs į namus jis dar ėjo į parduotuvę pirkti alaus, grįžo po 20.00 val. Nors šių aplinkybių apklausos metu nenurodė A. Č., tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad konfliktas tarp M. Š. ir R. G. kilo M. Š. grįžus namo, jiems visiems trims geriant alų. Konkretaus konflikto laiko A. Č. neprisimena. Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, patikslinti šio įvykio laiką teismas galimybės neturi, todėl vadovaujasi M. Š. ir O. Z. nurodytomis aplinkybėmis ir laiko, kad M. Š. kaltinime nurodytus veiksmus atliko 2017 m. lapkričio 13 d., ne anksčiau 19.00 val., tiksliau nenustatytu laiku. Šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, nes šios aplinkybės patikslinimas kaltinamojo padėties neblogina ir kaltinimo esmės nekeičia.

Teismas konstatuoja, kad aptarti įrodymai, faktinės bylos aplinkybės, sujungus juos į vieningą loginę seką ir įvertinus kaip visumą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino..

Kaltinamasis M. Š. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. nežymaus A. Č. sužalojimo, nepripažino, teigdamas, kad A. Č. susižalojo pats, minėtą vakarą eidamas į lauko tualetą ir nugriūdamas ant laiptų. Tačiau teismas M. Š. parodymus vertina kaip gynybinę kaltinamojo versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės tiek dėl R. G. nužudymo, tiek ir dėl A. Č. nežymaus sužalojimo. Aukščiau aptartais ir išanalizuotais įrodymais teismas nustatė, jog M. Š. 2017 m. lapkričio 13 d., ne anksčiau 19.00 val., tiksliau nenustatytu laiku., savo namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja R. G. metu, tyčia tempdamas ją už plaukų pargriovė ant žemės ir tyčia įspirdamas mažiausiai du kartus į pilvą, padarė jai konstatuotus sužalojimus, ko pasėkoje ji mirė. Nukentėjusiojo A. Č. teigimu, M. Š. nukentėjusįjį sužalojo būtent šio kaltinamojo konflikto su R. G. metu, kuomet, A. Č. bandant atitraukti M. Š. nuo R. G., M. Š. stipriai, atsiremdamas rankomis nukentėjusiajam į krūtinės sritį, nukentėjusįjį A. Č. pastūmė, po ko krisdamas nukentėjusysis galva atsitrenkė į virtuvinį stalą, dėl ko buvo praskelta jo kakta. Nukentėjusiojo A. Č. parodymus teismas detaliai išanalizavo šiame nuosprendyje, todėl pakartotinai jų neanalizuoja, vadovaujasi A. Č. parodymais toje dalyje, kuomet jis nurodė apie M. Š. naudotą smurtą A. Č. ir R. G. atžvilgiu, nes šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, be kita ko, ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys.

Taigi, byloje esančiais, teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. Š. 2017 m. lapkričio 13 d. vakare, savo namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po nukentėjusiojo A. Č. pranešimo jam nustoti mušti R. G. ir sugriebimo už abiejų jo rankų, siekiant atitraukti jį nuo R. G., tyčia stipriai rankomis į krūtinę pastūmė A. Č., dėl ko pastarasis krisdamas ant kairio šono ir galvos kaire puse atsitrenkęs į virtuvėje esantį stalą patyrė sužalojimą: odos - paodžio žaizdą kaktos kairėje. Teismas aukščiau aptartais argumentais laiko, kad M. Š. šiame kaltinime nurodytus veiksmus atliko 2017 m. lapkričio 13 d., ne anksčiau 19.00 val., tiksliau nenustatytu laiku. Šioje dalyje kaltinimas tikslintinas, nes šios aplinkybės patikslinimas kaltinamojo padėties neblogina ir kaltinimo esmės nekeičia.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis M. Š. prieš padarydamas nusikaltimas veikas vartojo alkoholį, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikaltimas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsniu, kuris reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Vadovaudamasis minėto įstatymo nuostatomis, teismas vertina ne tik kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo požymius, turinį bei pobūdį, bet ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant šios bylos aplinkybes, teismas atsižvelgia ne tik į tai, kad kaltinamajam skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgia ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, bei į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis M. Š. padarė vieną nesunkų ir vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 6 dalis). M. Š. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, sukėlė sunkius negrįžtamus padarinius - atimta žmogaus gyvybė. M. Š. anksčiau neteistas (3 t., 113-114 b. l.), baustas administracine tvarka, darbo biržoje neregistruotas (3 t., 99, 109-112 b. l.), nusikaltimų padarymo metu nedirbo. Kaltinamasis įrašytas psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose (3 t., 116, 123 b. l.), gauta specialisto išvada, kad teismo psichiatrijos ekspertizę M. Š. skirti netikslinga (3 t., 130 b. l.). Šių aplinkybių visuma teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis M. Š. yra neigiamai apibūdinama asmenybė, todėl jam skirtina BK 129 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir daro išvadą, kad kaltinamajam yra pagrindas skirti bausmę, artimą sankcijų vidurkiui (BK 61 straipsnio 2 dalis.). Bausmės bendrintinos apėmimo būdu, (BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis M. Š. buvo sulaikytas 2018 m. sausio 3 d. 12.00 val., jam 2018 m. sausio 5 d. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. (3 t., 136-137, 4 t., 36-38 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu vienuolikai metų;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir M. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti M. Š. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. lapkričio 27 d.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 28 d.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą, iki bus pradėtas vykdyti įsiteisėjęs nuosprendis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedą - kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, BPC Klaipėdos skyriaus rašto priedą - kompaktinį diską su garso įrašu, VŠĮ Kauno m. GMP rašto priedą - kompaktinį diską su garso įrašu, abonentų išklotines, esančias kompaktiniame diske, abonento išklotines, esančias kompaktiniame diske, įtariamojo M. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo priedą - kompaktinį diską su filmuota vaizdo medžiaga, palikti saugoti byloje;

- mobilaus ryšio telefoną "Just“ su "Bite" labas SIM kortele, teritorinės darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinę, išduotą M. Š., 22 euro centus, plastikinį žiebtuvėlį "Neon", juodos spalvos piniginę, dvi korteles su Swedbank internetinio prisijungimo kodais, Swedbank kortelę , išduotą M. Š., "Maxima" "Ačiū" kortelę, Tele2 ID atsiskaitymo už paslaugas kortelę, "Bite" atsiskaitymo kortelę, žalios spalvos "Bite" kortelę, Swedbank kortelę, išduotą M. Š., "Bite" kortelę , Sodros pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š., VŠĮ Respublikinio energetikų mokymo centro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), M. Š. vardu, Energetikos darbuotojų kvalifikacijos atestatą, išduotą M. Š., VŠĮ Respublikinos energetikų mokymo centro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š., "(duomenys neskelbtini)" energetikos darbuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š., UAB Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centro pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą M. Š., grąžinti M. Š. arba jo įgaliotam asmeniui;

- SEB banko kortelę, išduotą R. G., marškinėlius, džemperį, liemenėlę, pižamines kelnes, puskojinės, saugomus UAB "Aleksoto prekyba", grąžinti E. J. arba jo įgaliotam asmeniui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistam suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį Kauno apygardos teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė