Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2024-03-21 · Civilinė byla Nr. e2-1701-443/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-03-21
Bylos Nr.
e2-1701-443/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arturas Rauktys
Ieškovas
valstybės įmonės Turto banko
Atsakovas
Z. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1701-1701/2024Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00240-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.3.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 21 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėjas Arturas Rauktys,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį dėl turto dalies nustatymo, pareikštą atsakovei Z. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašo nustatyti, kad V. G. ir Z. B., santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį iki V. G. mirties valdė: butą su rūsiu 9,25 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir butui priklausančią ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei atsakovė per nustatytą terminą nepareikš prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo.

Atsakovė teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašymų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad VĮ Turto bankas raštu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini) mirusiajam V. G. vardu registruotam nekilnojamajam turtui, t. y. butui su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butui priklausančiai ūkio patalpą, unikalus (duomenys neskelbtini), bei ūkio patalpai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. minėtą turtą įgijo santuokoje su Z. B. (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini), todėl turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tačiau mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad palikėjo V. G. palikimą yra priėmusi Lietuvos Respublika. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), butu priklausanti ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio patalpa, unikalus (duomenys neskelbtini), įregistruoti V. G. vardu, pagal (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Nustatyta, kad ieškovė atlieka mirusiojo V. G. palikimo perėjimo valstybei procedūras. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikėjui priklausiusio turto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad ieškovė dėl V. G. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) biurą. V. G. vardu registruotas yra įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusysis V. G. paveldimą nekilnojamąjį turtą įgijo santuokos metu su atsakove Z. B.. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant minimą turtą vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Todėl preziumuojama, kad šis turtas yra įgytas santuokos metu ir šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl ieškinys tenkinamas, nustatoma, kad V. G. ir Z. B., santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė: butą su rūsiu 9,25 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butui priklausančią ūkio patalpą, unikalus , bei ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 109,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Teismas šioje byloje patyrė 7,93 Eur siuntimo išlaidų, kadangi jų dydis neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitime 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2, t. y. 8 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis po 1/2 dalį ir iki V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) valdė: butą su rūsiu 9,25 kv. m., unikalus (duomenys neskelbtini) ir butui priklausančią ūkio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio patalpą, unikalus (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės Z. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur (vieno šimto devynių eurų) žyminį mokestį valstybei, jį sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėjas Arturas Rauktys