Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr.1S-281-190/2013

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.19., 3.12.

NUTARTIS

2013 m. balandžio 9 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2013-02-15 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 89-13 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia 2010-12-01, bausmės pabaiga 2014-05-01. Anksčiau teistas du kartus. 2013-02-15 nutarimu Komisija nutarė nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p., siūlyti teismui nuteistajam nustatyti baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki bausmės pabaigos, t.y. 2014-05-01 bei pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ne vėliau, kaip per 2 mėnesius nuo lygtinio paleidimo.

Komisija įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nustatė, kad R. S. dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per bausmės atlikimo laiką nebaustas, skatintas 5 kartus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, paleistas į laisvę planuoja gyventi pas motiną.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2013-02-15 Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 89-13 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. S..

Teismas pažymėjo, jog nors R. S. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, taip pat atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jis toliau laikysis įstatymų, nenusikals ir kad bus užtikrintas bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., pasiekimas.

Analizuojant nuteistojo asmens bei teikimo byloje esančius dokumentus nustatyta, kad R. S. iš viso yra teistas tris kartus, paskutinį kartą teistas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 2 d. Teismas atsižvelgia į tai, jog R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei padarymą, šį nusikaltimą R. S. padarė būdamas neblaivus, kas, nuosprendį priėmusio teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, R. S. minėtą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Laisvės atėmimo bausmę R. S. atlieka nuo 2010-12-01, šiuo metu iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos liko daugiau nei 1 metai ir 1 mėnuo. Pagal OASys sistemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (41 balas), tuo tarpu 2012-09-05 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo žema (36 balai), t.y. nusikalstamo elgesio rizika didėja. 2013-01-29 Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, nuteistojo galimi kriminogeniniai veiksniai - kriminalinė praeitis, nusikaltimams yra būdingas vagysčių nusikaltimų modelis, pasekmių suvokimo stoka, bedarbystė po paleidimo (nėra patvirtinančio dokumento apie nuteistojo darbovietę po paleidimo), smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu.

Teismo vertinimu, nusikaltimo, už kurį R. S. atlieka bausmę, pavojingumas, aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti jam būdingi kriminogeniniai veiksniai, dar esant neatliktai daugiau kaip 1 metų ir 1 mėnesio bausmės daliai, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals bei rodo, kad šiuo metu nėra pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai ir nėra galimybės nuteistąjį R. S. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir galimai turėjo susidaręs išankstinę nuostatą netenkinti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė yra prieš tai nagrinėjusi jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei jo netenkino.

Be to, teismas tinkamai neįvertino tai, kad jis bausmės atlikimo metu yra penkis kartus skatintas, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį yra perkeltas į lengvąją grupę, sėkmingai baigė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programas, dalyvavo resocializacijos ir integracijos į visuomenę, kriminalinių subkultūros apraiškų, prevencijos programose, taip pat dalyvavo kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos vykdomame projekte „Mano kelias 2“, psichologinės tarnybos vykdomoje programoje „Emocijų stresinėse situacijose identifikavimas ir valdymas“.

R. S. manymu, teismas tinkamai neįvertino ir prieštaringai aiškino, jog pagal OASys sistemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, nes 2012-09-05 vertinimo rezultatas buvo 36 balai jam esant paprastojoje grupėje, o esant lengvojoje grupėje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta neva 41 balu, kas, nuteistojo manymu, galimai yra klaida.

R. S. pažymi, kad jo socialiniai ryšiai yra tvirti, jam yra leista atlikti darbus už pataisos įstaigos ribų be palydos tam tikrose ribose. Nuteistojo teigimu, jis dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, savanoriškai nukentėjusiajai atlygino padarytą žalą, suprato, kad reikia gerbti ir laikytis įstatymų. Tuo atveju, jei jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis gyventų su mama bei grįžtų į ankstesnę darbovietę – „(duomenys neskelbtini)“ arba Kietaviškių medienos apdirbimo cechą „(duomenys neskelbtini)“.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad turi 2 vaikus, kuriais jis nori ir gali pasirūpinti.

Teismo posėdyje nuteistojo R. S. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Pabrėžtina tai, kad šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankaus sprendimo dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu, jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jo atžvilgiu padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint. Sprendžiant šį klausimą, vertinama nuteistojo asmenybė, jo požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, elgesys laisvės atėmimo vietoje, socialiniai ryšiai ir kitos svarbios aplinkybės.

Kaip numatyta LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Skundą nagrinėjanti kolegija pažymi, kad, nors R. S. ir atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – faktiškai atliko privalomą bausmės dalį – 1/2, taip pat įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės.

Iš nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad R. S. pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, pagal „OASys“ metodiką pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė – 41 balas, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų nepažeidė, 5 kartus skatintas, atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis, sėkmingai baigė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programas, dalyvavo resocializacijos ir integracijos į visuomenę, kriminalinių subkultūros apraiškų, prevencijos programose, taip pat dalyvavo kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos vykdomame projekte „Mano kelias 2“, psichologinės tarnybos vykdomoje programoje „Emocijų stresinėse situacijose identifikavimas ir valdymas“, palaiko ryšius su motina, seserimi, sugyventine, drauge, su kuria yra susilaukęs dukters, tačiau apylinkės teismas teisingai pažymėjo, jog vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad atsižvelgtina į tai, kad R. S. yra teistas tris kartus, paskutinį kartą teistas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 150 str. 2 d. Taip pat į tai, jog R. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei padarymą, šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas, nuosprendį priėmusio teismo vertinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to, R. S. minėtą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal OASys sistemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (41 balas), tuo tarpu 2012-09-05 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas buvo žema (36 balai), t.y. nusikalstamo elgesio rizika didėja. 2013-01-29 Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, nuteistojo galimi kriminogeniniai veiksniai - kriminalinė praeitis, nusikaltimams yra būdingas vagysčių nusikaltimų modelis, pasekmių suvokimo stoka, bedarbystė po paleidimo (nėra patvirtinančio dokumento apie nuteistojo darbovietę po paleidimo), smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu. Nuteistasis šiuo metu neatlikęs pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – daugiau nei 1 metų ir 1 mėnesio.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, atsižvelgiant į R. S. padaryto nusikaltimo pobūdį bei Socialinio tyrimo išvadą, yra pagrindas manyti, jog nuteistasis linkęs smurtauti, galimi kiti kriminogeniniai veiksniai.

Nepagrįstas nuteistojo R. S. teiginys, jog teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė galimai buvo šališka, nes yra prieš tai nagrinėjusi jo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bei jo netenkino, tačiau toks nuteistojo argumentas dėl teisėjos suinteresuotumo priimti jam nepalankius sprendimus nepagrįsti jokiais objektyviais faktiniais duomenimis ir pripažintinas deklaratyviu.

Taip pat nepagrįstai R. S. teigia, kad teismas prieštaringai aiškino, jog pagal OASys sistemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis, nes 2012-09-05 vertinimo rezultatas buvo 36 balai jam esant paprastojoje grupėje, o esant lengvojoje grupėje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta neva 41 balu, kas, nuteistojo manymu, galimai yra klaida. Kolegija pažymi, jog iš 2013-01-29 Socialinės tyrimo išvados Nr. 52-19 matyti, jog naudojant nusikalstamos elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys, R. S. buvo nustatyta 41 balas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys sistemą yra atsižvelgiama į eilę kriterijų, o ne į tai, kokioje grupėje nuteistasis atlieka bausmę.

Nuteistasis skunde teigia, jog teismas tinkamai neįvertino tai, kad jis bausmės atlikimo metu yra penkis kartus skatintas, už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei stropų darbą ir nepriekaištingą elgesį yra perkeltas į lengvąją grupę, sėkmingai baigė adaptacijos, teisinio ir socialinio švietimo programas, dalyvavo resocializacijos ir integracijos į visuomenę, kriminalinių subkultūros apraiškų, prevencijos programose, taip pat dalyvavo kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos vykdomame projekte „Mano kelias 2“, psichologinės tarnybos vykdomoje programoje „Emocijų stresinėse situacijose identifikavimas ir valdymas“, tačiau pažymėtina, jog apylinkės teismas vertino šias aplinkybes. Be to, kolegijos nuomone, šios aplinkybės tik patvirtina tai, kad R. S. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Apeliacinės instancijos manymu, dar nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis R. S. pasitaisė, o bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, t.y. nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jau pasiekti. Todėl, apeliacinės instancijos nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino bylos medžiagą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį.

Nuteistojo skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 14 d. nutarties, todėl tenkinti nuteistojo R. S. skundą nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nuta r ė:

nuteistojo R. S. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.