- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1326-823/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10668-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Atsakovas
- O. B.
- Ieškovas
- E. Š.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. Š. ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas E. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir O. B. 2008 m. liepos 11 d. sudarytą, 2010 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą, santuoką dėl sutuoktinės kaltės, nustatyti nepilnametės dukters A. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti nepilnametės dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Kartu ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovės O. B. nepilnametei dukrai A. Š. laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo. Nurodė, kad atsakovė jau ilgą laiką visiškai neprisideda prie dukters išlaikymo, atsakovui tenka vienam ją išlaikyti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – priteisė iš atsakovės O. B. nepilnametei dukrai A. Š. laikiną išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnametės dukros įstatyminiam atstovui – E. Š.. Nurodė, kad atsakovė O. B. dirba Ispanijoje, gauna nuolatines pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus – minimali mėnesio alga. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė O. B. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, priteisiant A. Š. 800 Lt išlaikymą, lygiomis dalimis po 400 Lt mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos iš kiekvieno iš tėvų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad minimalus vaiko išlaikymo dydis per mėnesį turėtų būti 800 Lt, tačiau neteisingai paskirstė kiekvienam iš tėvų tenkančią išlaikymo dalį. Vaiko laikinas gyvenimas su tėvu trunka jau apie 9 mėnesius, per kuriuos apeliantė kelis kartus buvo Lietuvoje, dukrai atvežė daiktų ir drabužių beveik už 800 Lt, per du kartus vaiko išlaikymui perdavė 1 000 Lt. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo proceso pradžios apeliantė prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, taip pat į tai, kad ieškovas tinkamai nesirūpina dukra, neturi pakankamai pajamų ją išlaikyti. Teismo nutartimi įtvirtinama situacija, kai ieškovas gali nedirbti, o vaiką faktiškai išlaikys apeliantė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas E. Š. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad jo ir atsakovės santykiai šiuo metu yra konfliktiški, atsakovė jokių pinigų vaiko išlaikymui nėra perdavusi, o per 9 mėnesius nupirko tik keletą drabužių. Siekdamas užtikrinti tinkamą dukros lavinimą ir ugdymą, ieškovas nuolat patiria papildomų išlaidų, todėl, atsižvelgiant į ieškovo turtinę padėtį, atsakovės gaunamas pajamas ir dukters poreikius, teismo priteistos 500 Lt dydžio periodinės išmokos kas mėnesį nelaikytinos per didele suma dukters išlaikymui ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis) ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena galimų laikinųjų apsaugos priemonių numatyta CK 3.65 straipsnio 4 dalyje – laikino išlaikymo priteisimas iš vieno sutuoktinio nepilnamečiam vaikui, išlaikymo klausimą sprendžiant pagal analogiją taikant CK 3.192-3.203 straipsnius. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, tėvų nepilnamečiams vaikams teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus. Abu tėvai, tiek motina tiek ir tėvas, privalo teikti vaikams išlaikymą, o laikinas išlaikymas priteisiamas tam iš tėvų, su kuriuo faktiškai bylos nagrinėjimo metu gyvena vaikas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).
Apeliantė iš esmės neginčija laikino išlaikymo jos nepilnametei dukteriai priteisimo pagrįstumo, tačiau nesutinka su iš jos priteistu laikino išlaikymo dydžiu, argumentuodama vien tuo, kad tokiu atveju išlaikymo pareiga tarp abiejų tėvų paskirstoma nevienodai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. šio kriterijaus egzistavimas nėra pagrindas teigti, kad būtent 800 Lt suma pripažintina pakankama vaikui išlaikyti kiekvienu atveju. Pastebėtina, kad, kaip pažymėta ir ginčijamoje nutartyje, tiksli išlaikymo suma bus apskaičiuota teismui iš esmės išnagrinėjus civilinę bylą, nustačius nepilnamečio vaiko poreikius ir kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, tuo tarpu taikant laikinąsias apsaugos priemones vaiko poreikiai ir tėvų turtinės galimybės teismo įvertinamos tik preliminariai.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytas priteisto laikino išlaikymo dydis nėra akivaizdžiai neproporcingas ar suvaržantis vieno iš tėvų, iš kurio toks išlaikymas priteistas, teises ir teisėtus interesus. Apeliantė neteigia, kad nėra pajėgi teikti vaikui nurodyto dydžio laikino išlaikymo, be to, iš paties atskirojo skundo turinio matyti, jog ji pripažįsta ta aplinkybę, kad jos turtinė padėtis geresnė nei ieškovo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotona, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.