Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-425/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-22
Bylos Nr.
1S-425/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Gaudutienė
Kaltinamasis
S. Č.
Kategorijos
Byla Nr. 1S–425/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1., 2.1.16.1.2.1.3. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo S. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2013 m. rugsėjo 29 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-206-195/2013 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 25 d. apie 18.30 val., Ukmergėje, tarp Kauno g. 27a ir Kauno g. 29a namų, esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su R. T. ir A. B., konflikto metu su nukentėjusiuoju D. L., tyčia sudavė jam ne mažiau kaip keturis smūgius ranka į galvos sritį, o R. T., tyčia sudavė ne mažiau keturių smūgių ranka į galvos sritį, po ko jis (t. y. S. Č.) D. L. dar kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, tada A. B. tyčia spyrė dešine bei kaire kojomis D. L. per pakinklius, dėl ko pastarasis du kartus pargriuvo ant žemės bei kaire koja prispaudė nukentėjusįjį ties pilvu, o dešinės rankos kumščiu sudavė D. L. du smūgius į galvos kairę sritį, taip bendrais veiksmais jis su A. B. ir R. T. padarė nukentėjusiajam D. L. kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje su gyjančia žaizdele, pakaušio, kairio smilkinkaulio spenines ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (rasta 150g kraujo krešulių virš kairio galvos smegenų pusrutulio) ir į smegenų skilvelius, intradermalines kraujosruvas nugaroje, juosmens nugariniame paviršiuje, dėl ko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio kraujosruvomis apatines lūpos gleivinėje su gyjančia žaizdele, pakaušio, kairio smilkinkaulio spenines ataugos projekcijoje ir kairio smilkinio raumens minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu (rasta 150 g kraujo krešulių virš kairio galvos smegenų pusrutulio) ir į smegenų skilvelius, kas komplikavosi galvos smegenų suspaudimu išsiliejusiu krauju, koma, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu, kur nukentėjusysis VšĮ Ukmergės ligoninės reanimacijos skyriuje 2012 m. birželio 28 d. mirė.

Be to, S. Č. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 25 d. apie 18.30 val., Ukmergėje, tarp Kauno g. 27a ir Kauno g. 29a namų, prie pavėsinės, t. y. viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su D. L., girdint pašaliniams asmenims, vadino necenzūriniais žodžiais nukentėjusiąją A. L., šiai skambinant telefonu jis neleido jai to daryti, mėgino iš nukentėjusiosios rankų atimti mobiliojo ryšio telefoną, taip įdrėksdamas nukentėjusiajai A. L. į kairės rankos dilbį, tuo sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, ir tokiu įžūliu savo elgesiu rodė nepagarbą aplinkiniams ir trikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka kaltinamasis S. Č. buvo laikinai sulaikytas 2012 m. birželio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kaltinamajam S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus. Teismas nurodė, kad S. Č. kaltinamas padaręs nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus, už pastarojo padarymą įstatymo sankcijoje be alternatyvų numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, įvertino tai, kad kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ne kartą baustas administracine tvarka, teistas, nusikalstamas veikas galimai padarė neišnykus teistumui, ir padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje gali bėgti nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Kaltinamasis S. Č. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį kaip nepagrįstą.

Skunde S. Č. nurodo, kad tęsiant jam suėmimo terminą pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos. Kaltinamojo teigimu, kardomoji priemonė negali būti tapatinama su bausme, todėl byla gali būti išnagrinėta ir taikant jam su laisvės suvaržymu nesusijusią kardomąją priemonę. S. Č. nurodo, kad šiuo metu byloje ištirti visi įrodymai, kitas teismo posėdis numatytas už mėnesio, per tą laiką su juo jokie procesiniai veiksmai nebus atliekami, jis laikomas be teisėto pagrindo. Kaltinamojo teigimu, BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai būti pasiekti pakeitus jam taikomą suėmimą kita kardomąją priemone, t. y. užstatu, kurį įmokėtų jo sesuo. Pažymi, kad kitam kaltinamajam byloje taikoma švelnesnė kardomoji priemonė.

Vien ta aplinkybė, kad jis kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, neleidžia daryti išvados, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ar kitaip trukdys teismui. Jokių kitų tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. S. Č. tvirtina, kad gyvena su motina, registruotas Darbo biržoje, taigi yra saistomas socialinių ryšių, o užsienyje ryšių neturi, išvykti neketina. Kaltinamojo teigimu, byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Vien tai, kad jis anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka, neleidžia konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto susėmimo taikymo pagrindo.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Č. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimas gali būti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis/kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti apkaltinamąjį (arba išteisinamąjį) nuosprendį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai yra: nukentėjusiosios A. L. parodymai, liudytojų (L. L.) parodymai bei kiti kaltinamajame akte esantys įrodymai. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Visi teisiamajame posėdyje ištirti kaltinamąjį teisinantys ir kaltinantys bylos įrodymai teismo bus vertinami jų visumoje priimant nuosprendį.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam S. Č. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y., esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas skiriamas ar jo terminas pratęsiamas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Priešingai negu teigiama skunde, priimdamas skundžiamą nutartį teismas įvertino ir tai, kad, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, S. Č. nėra saistomas tvirtų socialinių ryšių Lietuvoje. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis S. Č. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kaltinamojo skunde nurodomos aplinkybės, kad iki suėmimo jis gyveno su motina ir buvo registruotas Darbo biržoje, nešalina šio teismo nustatyto pagrindo.

Pratęsdamas kaltinamajam S. Č. suėmimo terminą teismas pagrįstai nurodė ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas/kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje S. Č. kaltinamas padaręs du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas - labai sunkus, patenkantis į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to, suimtasis praeityje buvo teistas, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad S. Č. yra linkęs nepaisyti įstatymų reikalavimų, ir daryti išvadą, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 puntas).

Tai, jog kitiems kitam kaltinamajam byloje taikoma švelnesnė kardomoji priemonė, rodo, kad teismas individualiai svarsto kardomųjų priemonių taikymą. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remiantis jomis nustato kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo S. Č. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės bei sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Priešingai negu teigiama kaltinamojo skunde, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nepažeidė nei nacionalinių, nei tarptautinių teisės aktų nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad ji 2013 m. vasario 12 d. gauta teisme, taigi suėmimas taikomas nepažeidžiant BPK 127 straipsnyje nustatytų terminų. Perdavus baudžiamąją bylą teismui, šis nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų maksimalių suėmimo terminų.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nenaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo S. Č. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Regina Gaudutienė