Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-06-02 · Civilinė byla Nr. B2-1911-345/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-02
Bylos Nr.
B2-1911-345/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00866-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
G. R.
Trečiasis asmuo
UAB „Daitrada“
Kategorijos
  • 2.5.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.4.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. B2-1911-345/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00866-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10; 3.2.4.8 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Doctor trucks” ieškinį atsakovui G. R. dėl žalos atlyginimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis asmuo – UAB „Daitrada“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Doctor trucks“ (juridinio asmens kodas 302672658, adresas P. Lukšio g. 5B-605 kab., Vilnius) bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė N. M..

Vilniaus apygardos teismo 2014-10-24, 2014-12-22, 2015-03-04 ir 2015-03-05 nutartimis yra patvirtintas ir papildytas bankrutuojančios UAB „Docter Trucks“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai

Šalies argumentai

Ieškovė bankrutuojanti UAB „Doctor trucks“ prašo priteisti iš atsakovo G. R. 80 973,74 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas ir pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.

Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnyje 4 dalyje nustatytos pareigos. Įmonė nemokia tapo 2012 m. (įmonės turto vertė buvo 126 026 Lt, o skolos – 153 359 Lt), tačiau bankroto byla jai iškelta tik 2014 m. liepos 23 d., t. y. nepaisant nemokumo, įmonės įsipareigojimai toliau didinti. Be to, atsakovas neperdavė įmonės bankroto administratoriui dalies turto ir padarė įmonei žalą, sudarydamas nuostolingą sandorį, t. y. įmonė prisiėmė nepagrįstus finansinius įsipareigojimus, kurių negalėjo įvykdyti, pagal su N. K. 2013 m. birželio 11 d. sudarytą akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl šios sutarties sudarymo įmonė prarado 15 000 Lt, sumokėtus kaip avansas. Atsakovas taip pat iš įmonės kasos paėmė 17 841 Lt, tačiau nepateikė įrodymų apie šių lėšų panaudojimą. Viso atsakovas įmonei padarė 80 973,74 Eur žalą, lygią nepatenkintų kreditorių reikalavimų, N. K. sumokėtos sumos ir iš įmonės kasos paimtų lėšų sumai.

Ieškinyje taip pat teigiama, kad įmonės bankrotas turėtų būti pripažintas tyčiniu, nes yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti pagrindai.

Atsakovas G. R. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiasis asmuo UAB „Daitrada“ palaiko ieškinio reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje nustatyta, kad bankrutuojančiai UAB „Doctor trucks” Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Nuo 2012 m. kovo 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo atsakovas G. R..

Ieškovo bankroto administratorė, gindama įmonės ir jos kreditorių interesus, pareiškė du savarankiškus reikalavimus, t. y. pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir priteisti iš atsakovo įmonei padarytos žalos atlyginimą. Šie reikalavimai yra nesusiję ir vieno iš jų išsprendimo rezultatas neturi reikšmės kito pagrįstumui ar nepagrįstumui. Pagrindiniu laikytinas ieškovės interesas gauti žalos, jeigu ji buvo padarytą, atlyginimą. Dėl to pirmiausia pasisakytina dėl pastarojo reikalavimo.

Ieškinio faktinis pagrindas, kiek jis susijęs su reikalavimu priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, yra kompleksinis. Ieškovės administratorė žalos padarymo faktą sieja su eile aplinkybių, t. y. atsakovo savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įmonės turto dalies neperdavimu, nuostolingo sandorio sudarymu, neteisėtu įmonės lėšų paėmimu. Taigi, ieškovės nuomone, atsakovo civilinė atsakomybė turėtų kilti pagal skirtingus teisinius pagrindus.

Pirmuoju atveju, atsakovas galėtų būti pripažintas atsakingu už atsiradusią žalą, jeigu būtų nustatyta, kad jis pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, antruoju – esant duomenų, kad atsakovas neperdavė ieškovės administratoriui dalies įmonės turto (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas), trečiuoju – nustačius, kad atsakovas įmonės vardu sudarė akivaizdžiai nuostolingą ir jai nenaudingą sandorį (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), ir galiausiai ketvirtuoju – nustačius, kad atsakovas iš įmonės kasos lėšas paėmė neteisėtai.

Dėl pirmojo pagrindo nustatymo ypatybių pažymėtina, kad įmonės vadovo pareigos, nustatytos ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje, netinkamo vykdymo fakto nustatymui esminę reikšmę turi įmonės tapimo nemokia momentas. Nagrinėjamu atveju jo tiksliai nustatyti dėl pateiktos faktinės medžiagos apie įmonės finansinę padėtį stokos nėra galimybių. Atsakovas bylos procese nedalyvavo ir jokių atsikirtimų bei juos galinčių pagrįsti dokumentų neteikė. Taigi vienintelis duomenų šaltinis reikšmingoms bylai išspręsti faktinėms aplinkybėms nustatyti yra ieškovės pateikti dokumentai. Remiantis jais, priešingai nei teigiama ieškinyje, negalima konstatuoti, kad įmonė nemokia tapo dar 2012 m. Tokia faktinė aplinkybė nebuvo nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla. Vien tai, kad teismas išsakė abejones dėl jam pateikto 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų teisingumo, neturi reikšmės, nes įmonės mokumą teismas nustatinėjo nutarties priėmimo dienai. Tai, kad įmonė 2012 m. dar turėjo būti moki, suponuoja jos veiklos pelningumas.

2013 m. gruodžio 31 d. ieškovės balanso duomenys bei pateikti įrodymai, kad didžioji dalis balanse kaip nuosavo apskaityto turto nepriklausė įmonei (pagal lizingo sutartis, sudarytas su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, įmonės naudotas turtas (lizingo sutarčių 2 straipsnis), teikia pagrindą išvadai, jog ieškovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusė balanse apskaityto turto vertės 2013 m. (306 482 Lt (455 982 Lt – 149 500 Lt) / 194 392 Lt (CPK 185 straipsnis). Įvertinus tai, kad 2013 m. (konkrečios datos nėra galimybės nustatyti, tačiau tikėtina, kad nevėliau kaip 2013 m. rugsėjo 9 d., kai ieškovė su UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ sudarė pirmąją lizingo sutartį) ieškovė tapo nemokia, spręstina, jog ieškinyje pagrįstai teigiama, kad įmonei bankroto byla iškelta pavėluotai, o atsakovas neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos. Bankroto bylos ieškovei iškėlimą inicijavo ne atsakovas, bet vienas iš įmonės kreditorių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bankroto bylos iškėlimo ieškovei klausimą nagrinėjusiam teismui atsakovas duomenų apie įmonės finansinę padėtį neteikė.

Pateikta pakankamai įrodymų atsakovo, kaip įmonės vadovo, netinkamą pareigų vykdymą konstatuoti ir pagal likusius prieš tai nurodytus teisinius pagrindus. Byloje nėra paneigta, kad atsakovas neperdavė ieškovės administratorei automobilio O. V. ir dviejų mobiliųjų telefonų iPhone 5. Šio turto bendra vertė – 2 297,64 Eur (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, CK 6247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Įmonei žala padaryta ir atsakovui iš įmonės kasos paimant 5 167,11 Eur sumą bei už ją neatsiskaitant (CK 2.87 straipsnio 4 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis). Taip pat pritartina ieškovės pozicijai, kad atsakovas, įmonės vardu sudarydamas su N. K. 2013 m. birželio 21 d. sutartį dėl UAB „Puntukas“ akcijų pirkimo už 180 000 Lt, nors ieškovė buvo finansiškai nepajėgi įvykdyti tokį įsipareigojimą, padarė įmonei žalą, lygią pagal sutartį sumokėtai avanso sumai, t. y. 4 344,30 Eur (CK 2.87 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus tai, kad ieškovei ir įmonės kreditoriams padarytos žalos dalies dėl nesavalaikio bankroto bylos iškėlimo dydžio objektyviai negalima nustatyti, nes tam nepakanka faktinių duomenų (pvz., kaip padidėjo dėl pavėluoto bankroto bylos iškėlimo įmonės skolos kreditoriams), spręstina, jog ieškovės bankroto administratorės apskaičiuota bendra žalos suma ir jos apskaičiavimo būdas (konkrečių nuostolių, nepatenkintų kreditorių reikalavimų ir bankroto proceso išlaidų suma) yra racionalūs, tinkami bei pagrįsti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteisiama ieškinyje nurodytos 80 973,74 Eur dydžio žalos atlyginimo suma (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) ir 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteisiama 1 909 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kaip minėta, antrinis klausimas – ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pažymėtina, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, turi būti vertinama aplinkybių visuma. Teismo nuomone, vien tik nustatytų atsakovo pavienių neteisėtų veiksmų nepakanka pripažinti, kad įmonės veikla sąmoningai vykdyta ydingai. Atskirų atsakovo veiksmų atitiktis formaliesiems tyčinio bankroto požymiams nereiškia, kad įmonės netinkamu valdymu siekta įmonės privedimo prie bankroto (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovės bankrotą tyčiniu netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, bei remdamasis išdėstytu nusprendžia :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti bankrutuojančiai UAB „Doctor trucks“ (juridinio asmens kodas 302672658) iš atsakovo G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80 973,74 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (80 973,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. rugsėjo 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 300 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. R. 1 909 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Henrichas Jaglinskis