Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Greta Žutautė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo atšaukti 2020 m. sausio 17 d. patvarkymu paskelbtas turto varžytynes. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai nukreipė išieškojimą į nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ir paskelbė šio turto varžytynes. Mano, kad antstolė, areštuodama nekilnojamąjį turtą, kurio vertė žymiai didesnė nei skolininkės skola išieškotojai, pažeidė skolininkės teises. Pareiškėjos nuomone, išieškojimas pirmiausia turėjo būti nukreiptas į pinigines lėšas.

Antstolė 2020 m. vasario 24 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliu – CPK) 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad pareiškėja, per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, todėl turto arešto aktu įvertintus skolininkės turtą, vadovaujantis CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo eiliškumo tvarka, skolos išieškojimas pirmiausia buvo nukreiptas į pareiškėjos hipoteka įkeistą turtą, o ne į pinigines lėšas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą ir nurodė išieškotoja nenustatė antstolės procesinių veiksmų pažeidimo, todėl pareiškėjos skundą laiko nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Dėl išieškojimo tvarkos

Iš bylos medžiagos matyti, kad priėmusi vykdomąjį dokumentą, antstolė 2018 m. saplio 16 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą ir jo kopiją išsiuntė skolininkei, kuris 2018 m. saplio 17 d. įteiktas skolininkės direktorei F. P..

Todėl nagrinėjamu atveju skolos išieškojimas pirmiausia buvo nukreiptas į skolininkės įkeistą turtą, o ne į pinigines lėšas. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjos argumentai, kad išieškojimas aptariamoje vykdomojoje byloje negalėjo būti nukreiptas į įkeistą turtą, o turėjo būti vykdomas iš pareiškėjos piniginių lėšų (CPK 665 straipsnio 1 dalis).

Kita vertus, išieškotojas, laikydamasis šio Kodekso 664, 665 straipsniuose nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia (CPK 662 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos netaikomi, jeigu išieškoma iš įkeisto turto (CPK 662 straipsnio 5 dalis). Kadangi pareiškėjos prašymas pirmiausia nukreipti išieškojimą į pinigines lėšas antstolės neįpareigoja, todėl prašymas atmestinas ir šiuo aspektu.

Be to, išieškotoja vykdomojoje byloje ne kartą nurodė, jog sprendimas yra neįvykdytas ir tūri būti vykdomas priverstine tvarka, prašė antstolės imtis visų numatytų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Todėl antstolė, nenustačiusi kliūčių priimti vykdąjį dokumentą vykdyti, priėmė 2018 m. rugpjūčio 17 d. VMI sprendimą Nr. (23.31-08)467-132137 išieškoti mokestinę nepriemoką iš įkeisto turto vykdyti (CPK 651 straispnis).

CPK suteikė antstoliui įgaliojimus turtą įkainoti (CPK 681 straipsnis). Jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis), todėl, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertinimą, antstolė įkainojo parduotiną iš varžytynių turtą. Vykdomosios bylos duomenimis skolininkė prieštaravimų dėl turto įkainojimo nepareiškė, 2019 m. gruodžio 17 d. turto arešto akto neskundė. Savo areštuoto turto pirkėjo per nustatytą terminą taip pat nepasiūlė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolės nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka tuo metu buvusios turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai (CPK 178 straipsnis).

2020 m. sausio 17 d. patvarkyme dėl varžytinių paskelbimo, pradinė turto kaina buvo nustatyta 126 400 Eur, turtas buvo parduotas už 301 032 Eur. Skundo nagrinėjimo metu vykdomojoje byloje nėra duomenų, kokia skolos suma susidaro apskaičiavus antstolės patirtas vykdymo išlaidas, kita vertus, Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjos atžvilgiu pradėta dešimt vykdomųjų bylų, todėl kitiems antstoliams prisijungus prie išieškojimo, likusi išieškota suma, paskirsčius lėšas įkeisto turto realizavimo byloje, turėtų būti paskirstyta kitose antstolės vykdomose vykdomosiose bylose, kartu su pagal kitų prisijungusių prie išieškojimo antstolių vykdomosiomis bylomis. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pripažinti, kad antstolė areštavo daugiau turto nei būtina pareiškėjos skoliniams įsipareigojimams padengti ar pažeidė išieškojimo eilės tvarką.

Dėl kitų pareiškėjos reikalavimų

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad skolos išieškojimas beveik po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo, tai yra 2020 m. vasario 13 d., buvo nukreiptas į skolininkės pinigines lėšas, nors pirmiau turėjo būti nukreipta į pinigines lėšas, o ne į įkeistą turtą. Antstolė nurodo, kad pareiškėja neteisingai interpretuoja 2020 m. vasario 13 d. piniginių lėšų areštą, kadangi skola į skolininkės pinigines lėšas buvo nukreipta pagal kitą vykdomąją bylą, kurioje vykdomas skolos išieškojimas iš pareiškėjos kito – neįkeisto turto ar piniginių lėšų. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos paminėtas 2020 m. sausio 19 d. raginimas Nr.(23.31-08) 464-96 yra susijęs su kitu įmonės skoliniu įsipareigojimu, kas akivaizdu šio akto tekste, t. y. sietinas su 2020 m. sausio 13 d. sprendimu dėl nutrauktos mokestinės sutarties.

Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo – išieškotoja 2020 m. vasario 12 d. per Mano VMI sistemą pareiškėjai išsiuntė pranešimą apie antstolį, kuris vykdys išieškojimą pagal 2019 m. gruodžio 17 d. VMI sprendimą Nr. (23.31-08) 467-209897, nurodė vykdomosios bylos numerį 0188/20/00147. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. 0188/18/01173 antstolė Greta Žutautė vykdo 2018 m. rugpjūčio 17 d. VMI sprendimą Nr. (23.31-08)467-132137 dėl 29 568,67 Eur skolos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto išieškotojos VMI naudai. Pareiškėjos pateikti Mano VMI sistemos duomenys patvirtina, kad 2020 m. sausio 29 d. pareiškėjai įteiktas 2020 m. sausio 19 d. raginimas per 20 d. nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti įsiskolinimą pagal 2020 m. sausio 13 d. sprendimą dėl nutrauktos mokestinės sutarties.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020 m. vasario 17 d. SEB bankas nevykdė jokių piniginių operacijų, sutrikimai buvo ir AB „Swedbank” veikloje, tai apribojo galimybę dalyvauti varžytynėse daugiau suinteresuotų asmenų. Antstolė nurodė, kad dalyvauti varžytynėse galima ne tik jungiantis per elektroninę bankininkystę, bet ir per kitas elektronines priemones, be to, varžytynės vyko be jokių sutrikimų bei norintys turėjo visas galimybės jose dalyvauti.

Antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis jeigu dėl šio CPK 713 straipsnio 2 dalyje nurodyto specialaus interneto tinklalapio esminio veiklos sutrikimo varžytynės pagal šio tinklalapio administratoriaus pateiktus elektroniniu būdu vykusių varžytynių eigos duomenis negali būti laikomos teisėtai įvykusiomis (CPK 717 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši nuostata reiškia, kad varžytynės gali būti paskelbtos neįvykusiomis tik gavus Elektroninių varžytynių tinklalapio administratoriaus (VĮ „Registrų centras“) pažymą apie esminį tinklalapio veiklos sutrikimą. CPK 602 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad turto pardavimo iš varžytynių <...> aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių, o tos pačios CPK straipsnio dalies 7 punkte – jeigu turto pardavimas iš varžytynių <...> pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises.

Bylos duomenimis nustatyta, kad varžytynių pradžios data 2020 m. sausio 17 d., varžytynių pabaigos data 2020 m. vasario 17 d. 14 val. 54 min. 16 sek, kai numatytas pabaigos laikas buvo 11 val. 48 min. 59 sek. Kaip nurodė antstolė, laikas buvo pratęstas atsižvelgiant į tai, kad varžytynių dalyviai kainą didino ne vieną kartą.

Duomenų, kad konkrečiu atveju vykdant varžytynes buvo kilę sutrikimų ar kitų specialaus VĮ Registrų centras interneto tinklalapio, per kurį vykdomos varžytynės, esminių veiklos sutrikimų, byloje nepateikta (CPK 717 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip ir nenustatyta duomenų, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad buvo pažeistos suinteresuotų asmenų teisės, jiems užkertant kelią dalyvauti varžytynėse, tokių asmenų skundų nebuvo gauta. Byloje nustatyti duomenys patvirtina, jog varžytynės vyko be jokių sutrikimų bei visi norintys turėjo visas galimybės dalyvauti varžytynėse, todėl nėra pagrindo pripažinti nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 17 d. vykusias varžytynes neteisėtomis ar neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Iš antstolės paaiškinimų nustatyta, kad turto kaina buvo keliama ne vieną kartą, varžytynės baigėsi vėliau nei turėjo baigtis, bylos duomenys patvirtina, kad turtas parduotas didesne nei pradinė nustatyta turto kaina, todėl pareiškėjos teisės ir interesai nebuvo pažeisti. Kita vertus, galimi varžytynių dalyviai taip pat iš anksto buvo informuoti apie galimus sutrikimus bankuose, todėl dalyvauti galėjo jungiantis ar atlikti mokėjimus per kitus bankus. Pažymėtina ir tai, kad realizuotas turtas yra didelės vertės, o jo varžytynės buvo vykdomos mėnesį laiko, todėl apdairus ir rūpestingas asmuo tokios vertės sandoriui ruošiasi iš anksto, o ne laukia varžytynių pabaigos. Nagrinėjamu atveju galimų banko sutrikimų data sutapo su varžytynių pabaigos diena. Pakartotinių varžytynių skelbimas pažeistų išieškotojo, varžytynes laimėjusio asmens bei kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Esant šioms aplinkybėms bei neturint duomenų, jog specialaus interneto tinklalapio ar Elektroninių varžytynių sistemos veikla buvo sutrikdyta iš esmės ir potencialūs varžytynių dalyviai neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti varžytynėse, negalima pripažinti, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl galimai pažeistų kitų suinteresuotų asmenų teisių yra pagrįstos. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teisinių pagrindų, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti elektronines varžytynes neteisėtomis ar neįvykusiomis, byloje nenustatyta (CPK 703 straipsnis).

Antstolės veiksmai pripažintini teisėtais, skunde nurodyti motyvai ir argumentai nepagrįsti, todėl skundas atmestinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos skundą dėl antstolės Gretos Žutautės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0188/18/01173 grąžinti antstolei Gretai Žutautei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.