Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-928-827/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-02-19
Bylos Nr.
1-928-827/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26456-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
J. Č., D. Š.
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-928-827/2018Proceso Nr. 1-01-1-26456-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2., 1.2.14.1.2.2., 2.12.1.3 (S)
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., Vilniaus raj.sav., nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį,

D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Č. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, bendrai veikdamas kartu su D. Š. ir E. D. 2017 m. gegužės 27 d. apie 08.30 val. įsibrovė į namo (duomenys neskelbtini) butą Nr. 1, Vilniuje, o būtent, jis su D. Š. įlipo per minėto buto langą, o E. D. įsibrovė pro buto duris išlauždamas durų spyną, kurios vertė 8 eurai, pasikėsino pagrobti 17 vnt. metalinių vamzdžių - tvoros segmentų, kurių vieno vieneto vertė 20 eurų, viso 340 eurų, elektrinę viryklę, 80 eurų vertės, metalinį seifą ir vandens elektrinio šildymo įrenginį, 200 eurų vertės, viso 620 Eur turtą, priklausantį V. T., tačiau savo veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais J. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

D. Š. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis, bendrai veikdamas kartu su J. Č. ir E. D. 2017 m. gegužės 27 d. apie 08.30 val. įsibrovė į namo (duomenys neskelbtini) butą nr. 1, Vilniuje, o būtent, jis su J. Č. įlipo per minėto buto langą, o E. D. įsibrovė pro buto duris išlauždamas durų spyną, kurios vertė 8 eurai, pasikėsino pagrobti 17 vnt. metalinių vamzdžių - tvoros segmentų, kurių vieno vieneto vertė 20 eurų, viso 340 eurų, elektrinę viryklę, 80 eurų vertės, metalinį seifą ir vandens elektrinio šildymo įrenginį, 200 eurų vertės, viso 620 Eur turtą, priklausantį V. T., tačiau savo veikos nebaigė, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais d. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamųjų J. Č. bei D. Š. kaltė grindžiama jų pačių prisipažinimais ir paaiškinimais, nukentėjusiojo V. T., liudytojų O. M., R. B., P. P., V. T., V. V., įtariamojo E. D. parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 22 d. įtariamuoju apklaustas kaltinamasis J. Č. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę supranta, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Nurodė, kad su D. Š. ir E. D. yra pažįstami gal kokius 6 metus. Tikslios datos nepamena, bet tai buvo įtarime minimą dieną, ryte jam paskambino ar tai D. ar tai E., tikrai nepamena kuris ir pasiūlė susitikti. Jie susitiko netoli autoserviso Ozo gatvėje, visi trys norėjo užsukti pas pažįstamą, netoli namo minimo įtarime. Jis asmeniškai apie jokį susitarimą nežinojo, bet eidami pro apleistą namą, kuris buvo neaptvertas, įlindo pro pravirą langą į vidų, jokių stiklų ten nedaužė, nes visi langai ir taip ten buvo išdaužyti. Namo viduje apsidairė, pamatė, kad ten guli krūvoje nemažai metalinių vamzdžių. Pagalvojo, kad galima iš to užsidirbti. Tad juos pradėjo visi tempti į lauką per langą. Durų jis tikrai nelaužė, langų nedaužė, o dėl šildymo įrenginio tikrai nepamena, ar kuris nors jį laužė ar ne, jis pats asmeniškai tikrai nelaužė. Logiškai mąstant, kam jiems daužyti kažkokį įrenginį ar stiklus, kad atkreipti į save dėmesį. Išnešus vamzdžius, dar nuėjo į garažą, ten rado metalinį seifą, kurį bandė išnešti, tačiau jis buvo labai sunkus, tad jiems jo ištempti nepavyko. Tiksliai neatsimena ar per tą laiką kol jie nešiojo vamzdžius, kuris nors buvo atsiskyręs, jam atrodo kad visą laiką jie buvo kartu, nes vienas kitam perdavinėjo vamzdžius. Ar juos kas nors matė jis nepastebėjo, bet kai jie bandė nešti seifą iš garažo, pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Bandant seifą grąžinti atgal į garažą, juos ir užklupo policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino jų asmenybes per kompiuterį ir pamatė, kad E. yra paieškomas. Neužilgo atėjo, kaip jis supranta namo savininkas. Pareigūnai prie namo šeimininko liepė jiems sunešti į vietą tuos vamzdžius. Namo šeimininkas, kaip jis suprato, žiūrinėjo ar kas daugiau nedingo. Pagal jo žodžius tuo momentu jis jiems pretenzijų neturėjo ir pareigūnai juos paleido, kai sunešė metalinius daiktus atgal į vietas (kiek pamena ten buvo lyg tais tvoros dalys, kažkokie varžtai ir minėti vamzdžiai). Nesupranta iš kur įtarime minimi visokie grąžtai, kastuvai galėjo ten būti, juk ten apleistas namas ir tokių daiktų ten tikrai nebuvo. Nei jis, nei D. su E. tikrai neėmė įtarime minimų daiktų, nes jų ten ir nebuvo. Jų tikslas buvo tik minėti metaliniai vamzdžiai. Kaip ir minėjo, jį su D. policijos pareigūnai paleido, o E. išsivežė su policijos automobiliu. Po to jis su D. į minėtą vietą tikrai negrįžo (t. 2, b.l. 9)

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 1 d. įtariamuoju apklaustas kaltinamasis J. Č. parodė, kad įtarimo esmę supranta ir savo kaltę pripažįsta pilnai. Parodė, kad tikslios datos nepamena, bet tai turėjo būti įtarime minimą dieną, ryte kažkur apie 08.00 val. jis susitiko su E. ir D. Ozo gatvėje netoli automobilių serviso ir eidami pas pažįstamą, kurio nerado namuose, pakeliui užsuko į apleistą namą. Į minėtą namą jis su D. įlipo pro atvirą langą, o E. jau buvo viduje, tad matomai E. ir išlaužė minėtą durų spyną. Viduje jie apsidairė ir pamatę metalo laužą nusprendė jį pavogti, kad po to galėtų priduoti. Viduje buvo kažkokie metaliniai vamzdžiai, kiek vienetų ten buvo jis asmeniškai neskaičiavo, bet jie visi trise pro tą patį langą juos pradėjo išnešinėti, t.y. vienas kitam perdavinėti ir dėti į krūvą. Buvo taip, kad berods vienas buvo viduje, kitas prie lango, o trečias lauke, jis su D. buvo lauko pusėje. Tarp išneštų daiktų buvo ir metalinė viryklė, ji buvo visa surūdijusi, bet jie ją vis tiek ėmė. Kaip atrodė vandens šildymo įrenginys jis nepamena, bet tarp vagiamų daiktų matomai jis buvo, kadangi išnešinėjo ne tik tuos vamzdžius, viryklę, bet dar buvo kažkokios tai metalinės dalys, kurios turbūt ir priklausė įtarime minimam vandens šildymo įrenginiui. Taip pat jie dar nuėjo į garažą, ten rado metalinį seifą bei bandė pasiimti ir jį, tačiau jis buvo labai sunkus ir tuo momentu kaip tik atvyko policijos pareigūnai, kurie juos užklupo bevagiant. Kai pareigūnai jų pasiteiravo ką jie čia veikia, jie pripažino, kad bandė pavogti metalą. Taip pat atvyko ir namo šeimininkas, kur jam stebint pareigūnai jiems liepė viską sunešti atgal. Sunešus viską į vietą, jį ir D. paleido, o E. pareigūnai išsivežė. Labai gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo ir tai bus jam pamoka (t.2, b.l. 20).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 1 d. apklaustas kaltinamasis J. Č. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę supranta ir savo kaltę pripažįsta pilnai. Patvirtina savo duotus ankstesnius parodymus ir nori pasakyti, kad gailisi dėl savo padaryto nusikaltimo bei prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu leidžiant susitaikyti su nukentėjusiuoju asmeniu arba laidavimo pagrindais, kur už jį galėtų laiduoti jo močiutė Č. Č., su kuria jis gyvenu jau 6 metus ir ji rūpinasi juo, pamoko bei daro teigiamą įtaką, drausdama susidėti su blogos reputacijos draugais (t. 2, b.l. 26)

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 24 d. įtariamuoju apklaustas kaltinamasis D. Š. parodė, kad pareikšto įtarimo esmę supranta, bet savo kaltės nepripažįsta. Jis tikrai nevogė įtarime minimų daiktų ir apie juos pirmą kartą girdi, išskyrus elektrinę viryklę, ji buvo nepajungta ir jie tik bandė ją išnešti. Įtarime minimą dieną jis susitiko su E. ir J., tai buvo ryte apie 08.00 val., susitiko netoli Akropolio esančio autoserviso, gatvė berods Ozo. O dieną prieš susitikę su E. ir J., vaikščiodami kartu aptiko apleistą namą, kuris randasi kitoje pusėje statomo stadiono prie Akropolio. Ten pastebėjo, kad apleistas namas bei jame niekas negyvena ir net neaptvertas. Pačią pirmą dieną jie ten apsidairė ir pamatė, kad namo viduje yra krūva metalinių vamzdžių. Nutarė ateiti rytojaus dieną, kad juos ištempti ir priduoti bei gauti už tai pinigų. E. turėjo susitarti dėl mašinos, kuri atvažiuotų ir viską išvežtų. Kaip ir planavo, rytojaus dieną susitikę ryte nuėjo į minėtą apleistą namą, jo tikslaus adreso nežino. Ten nuėję įlipo pro langą, langų stiklų nedaužė, kadangi tie stiklai ir taip buvo išdaužyti. Tada vis trise pradėjo nešti per langą tuos vamzdžius, jis su J. tiesiog padavinėjo E.. Name dar buvo kažkoks "bačiokas" varinis, bet jie jo nelaužė, jis ir taip buvo išdraskytas. Dar elektrinę viryklę su J. padavė E.. Kol su J. buvo name, girdėjo, kad E. kalbasi su kažkokiu vyruku, bet apie ką kalbėjo negirdėjo ir jis su J. neišlindo. Kai E. su vyriškiu pakalbėjo ir jis išėjo, jie išlindo iš namo ir atsistojo visi už namo parūkyti. Po to visi trise nuėjo į garažą ir ten rado metalinį seifą, kurį bandė ištempti, bet buvo labai daug garso nuo jo, tad nebedrįso jo tempti toliau ir kaip tik tuo metu atvažiavo kelios policijos mašinos. Į garažą atėjęs policijos pareigūnas rado juos ir atėjo kiti pareigūnai. Kai pareigūnai jų paklausė ką jie čia veikia, jie pasakė, kad norėjo pavogti metalą. Po kiek laiko atėjo kažkoks vyriškis, kaip supranta namo savininkas. Jis asmeniškai negirdėjo ką namo savininkas sakė pareigūnams. Pareigūnai liepė jiems viską ką išnešė iš namo sunešti atgal. Jį su J. pareigūnai paleido, o E. pareigūnai išsivežė su mašina. Jis labai gailisi dėl šio įvykio, dėl to ir labai bijojo atvykti į policijos įstaigą, kai buvo kviečiamas. Daugiau neturi ką pasakyti (t. 1, b.l. 114).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 29 d. įtariamuoju apklaustas kaltinamasis D. Š. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę supranta ir savo kaltę pripažįsta pilnai, kadangi tikrai norėjo pavogti įtarime minimus daiktus dėl to, kad tiek jam, tiek E. su J. reikėjo pinigų ir pridavę juos į metalo laužą būtų gavę pinigų. Dėl išlaužtos durų spynos nieko pasakyti negali, nes į apleistą namą jis su J. įlindo pro atidarytą langą iš namo priekinės pusės, o E. jau buvo namo viduje. Iš namo vidaus per tą patį langą pro kurį ir įlindo, jie nešė metalinius vamzdžius (jie tikrai buvo nenauji ir aiškiai, kad kažkur prieš tai buvo jau naudoti, nes buvo aprūdiję bei ties viduriu įstrižai įpjauti). Išnešę iš namo metalinius vamzdžius, iš namo per tą patį langą išnešė seną surūdijusią elektrinę viryklę, kuri buvo net nepajungta, tiksliai nepamena kaip ten buvo dėl to vandens šildymo įrenginio, ar jie planavo jį pavogti ar tiesiog nebespėjo kai atvyko policijos pareigūnai. Dar iš garažo bandė ištempti metalinį seifą, tačiau jis buvo labai didelis ir tempiant kėlė daug triukšmo, tad jį paliko. Viso to nespėjo pavogti, nes atvažiavo 3 mašinos policijos pareigūnų, kurie minėtus daiktus liepė jiems sunešti atgal, visa tai matė namo šeimininkas. Sunešus daiktus pareigūnai jį su J. paleido, o E. išsivežė su policijos automobiliu. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio ir nori pridurti, kad jau anksčiau yra teistas už vagystes (t.1, b.l. 127).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gruodžio 20 d. įtariamuoju apklaustas kaltinamasis D. Š. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę supranta ir savo kaltę pripažįsta visiškai. Kaip ir nurodė ankstesnėse apklausose, jiems, t.y. jam, E. ir J. labai reikėjo pinigų, tad planuotą pavogti metalą jie būtų pridavę į metalo laužą ir gavę kažkokią tai pinigų sumą. Tikslios datos nepamena, bet tai buvo įtarime nurodytą dieną, kai jis su J. ir E. nuėjo į apleistą namą. Ten jis su J. įlindo pro atidarytą langą iš namo priekinės pusės, o kai jie įlindo, E. jau buvo namo viduje. Iš namo vidaus per tą patį langą jie nešė įvairius metalinius vamzdžius, taip pat pro tą patį langą išnešė seną surūdijusią elektrinę viryklę. Dėl vandens šildymo įrenginio tiksliai nepamena ar jie planavo jį pavogti ar tiesiog nebespėjo, kai atvyko policijos pareigūnai. Taip pat įtarime minimą metalinį seifą bandė ištempti iš garažo, tačiau jo ištempti nepavyko dėl jo per didelio svorio ir be to dar tempiant jį, jis kėlė daug triukšmo, dėl to jį ir paliko vietoje. Jie pavogti minimų įtarime daiktų nespėjo, kadangi atvyko policijos pareigūnai ir užklupo juos darant nusikaltimą. Neneigia, kad jų tikslas buvo pavogti minėtus daiktus ir dėl to labai gailisi. Labai nori pasitaisyti ir nebegrįžti prie ankstesnio savo gyvenimo (t.1, b.l. 137).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 29 d. liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. T. parodė, kad 2017 m. gegužės 27 d. apie 8.30 val. man paskambino kaimynė (vardo nepamena, tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenanti šalia jo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir pranešė, kad iš jo sklypo vagiamas metalas. Minėtu adresu turi seną medinį namą, apmūrytą plytomis. Paskutinį kartą ten lankėsi prieš savaitę (2017 m. gegužės 22 d.), duris paliko tvarkingai užrakintas, mediniai langai irgi buvo uždaryti, neapgadinti. Iš namų, adresu (duomenys neskelbtini) iškvietė policiją, pats nubėgo į įvykio vietą. Atbėgus prie namo, ten jau buvo du policijos automobiliai, ir keturi pareigūnai. Policijos pareigūnų ekipažo numerio neatsimenu. Įvykio vietoje buvo trys sulaikyti 20-23 metų amžiaus vaikinai. Vienas jų sėdėjo tarnybiniame automobilyje, o kiti stovėjo prie pareigūnų. Pareigūnai liepė jiems sunešti pavogtą metalą (tvoros segmentus, vamzdžius, seną orkaitę). Apžiūrėdamas jam priklausantį turtą pastebėjo, kad išlaužta durų spyna ir išdaužti keturi langai, išlupta kriauklė su kranu, išluptas vandens šildymo įrenginys, atlupinėti instaliacijos laidai, išluptos lempos, išvartyti baldai, išmėtyti drabužiai, išnešta orkaitė, iš kambario dingo įrankiai: elektrinis grąžtas BOSH, elektrinis suktukas BOSH, kirvis FISKAR, kastuvas, didelis plaktukas 1,5 kg svorio, santechnikų raktų rinkinys, kitų raktų rinkinys, atsuktuvų rinkinys. Pavogtų daiktų vertę patikslins. Jo namas nėra draustas. Taip pat patikslins apgadinto turto vertę, nes patyrė turtinę žalą. Apytiksli bendra žala 600 eurų. Dėl pareiškimo jam nurodė kreiptis į Vilniaus m. pirmąjį PK tą pačią dieną, arba į 6-ąjį PK pirmadienį (t.1, b.l. 40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 20 d. papildomos apklausos metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. T. parodė, kad nori patikslinti ir konkretizuoti jam 2017 m. gegužės 22 d. pavogtų daiktų sumas: pavogto krano suma yra 15 eur, kriauklė - 30 eurų, elektrinis grąžtas "Bosh"-jo vertė 70 eurų, elektrinis suktukas "Bosh"- 80 eurų vertės, kirvis "Fiskar"- jo vertė yra 57 eurai, kastuvo kaina - 10 eurų, plaktukas -12 eurų vertės, santechnikų raktų rinkinys - 25 eurų vertės, raktų rinkinys -30 eurų vertės, atsuktuvų rinkinys - 15 eurų vertės, panaudota orkaitė, kurios vertė- 80 eurų, 40 metrų išluptų instaliacijos laidų kaina 28 eurai (vieno metro kaina yra 0,70 euro), 4 sudaužytas lempas vertina 80 eurų, kadangi viena kainuoja 20 eurų, bei sudaužyta stiklinė lempa, kurios vertė 40 eurų, išlaužtą durų spyną vertinu 8 eurais, sugadinto vandens šildymo įrenginio restauracija kainuoja 200 eurų, išdaužtus 4 langų stiklus vertinu 36 eurais, po 6 eurus už vieną lango stiklą, buvo išdaužtas virtuvės langas pilnai su visu lango rėmu, pagal dabartines rinkos kainas jį atstatyti kainuos mažiausiai 158 eurus. Bendrai jam padaryta turtinė žala yra 974 eurai (t.1, b.l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. lapkričio 21 d. papildomos apklausos metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis V. T. parodė, jog seifą, kurį buvo bandoma pavogti, jis įsigijo kartu su namu 2012 metais, jo modelio nei kainos nežino. Vandens šildymo įrenginio nei markės nei gamybos metų, o tuo labiau jo rinkos vertės jis nežino, kadangi jis jau buvo jam įsigijus namą, o buvęs šeimininkas, perduodamas namo dokumentus, jam nepateikė namuose buvusių stacionarių daiktų ir prietaisų dokumentų, kadangi tam nebuvo jokios būtinybės. Dėl metalo, kurį buvo bandoma pavogti, gali pasakyti, kad ten buvo metalo vamzdžiai nuo 2 metrų iki 2,5 metrų ilgio, jų skersmuo buvo 7-8 centimetrai bei kiekis 17 vienetų, šiuo metu viso vamzdžio rinkos vertė yra 20 eurų. Taip pat rado dalį pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų, kuriuos prideda (t.1, b.l. 46).

Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26456-17 prokuroro 2017 m. lapkričio 28 d. nutarimu atskirtas ikiteisminis tyrimas dėl dalies V. T. daiktų, kuriuos pagrobė nenustatyti asmenys (t.1, b.l. 6-7).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. M. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys byloje), Vilniuje. 2017 m. gegužės 27 d. ryte, maždaug apie 09.00 val. jam paskambino telefonu R. B. iš telefono nr. (duomenys byloje) ir pasakė, kad ji šiuo metu yra sodyboje Širvintų rajone ir jai paskambino jos sūnus R. B., kuris pasakė, kad būdamas netoli (duomenys neskelbtini), Vilniuje pastebėjo, kad ten vaikšto trys įtartini asmenys ir nešioja metalą iš apleisto namo. Kadangi ji gyvena šalia, R. B. paklausė ar ji pažįsta minėto namo savininką ir ar turi jo telefoną, kad pranešti apie įtartinus asmenis. Liudytoja pasakė, kad turi ir jam paskambins. Ji paskambino namo savininkui V., o po to pagalbos telefonu 112, kur jai pasakė, kad apie šį įvykį jie jau yra informuoti. Jos namas ribojasi su V. namu, tačiau jų namas yra aukščiau, kiemas matosi, o pastatas yra apleistas ir ruošiamas nugriauti ir kas vyksta tame name iš jos kiemo nesimato. Ji tik iš tolo matė vieną žmogų, kuris vis išeidavo į gatvę apsidairyti ir vėl grįždavo į kiemą, tačiau jo apibūdinti negalėtų, kadangi arčiau priėjusi nebuvo saugumo sumetimais. Daugiau neturi ką pasakyti, gal ką plačiau papasakotų R. B. (t.1, b.l. 59).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. B. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys byloje), Vilniuje, t.y. per du namus nuo įvykio vietos (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017 m. gegužės 27 d. ryte, kiek po 08.00 val. jis, grįždamas į namus, pastebėjo prie minėto namo tvoros stovintį įtartiną vaikiną, jis berods ten stovėdamas rūkė. Atvažiavęs į savo kiemą liudytojas pastebėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje kieme dar yra du ar trys vaikinai, kurie nešiojo metalinius daiktus, viryklę, vamzdžius. Tada jis nuėjo prie jų pasiteirauti ką jie ten daro. Kalbėjosi su vienu iš jų (nors kažin ar galėtų atpažinti nors vieną iš jų, nes nekreipė į tai dėmesio, tik pamena, kad buvo vienas iš jų aukštesnis, o kitas žemesnis), paklausė jų ką jie čia daro, vienas iš jų pasakė, kad tvarko čia viską bei surinkinėja šiukšles. Liudytojui pasiteiravus ar namo šeimininkas žino apie tai, jis atsakė, kad žino ir leido. Tada liudytojas pasakė, kad paskambins ir paklaus namo šeimininko, į ką jam buvo atsakyta, kad gali skambinti. Jis daugiau nesikišo ir išėjo. Grįžęs namo paskambino savo mamai R., kad ji paskambintų kaimynei O., kuri gyvena šalimais minėto namo ir praneštų namo savininkui, kadangi ji turi jo kontaktus. Būdamas kieme dar stebėjo kas ten vyksta, matė kaip vaikinai, nekreipdami į nieką dėmesio, toliau nešioja iš namo įvairiausius daiktus, bet pagrinde metalą. Jie minėtus daiktus dėjo į vieną krūvą šalia namo. Nepamena po kiek laiko, bet gan greitai atvyko policijos pareigūnų 3 ekipažai, bei vėliau ir namo savininkas. Daugiau nieko nematė, nes tvarkė savo asmeninius reikalus. Tik maždaug po valandos jau išvykus savininkui ir policijos pareigūnams, matė kaip du vaikinai iš jų (aukštesnis ir žemesnis) dar slankiojo netoliese, sėdėjo ant bortelių tarp minėto namo ir mano namų, tačiau nematė, kad jie būtų vėl grįžę į namo (duomenys neskelbtini) kiemą (t.1, b.l. 63).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas P. P. parodė, kad 2017 m. gegužės 27 d. po 08.00 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad iš namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje asmenys vagia metalą. Nuvyko kartu su vyriausiaisiais patruliais V. S. ir D. I., kartu atvyko ir 1-osios kuopos pareigūnai bei rinktinės "Vytis" pareigūnai, jų pavardžių nepamena. Atvykus minėtu adresu apžiūrėjo namo teritoriją ir namo dalyje esančiame garaže aptiko 3 jaunuolius maždaug nuo 18 iki 20 metų amžiaus. Jaunuoliai pareigūnams prisistatė, tai buvo E. D., gim. (duomenys neskelbtini)., J. Č., gim. (duomenys neskelbtini). ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus ką jie ten veikia, jie paaiškino, kad jie norėjo paimti metalą, nes galvojo, kad čia yra apleistas pastatas. Pareigūnams atvykus prie namo, jau buvo atvykęs namo savininkas, kuris tiksliai negalėjo pasakyti kas konkrečiai dingo iš jo apleisto namo, sakė, kad apsižiūrės ir pagalvos ar rašys pareiškimą, kadangi minėtame name laikinai gyveno kitas vyriškis, kurio vietoje nėra ir nežino ar kas nors dingo iš jo daiktų. Asmenims, kurie kėsinosi pavogti metalą, buvo liepta atgal sunešti metalą į savo vietas, tarp pavogti planuojamų daiktų tebuvo metalo laužas, jis asmeniškai jį tik ir matė, o kitų daiktų neužfiksavo. Patikrinus asmenis per duomenų bazes, paaiškėjo, kad viena iš jų, t.y. E. D. yra paieškomas, tad jį vėliau pristatė į 1 policijos komisariatą, o J. Č. ir D. Š. paleido, kadangi nukentėjusysis pareiškimo nerašė (t.1, b.l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. T. parodė, kad 2017 m. gegužės 27 d. po 08.00 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad iš namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje asmenys vagia metalą. Vykstant į įvykio vietą buvo pranešta, kad asmenys gali pasišalinti link Paribio gatvės, todėl jis su kolega vyriausiuoju patruliu V. N. vyko į įvykio vietą nuo Saltoniškių gatvės pusės. Važiuodami į įvykio vietą pakeliui sutiko dvi merginas ir vaikiną, kurių pasiteiravo iš kur jie vyksta, tačiau jie nurodė, kad eina visai iš kitos pusės ir kaip tik tuo metu pasirodė namo šeimininkas, kuris parodė, kad tai ne tie asmenys. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie namo jau buvo atvykę 2 policijos pareigūnų ekipažai. 3 asmenys jau buvo sulaikyti, o jis su savo porininku apėjo minėto namo teritoriją, ieškodami įkalčių bei galimai kitų asmenų, tačiau nieko neradę grįžo į namo teritoriją. Vieną iš sulaikytų asmenų policijos ekipažas 1744 išvežė į 1 policijos komisariatą. Liudytojo akivaizdoje sulaikytieji asmenys kitiems pareigūnams paliepus sunešė atgal išnešiotą metalą į vietas. Matė tik, kad buvo nešiojamas metalo laužas, kitų daiktų tarp minėto metalo nebuvo (t.1, b.l. 73).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. V. parodė, kad 2017 m. gegužės 27 d. tarnybą vykdė kartu su viršila A. Š.. Truputis po 08.00 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje vagiamas metalas. Nuvykus minėtu adresu ten jau buvo atvykę 2 patrulių ekipažai. Pareigūnai aiškinosi įvykio aplinkybes. Tuo metu buvo sulaikyti 3 asmenys. Šalia namo į vieną krūvą buvo suneštas tik metalo laužas, t.y. metaliniai vamzdžiai maždaug 15-20 cm. diametro ir apie 1,5 metro ilgio. Suneštų į krūvą vamzdžių jis neskaičiavo, tačiau jų buvo nedaug, krūva buvo ne aukštesnė nei 40 cm. Girdėjo kaip kolegos iš kito ekipažo bendravo su namo savininku, kuris paprašė, kad įtariamieji suneštų metalo laužą į namą atgal. Sunešus metalo laužą atgal, pareigūnai liepė apsidairyti ar daugiau niekas nedingo ir ar turi pretenzijų dėl kokių nors daiktų. Namo savininkas apžiūrėjęs namą jokių pretenzijų neturėjo ir nepasigedo jokių kitų daiktų. Liudytojas įvardina tik tai ką girdėjo kai pats pranešėjas bendravo su kolegomis. Pabrėžė, kad jis šioje teritorijoje dirba jau penkti metai, minėtas namas jau ilgą laiką yra apleistas, teritorija neaptverta, namo langai buvo jau anksčiau išdaužti, ir tuo metu jokių stiklo šukių nebuvo. Anksčiau yra pastebėjęs, kad minėto namo langai vienu momentu buvo užkalti, matomai dėl išdaužtų stiklų. Daugiau įvykiui reikšmingų aplinkybių papasakoti neturi (t.1, b.l.73).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. spalio 13 d. įtariamuoju apklaustas E. D. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (t.1, b.l 9)) parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę supranta, tačiau savo kaltės nepripažįsta. Parodė, kad 2017 m. gegužės 27 d. ryte jis tikrai buvo prie minėto namo. Su juo kartu buvo D. Š., jam 22 metai, su jais dar kartu buvo D. draugas, pavardės nežino, bet jį vadina "J.", jis yra panašaus amžiaus. Iš vakaro jis buvo apžiūrėjęs apleistą namą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis apėjo aplink minėtą namą ir pastebėjo, kad aplink yra nemažai metalo laužo. Po kiek laiko pasiskambino D. Š. (jo telefono nepamena) ir jam pasiūlė pavogti minėtą metalą, jis sutiko. Jis jam sakė, kad reikia dar žmonių. Jis pasakė, kad rytojaus dieną 8 val. ryte, jis turi būti prie minėto namo, kadangi 9-ai valandai planavo suorganizuoti mašiną. 2017 m. gegužės 27 d. susitikę ryte jis, D. ir jo pažįstamas pradėjo nešti iš namo po ranka pakliuvusį metalo laužą. Prieš tai jie išlaužė minėto namo galinių durų spyną, ten atidarė vieną langą, tačiau stiklų nedaužė. Praustuvę su kranu, jie tik išlaužė, bet nepavogė, įtarime kitus minimus daiktus pavogti negalėjo, kadangi jų ten nebuvo, išskyrus vandens šildymo įrenginį (jis pagamintas iš vario), jį nešė pro langą. Apie 8.20 val. pamatė kaip link jų ateina du vyrai, jie paklausė ką jie daro, kad yra šio namo savininkas ir kad viską paliktume vietoje. Jis atsakė, kad nepaliks, nes jiems išėjus jie patys išsineš metalą. Jie pasakė, kad tuoj jie praneš savininkui ir nuėjo. Jie išėję iš namo galvojo kaip elgtis toliau, bet nusprendė grįžti ir baigti pradėtą darbą. Nuėjo į garažą ir pasiūlė išnešti ten rastą seifą. Jiems tempiant tą seifą išgirdo, kad atvyko mašina. Nusprendė pasislėpti garaže, nes ten buvo tamsu ir laukė kas bus toliau, nes galvojo, kad atvyko savininkas, apsidairys ir išvyks, bet išgirdo racijų garsą ir suprato, kad ten atvyko pareigūnai. Į garažą įėjo pareigūnas su prožektoriumi ir juos pamatęs paklausė ką jie čia daro. Jie atsakė, kad vagia metalą. Pareigūnų buvo 3 ekipažai, iš viso 6 pareigūnai. Juos visus patikrino per duomenų bazes ir pamatė, kad jis yra paieškomas, paklausė už ką, tačiau jis nežinojo. Jį pasodino į tarnybinį automobilį, o D. ir jo draugui liepė sunešti visą metalą į vietą. Taip pat atvyko namo savininkas, kuris apžiūrėjo viską ir pretenzijų neturėjo nei dėl metalo, nei dėl kitų dalykų. Jį išvežė į pirmą policijos komisariatą, o kas su jais atsitiko, t.y. su D. ir draugu jis nežino, kadangi kai jį išvežinėjo, matė kaip D. su draugu nešiojo metalą į vietas. Noriu pasakyti, kad jo tikslas buvo tik metalas, o dėl kitų daiktų minimų įtarime jis tikrai neturi ką pasakyti, nes name jis jų nematė ir neėmė. Pabrėžė, kad langų jis tikrai nedaužė (t. 1, b.l. 91-92).

Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad J. Č. ir d.Š., veikdami kartu su E. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovus į patalpą, taip padarydami nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis D. Š. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo esant galimybei ją sumažinti, kadangi labai gailisi ir nori taisytis (t.2, b.l. 64).

Kaltinamasis J. Č. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo leisti sumokėti skirtą baudą dalimis per 6 mėnesių laikotarpį, kadangi šiuo metu nedirba (t.2, b.l. 66).

Kaltinamieji D. Š. bei J. Č. BPK 140 str. tvarka sulaikyti nebuvo.

2017 m. lapkričio 24 d. kaltinamajam D. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t.2, b.l. 140).

2017 m. lapkričio 22 d. kaltinamajam J. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.2, b.l. 28).

Skiriant kaltinamajam D. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis D. Š. 22 metų amžiaus, nevedęs, (t.1, b.l.142), nedirbantis (t.1,b.l. 146), Darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b.l. 145), anksčiau neteistas, tačiau jo atžvilgiu atliekami keli ikiteisminiai tyrimai (t.1, b.l. 153), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t.1, b. l. 147-152), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (t.1, b.l. 156,157), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (t.1, b.l. 158). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. Š. paskyrus prokurorės siūlomą arešto bausmę.

Skiriant kaltinamajam J. Č. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Pasikėsinta padaryti apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis J. Č. 20 metų amžiaus, nevedęs, (t.2, b.l.29-30), nedirbantis (t.2, b.l. 31), anksčiau neteistas, (t.2, b.l. 34), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t.2, b. l. 32-33), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė (t.2, b.l. 36,37), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (t.2, b.l. 38). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, baudos dydį, nustatytinas ilgesnis nei dviejų mėnesių terminas baudos sumokėjimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

D. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Š. skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąsias priemones panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

D. Š. bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

J. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam 9 MGL (338,94 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. Č. paskirti galutinę bausmę –6 MGL (225,96 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti nuteistajam J. Č., kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti D. Š. ir J. Č., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Inga Štuopienė