- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-04
- Bylos Nr.
- 2S-2080-104/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15516-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Kategorijos
- 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Delta projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Delta projektai“ ieškiniu prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-04-03 išduoto leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. LNS-01-140403-00289 statytojui atsakovui UAB „Zeta projektai“ galiojimą, taip pat įpareigoti atsakovą UAB „Zeta projektai“ savo ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis nė vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti/išmontuoti visus pagal leidimą statyti pastatytus/sumontuotus inžinerinius statinius, patenkančius į ieškovui užstatymo teise suteiktos naudoti sklypo dalies ribas.
Atsakovas UAB „Zeta projektai“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovo UAB „Delta projektai“ ieškinį atsakovams UAB „Zeta projektai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, vyksiantį 2014 m. liepos 24 d. 9.00 valandą, tačiau į jį neatvyko ieškovas UAB „Delta projektai“. Ieškovas ieškinyje nurodė adresą Konstitucijos pr. 7, Vilniuje. Minėta teismo nutartis ir šaukimai ieškovui išsiųsti 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. liepos 9 d., tačiau grįžo neįteikti. Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalį procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir yra laikomas įteiktas praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo dienos. Todėl konstatavo, kad teismo šaukimas ieškovui yra įteiktas. Kadangi ieškovas be pateisinamų priežasčių neatvyko į teismo posėdį, todėl ieškinį paliko nenagrinėtą.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Delta projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismo siųsti dokumentai nebuvo įteikti nei ieškovo, nei verslo centro, kuriame yra ieškovo buveinė, administracijos darbuotojams, nors šie darbuotojai darbo metu visada būna savo darbo vietoje ir gali priimti korespondenciją. Tuo pačiu laikotarpiu, kuriuo teismas siuntė procesinius dokumentus, kitas grupės įmones, kuriai priklauso ir ieškovas, esančias tuo pačiu buveinės adresu ir administruojamas tų pačių darbuotojų, gaunama korespondencija pasiekdavo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apie teismo posėdžio datą ir laiką ieškovui buvo pranešta tinkamai ir įstatymų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi CPK 123 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad jei procesinių dokumentų įteikti juridiniam asmeniui nepavyksta, jie siunčiami juridinio asmens buveinės adresu ir yra laikomi įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.
Atsakovas UAB „Zeta projektai“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad priešingai nei nurodo ieškovas, procesiniai dokumentai verslo centro „Europa“ administracijos darbuotojams ir neturi būti įteikiami, nes jie nėra ieškovo darbuotojai. Atsakovo nuomone, abu kartus teismo siųsti procesiniai dokumentai nebuvo įteikti ieškovui, nes pašto kurjeriui įmonės buveinėje nepavyko rasti darbuotojo, kuris sutiktų tokią korespondenciją atsiimti. Be to, būdamas sąžiningu proceso dalyviu, ieškovas pats galėjo domėtis bylos eiga.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su ieškinio palikimo nenagrinėtu institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Pažymėtina, kad bylos šalys, įskaitant ir ieškovą, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Nesilaikydamas minėtų principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.
CPK 296 straipsnis reglamentuoja ieškinio palikimo nenagrinėto pagrindus. Nagrinėjamu atveju, CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio Kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.
CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai antrą kartą išsiunčiamas teismo procesinis dokumentas registruotąja pašto siunta juridinio asmens buveinės adresu, yra pagrindas laikyti, jog dokumentas įteiktas praėjus dešimčiai dienų nuo pakartotinio išsiuntimo dienos. Šios normos paskirtis – įtvirtinti dalyvaujančių byloje asmenų – juridinių asmenų – pareigą rūpintis ir domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.), įskaitant ir tinkamai organizuoti korespondencijos priėmimą paties juridinio asmens nurodytu adresu ar juridinio asmens buveinės adresu.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį, vyksiantį 2014 m. liepos 24 d. 9.00 valandą. Minėta teismo nutartis ir šaukimai ieškovui išsiųsti 2014 m. birželio 23 d. ir 2014 m. liepos 09 d., tačiau grįžo neįteikti su žyma „Neatsiėmė“.
Apeliantas teigia, jog neaišku, kodėl šaukimai į parengiamąjį teismo posėdį nebuvo įteikti ieškovui, nes tiek jo, tiek verslo centro „Europa“ administracijos darbuotojai darbo metu yra darbo vietoje. Kaip matyti iš byloje esančių teismo šaukimo įteikimo pažymų, teismo šaukimai byloje dalyvaujantiems asmenims nagrinėjamoje byloje buvo siunčiami registruotu paštu su įteikimo pažymomis. Kadangi procesinius dokumentus teismas ieškovui jo buveinės adresu siuntė du kartus, kaip to reikalauja CPK 123 str. 4 d., taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui apie teismo posėdžio vietą bei laiką buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir imtis priemonių įteikti ieškovui procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui po pirmo procesinių dokumentų neįteikimo patikrinus ieškovo registruotos buveinės adresą juridinių asmenų registre, nebuvo pagrindo abejoti šio adreso teisingumu, o tuo labiau pašto kurjerių ar ieškovo darbuotojų įmonės darbo kokybe, ir pačiam domėtis, kodėl procesiniai dokumentai ieškovui nėra įteikiami. Teismas taip pat laiko deklaratyviais ieškovo argumentus, kad kitas grupės įmones, kuriai priklauso ir ieškovas, esančias tuo pačiu buveinės adresu ir administruojamas tų pačių darbuotojų, gaunama korespondencija pasiekdavo. Tokių savo argumentų ieškovas visiškai nepagrindė. Tuo labiau, kad pats ieškovas turi užtikrinti atitinkamų darbuotojų įgaliojimus ir galimybes priimti gaunamą korespondenciją.
Bylos šalys bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikė 2014 m. spalio 23 d. pasirašytą taikos sutartį ir prašo ją patvirtinti.
Pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo atsisakoma priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.983 str. 1 d. pateikiamą taikos sutarties sampratą gali būti išskirtos taikos sutartys, kuriomis šalys išsprendžia kilusį teisminį ginčą, ir taikos sutartys, kuriomis siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo kilimo. Priklausomai nuo taikos sutarties rūšies, skiriasi ir jų tvirtinimo civiliniame procese tvarka. Tuo atveju, kai yra kilęs teisminis ginčas, t.y. kai teisme dėl ginčo yra iškelta civilinė byla, šis ginčas gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje tarp proceso šalių sudaryta taikos sutartimi. Tokiu atveju teismas dėl taikos sutarties patvirtinimo sprendžia CPK 140 str. nustatyta tvarka ir, ją patvirtinęs, bylą nutraukia (CPK 293 str. 5 p.).
Ieškovo ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi palikus nenagrinėtą, o apeliacinės instancijos teismui šią nutartį palikus nepakeistą, civilinė byla laikoma išnagrinėta. Todėl pareiškėjų prašoma patvirtinti 2014 m. spalio 23 d. taikos sutartis pagal savo pobūdį tokiu atveju priskiriama taikos sutarčiai, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo. Pagal CPK 580 str. 1 d. įtvirtintą taisyklę, tokie prašymai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui ir nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų pareiškimą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį atsisakoma priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
Prašymas patvirtinti taikos sutartį pateiktas pareiškėjų, kurių buveinė yra Vilniaus mieste, todėl pareiškimas yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 33 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo atsisakyti priimti.