Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.-S., atsakovei D. I., trečiajam asmeniui Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centro ,,Židinys“ direktorei D. J.-Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus su atsakove D. I., trečiaisiais asmenimis Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namais, Lazdijų rajono savivaldybės socialinės globos centru ,,Židinys“ dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Atsakovės šeima nuo 2012 m. sausio 25 d. dėl girtavimo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2015 m. gegužės mėnesį K. I. paimtas iš atsakovės dėl nesaugios aplinkos ir nesirūpinimo vaiku, apgyvendintas Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu atsakovei laikinai apribota motinos valdžia į mažametį sūnų. Po šio sprendimo atsakovė savo elgesio nepakeitė, sūnų lanko retai, dėl ko tarp jų nėra glaudaus ryšio, atsakovė sūnumi nesirūpina, neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu, alkoholiu piktnaudžiauja ir jos sugyventinis R. B., kuris yra ne kartą teistas, yra teistas ir dėl smurto naudojimo prieš atsakovę, tačiau atsakovė gyvenamosios vietos nepakaičia, o jos namuose vaikui gyvenimo sąlygos nesaugios.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovė D. I. yra nepilnamečio K. I., gim. (duomenys neskelbtini), motina. Atsakovė vaiku nesirūpina, jo neišlaiko, vaikas auga globos institucijoje išlaikomas valstybės, atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, neužtikrina saugių sąlygų vaikui augti ir vystytis. 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią, padėtis nepasikeitė. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.

Gimimo įrašu ir sprendimu nustatyta, kad K. I., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė, tėvas gimimo įraše nenurodytas (b. l. 6-8). 2013 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimu nustatyta, kad D. I. nesirūpina sūnumi, neteikia jam išlaikymo, vengia atlikti motinos pareigas, nededa pastangų pakeisti gyvenimo būdą, todėl jos motinos valdžia sūnaus K. atžvilgiu laikinai apribota, priteistas išlaikymas, mažamečiui skirta institucinė globa Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose (b. l. 9-11). Socialinės paslaugos suteiktos socialinės rizikos šeimai, auginančiai vaikus, aktai patvirtina, kad lankantis pas atsakovę ant jos kūno pastebėtos fizinio smurto žymės, ji paaiškino, kad sugyventinis prieš ją naudoja fizinį smurtą, pastebima, kad atsakovė vartoja alkoholį, buvo skatinta gydytis nuo alkoholizmo, tačiau to nedaro, siūlyta išeiti gyventi atskirai nuo smurtaujančio sugyventinio, tačiau po tam tikro laiko pas jį sugrįžta, tam, kad pakeistų gyvenimo būdą, atsakovė pastangų nededa (b. l. 12-19). Globojamo vaiko aplankymo aktai patvirtina, kad mažamečiui K. I. globos institucijoje sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, jam užtikrinta specialistų pagalba siekiant įveikti sutrikusią jo fiziologinę raidą (b. l. 20-29). Pateikti duomenys patvirtina, kad dažniau nei motina mažametį atsakovės sūnų lanko brolis (b. l. 30). Po to, kai 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu atsakovei apribota motinos valdžia, jį sūnų aplankė šešis kartus (b. l. 36,37). Nors pati atsakovė neteista (b. l. 42), tačiau jo sugyventinis R. B. teistas vienuolika kartų už įvairias nusikalstamas veikas, tarp jų ir už smurtinius nusikaltimus (b. l. 45-57).

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove, jo vystymusi ir sveikata. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad iš atsakovės jos mažametis sūnus K. I. paimtas 2012 m. gegužės mėnesį. Nuo šio laikotarpio ji sūnui materialinio išlaikymo neteikė, nesirūpino jo sveikata, bendrauja su juo epizodiškai, rečiau nei kartą per mėnesį, todėl toks bendravimas su vaiku negali užtikrinti stiprių socialinių ryšių. Iki kol sūnus nebuvo apgyvendintas Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, nesuprato, kad jos sūnus yra sutrikusios fiziologinės raidos, kuriam būtina specialistų – specialaus pedagogo ir logopedo pagalba, apie sūnaus sveikatos būklę ir fiziologinę raidą nesidomi ir šiuo metu, nors nesutinka, kad jos valdžia sūnaus atžvilgiu būtų apribota, tačiau neturi vizijos, kaip galėtų užtikrinti sūnaus priežiūrą ir specialų ugdymą. Pažymėtina ir tai, kad aukščiau aptarti aktai bei teistumo pažyma patvirtina, kad ji gyvena su R. B. mažamečiui vaikui nesaugioje aplinkoje, kur dažnai girtaujama ir naudojamas smurtas. Žinodama, kad sūnaus K. I. tėvas yra R. B., nedėjo jokių pastangų, kad ši tėvystė būtų įteisinta ir sūnus turėtų biologinį tėvą, nors buvo gavusi piniginių lėšų šiam tikslui pasiekti. Vien buvimas su vaiku kartu, jo maitinimas nėra pakankami veiksmai tam, kad būtų tinkamai realizuotos CK 3.155 straipsnyje, 3.159 straipsnio 3 dalyje, 3.165 straip­s­nio 1 dalyje, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3, 21 straipsniuose įtvirtintos tėvų pareigos tinka­mai rū­pintis savo vaikais, juos auklė­ti ir globoti, sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, rūpintis jų sveikata, užtikrinti vaikams saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Įvertinus visus šiuos argumentus pripažintina, kad atsakovės ir jos mažamečio sūnaus socialinis ryšys nėra stiprus, atsakovė nededa jokių pastangų šiems ryšiams atkurti, nesirūpina sūnumi, jo vystymusi ir sveikatos būkle, neteikia jam išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu.

Esant nustatytai motinos valdžios apribojimo sąlygai, - atsakovė nesirūpina vaiku, jos atžvilgiu taikytinas neterminuotas motinos valdžios apribojimas, nes aukščiau aptartos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (atsakovė ilgą laiką netinkamai vykdo motinos pareigas, nededa pastangų atkurti nutrūkusius santykius ir pakeisti savo gyvenimo būdo, atsakovei yra apribota motinos valdžia ir į kitus vaikus) rodo, kad padėtis negali pasikeisti (CK 3.180 straispnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios ribojimo, jei jis nepanaikintas, vaikas gali būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą (CK 3.219 straipsnio 3 dalis). Negalima įvaikinti vaiko, nepakeitus laikino tėvų valdžios ribojimo neterminuotu ar negavus tėvų sutikimo (CK 3.214 straipsnis). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straispnis). Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2,3,6 dalis).

Iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis): žyminis mokestis 145 Lt (dėl motinos valdžios apribojimo), bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 19 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 406, 496 straipsniais, teisėja

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio sūnaus K. I., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės D. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 164 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienas gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.