Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-24 · Civilinė byla Nr. 2S-968-436/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-24
Bylos Nr.
2S-968-436/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus, Arūnas Rudzinskas (pran.), Jolita Cirulienė
Ieškovas
AB “Swedbank”
Atsakovas
T., T. A.
Civilinė byla Nr. 2S-968-436/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 94.2., 106.4., 122.3.
Pirmosios instancijos teismoteisėjas V. TurauskisKAUNO APYGARDOS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB “Swedbank” atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui T. A., civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui T. A. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui T. A., kuriuo prašė iš priteisti atsakovo T. A. ieškovo AB „Swedbank“ naudai 13 262,63 Lt skolą, susidariusią dėl negrąžinto kredito, 14,90 proc. metines palūkanas už negrąžintą 12 678,37 Lt dydžio kredito sumą, skaičiuojat nuo 2009-11-21 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 398 Lt žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-5).

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškinys teismingas Marijampolės rajono apylinkės teismui, nes pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Remiantis CK 2.16 str. 1 d. fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai daugiausiai gyvena. 2008 m. T. A. ir AB banko „Hansabankas“ sudarytoje vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas T. A. adresas (duomenys neskelbtini). Nustatęs šią aplinkybę teismas pažymėjo, kad atsakovas savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta laiko (duomenys neskelbtini). Be to, užtikrinant vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apaugą bei kad vartotojui būtų lengviau ginti savo teises, ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (b.l. 7).

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Swedbank“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Apeliantas remdamasis CK 2.17 str. 1d. nurodo, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąja vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Pagal Gyventojų registro įstatymą, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą kiekvienas asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą, asmens viešame registre deklaruota gyvenamoji vieta yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Objektyvių įrodymų, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra jo Vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas adresas nėra, todėl preziumuojama, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra Gyventojų registre nurodytas adresas. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-12-22 nutartimi atsisakė priimti ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui T. A. pagal jo gyvenamąją vietą nurodydamas, kad ieškinys turi būti paduotas pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, padedanti užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą. CPK 29 str. nustatytas bendrasis teritorinis teismingumas, kai ieškinys (pareiškimas) pareiškiamas pagal atsakovo (skolininko) gyvenamąją vietą.

Ieškovo ieškinys pareikštas AB bankas „Hansabankas“ (pavadinimas pakeistas į AB „Swedbank“) ir atsakovo T. A. 2008-08-22 sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šios sutarties 16.5 punkte nustatyta, kad visi ginčai tarp šalių vykdant sutartį sprendžiami derybų keliu. Neišsprendus ginčų derybų keliu, ginčai sprendžiami Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju taikomos bendros teismingumo taisyklės numatytos civilinio proceso kodekse ir ginčas teisme turėtų būti nagrinėjamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).

CK 2.16, 2.17 straipsnių dispozicijose pateikti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma asmens gyvenamoji vieta. Šiuos kriterijus taikant, t. y. pagal juos patikrinant faktines aplinkybes, gali būti konstatuojamas teisiškai reikšmingas faktas – asmens gyvenamoji vieta. Vienas iš kriterijų, į kuriuos atsižvelgiant nustatoma asmens gyvenamoji vieta yra duomenys apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose. T.y. įtvirtindamas fizinio asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, įstatymas šiai kriterijų kategorijai priskiria ir viešuose registruose esančius duomenis apie asmens gyvenamąją vietą (LR CK 2.17 str.)

Nagrinėjamu atveju ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, ieškinį paduodant pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri nurodyta Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazėje.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo viešai skelbiama deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad remiantis Respublikos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. nuostatomis fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausia gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Kitų įstatyme numatytų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti asmens gyvenamąja vietą byloje nėra. Kadangi, vadovaujantis CK 2.17 str. 1 d., nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą yra atsižvelgiama į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, o duomenų, paneigiančių byloje esančius duomenis nėra, į šias aplinkybes turėjo būti atsižvelgta nustatant bylos teismingumą Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 3 punktu, teismas

n utaria:

ieškovo AB „Swedbank“ atskirąjį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasTeisėjai Jolita CirulienėRamūnas Mitkus