- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-07
- Bylos Nr.
- 2S-2331-555/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
civilinėje byloje pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą V. S. iki teismo sprendimu bus nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka gyventi skyrium, netrukdyti jai naudotis ir disponuoti asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu – pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) , Alytaus rajone, bei netrukdyti naudotis nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu (mobiliuoju nameliu), esančiu 0,9166 ha žemės sklype, priklausančiame jai su atsakovu nuosavybės teisėmis po ½ dalį, esančiame (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybėje.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą V. S. laikinai, kol bus priimtas teismo sprendimas: gyventi skyrium nuo ieškovės D. S., išsikeldinant į kitą jo pasirinktą gyvenamąją vietą iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) Alytaus r.; uždraudžiant atsakovui šiuo adresu lankytis; netrukdyti ieškovei D. S. naudotis žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir jame įrengtu mobiliuoju nameliu, esančiais (duomenys neskelbtini) , Alytaus rajone, atmetė ieškovės prašymą dėl atsakovo įpareigojimo netrukdyti naudotis ir disponuoti pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Alytaus r. Dėl įpareigojimo gyventi skyrium. Teismas nurodė, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ieškovė teigia, kad tolimesnis santuokinis gyvenimas yra nebeįmanomas dėl atsakovo psichologinio ir fizinio smurtavimo prieš ją bei žeminančio elgesio su ieškove. Darė išvadą, kad šalių namuose susiklosčiusi emociškai nestabili, netgi pavojinga aplinka, nes nuolatinės konfliktinės situacijos kelia grėsmę ieškovės psichologinei bei emocinei būsenai, dėl to ieškovė kreipėsi į gydymo įstaigas, pablogėjo jos savijauta. Taip pat nurodė, jog ieškovė yra gyvenamojo namo su žemės sklypu ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini) , Alytaus rajone savininkė, šį turtą valdo asmeninės nuosavybės teise, ieškovė dar 2007 metais kreipėsi pagalbos dėl sutuoktinio elgesio į policiją, be to, ieškovė atsakovui V. S. ir pilnamečiam jųdviejų sūnui L. S. per notarą 2011-08-26 pateikė pranešimą dėl išsikeldinimo iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo. Nurodė, kad ieškovei, sudariusiai savo vardu sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kyla pareiga apmokėti už naudojimąsi paslaugomis (elektra, šiukšlių išvežimas, interneto ryšys ir kt.), nors akivaizdu, kad negalėdama gyventi savo namuose ji šiomis paslaugomis nesinaudoja, kas akivaizdžiai rodo jos teisių pažeidimą. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nutraukti šalis siejančius santuokinius ryšius dėl atsakovo kaltės, o gyvenimas kartu su atsakovu viename name gali pažeisti svarbius ieškovės interesus, tame tarpe jos teisę į saugią aplinką, jos turtines teises bei teisėtus interesus, teismas sprendė, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra adekvačios siekiamiems tikslams ir nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl V. S. įpareigojimo gyventi skyrium, teismas atsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad atsakovas turi tam visas sąlygas, t.y. jis darbingas, turi nuolatinį darbą ir gauna nuolatines pajamas, kas sudaro sąlygas būstą nuomotis, jis turi savo nuosavybės dalį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) , Alytaus rajone, kur ieškovės paaiškinimu, gyvena jo motina ir motinos su sūnumi tarpusavio santykiai geri, be to, šalys turi mobilų namelį (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, kuris pritaikytas gyventi žiemą (elektros įvadas, židinys). Dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis ir disponuoti pastatais ir statiniais bei kilnojamuoju turtu. Teismas nurodė, kad dėl mobilaus namelio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone, duryse V. S. įtaisyto papildomo užrakto ir pakabinamos spynos, ieškovė, negalėdama patekti į jai nuosavybės teise priklausantį daiktą, negali realizuoti nuosavybės teisės, įtvirtintos CK 4.37 straipsnyje, kas laikytina grubiu jos teisių pažeidimu. Sprendė, kad tai yra pagrindas skirti laikinąją apsaugos priemonę - įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis ieškovei žemės sklypu ir mobiliuoju nameliu, esančiais (duomenys neskelbtini) Alytaus rajone. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis ir disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu – pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) ., Alytaus r., patenkinus jos prašymą dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyrium, netenka prasmės, kadangi šiuo atveju ieškovės galės netrukdomai grįžti į savo namus, o atsakovui tokia teisė laikinai bus eliminuota. Todėl šioje dalyje teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. S. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo teisėja gali būti šališka byloje, nes ieškovė ilgą laiką dirbo Alytaus rajono apylinkės teismo patalpose veikiančioje viešojo maitinimo įstaigoje ir bendravo su teisėjais. Nurodo, kad įrodymų, liudijančių jo – atsakovo agresyvų, piktą ar kitokį neleistiną elgesį savo sutuoktinės atžvilgiu, šioje byloje ieškovė nepateikė, nes nė vieno iš ieškovės nurodomų smurtavimo jos atžvilgiu nėra buvę. Mano, kad ieškovė tokiais nepagrįstais teiginiais apie smurtą prieš ją, sūnaus narkotikų vartojimą bei sutuoktinio girtuokliavimą pati žeminą visą šeimą, tačiau turi tikslą jį – atsakovą ir sūnų Luką iškeldinti iš jų namų, nes, kaip matyti iš byloje esančio NTR išrašo apie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovė dar 2011-04-12 pagal panaudos sutartį, įregistruotą 2011-04-18 NTR, šį namą yra perdavusi naudotis (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei - asociacijai „(duomenys neskelbtini) ", kurios pirmininke ji yra.. Nors ieškinyje ieškovė nurodo ir pabrėžia, kad namai su žeme (duomenys neskelbtini) , yra jos asmeninė nuosavybė, tačiau santuokos nutraukimo byloje priešieškinyje, kurį atsakovas pareikš, įrodinės, kad šis turtas yra abiejų santuokoje įgytas turtas ir jis turės būti dalinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, be to, ieškovė klaidina teismą dėl šio turto kilmės ir įsigijimo aplinkybių. Teigia, jog ieškovė klaidina teismą dėl mokamų mokesčių, susijusių su šio turto naudojimu - kadangi ieškovė jau metus laiko nedirba, jis (atsakovas) už viską mokėjo ir moka iš savo pajamų, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovas su sūnum viskuo naudojasi, tačiau nemoka, yra niekuo nepagrįsti. Apeliantas nurodo, kad mobilaus namelio užraktas, kurį ieškovė nurodo kaip papildomą ir kurį neva jis (atsakovas) įrengė dabar, kad trukdytų naudotis jos dalimi nuosavybėje, buvo jau seniai, ieškovė spynelės raktą turėjo ir turi turėti. Teigia, kad neturi tikslo trukdyti ieškovei naudotis šiuo turtu. Apelianto nuomone, palikus galioti skundžiamą teismo nutartį, jo interesai bus pažeisti, nes neturi kur kitur gyventi, todėl reikės nuomotis būstą, o pajamos nėra didelės. Teigia, kad teismo nutartis neteisėta ir naikintina, nes teismas netinkamai įvertino įrodymus, dėl ko padarė neteisingas išvadas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė D. S. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio l dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti vieno sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms, ne tik santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011, išaiškino, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje numatytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms.
Nagrinėjamu atveju apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų vertinimu. Apelianto nuomone, nėra teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl ginčijama teismo nutartis yra nepagrįsta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo, todėl dėl tam tikrų aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra reikalaujama teismo įsitikinimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t .y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog atsakovui kartu gyvenant su ieškove kyla reali grėsmė ieškovės interesams. Šią prevencinę priemonę teismas taikė padaręs išvadą, kad ieškovės sveikatai ir saugumui dėl atsakovo elgesio gali kilti pavojus bei nukentėti jos turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje ieškovės pateiktus ir atsakovo nenuginčytus įrodymus apie šalių gyvenamąją vietą – jog atsakovas gyvena ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiam name, ieškovei padarytus kūno sužalojimus, ieškovės kreipimąsi į teisėsaugos institucijas dėl atsakovo netinkamo elgesio sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir sprendžia, jog teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad dėl atsakovo veiksmų bendras gyvenimas gali padaryti žalos ieškovės turtiniams ir neturtiniams interesams.
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atskirojo skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė, jog atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, bei, kad jam teks dėl to nuomotis būstą. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium, t.y. nevertinant jo turimų galimybių turėti kitą gyvenamąją patalpą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad ginčo turtas – gyvenamasis namas, esantis Alyvų g. 18, Vinciūnai, Alytaus r., faktiškai priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ne asmeninės nuosavybės teise ieškovei ir tai įrodinės pateikdamas byloje priešieškinį. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia ieškinio pagrįstumo, o įvertina tik tikėtiną pagrįstumą ieškinio reikalavimų.
Apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo nurodo, kad atsakovui kilus abejonių dėl teismo nešališkumo, turi teisę pareikšti teisėjui nušalinimą CPK 68 straipsnio tvarka.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas, tinkamai jas motyvavo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Keisti ar naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teismas
nutarė:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.