Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui V. K., atsakovei R. K., viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei R. K. dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės po 300 Lt kas mėnesį jam išlaikymo iki 2008-08-05. Nurodė, jog atsakovė yra jo duktė. Su atsakovės motina jis išsituokė 1985-07-03. Po santuokos nutraukimo dukra R., gimusi 1980-09-30, liko gyventi su motina, jis teikė materialinį išlaikymą dukrai iki pilnametystės. Jis yra sergantis, jam diagnozuota pirminė arterinė III laipsnio hipertenzija, R4, hipertenzinė kardiopatija, išeminė širdies liga, II–III laipsnio įtampos krūtinės angina, ekstrasistolija, II tipo vidutinio sunkumo eigos cukrinis diabetas, diabetinė hipertenzinė retinopatija, polineuropatija, II laipsnio kairio kelio defartrozė, kairės kojos postflebitinis sindromas. 2007-08-06 jam nustatytas 50 proc. darbingumo lygis iki 2008-08-05. Dėl tokios sveikatos būklės jam sunku susirasti darbą. Jam paskirta 287,82 Lt netekto darbingumo pensija. Santaupų bankuose jis neturi. Kitų darbingų asmenų šeimoje nėra. Žmona G. K. yra senatvės pensinio amžiaus, jai paskirta ir mokama kas mėnesį 239,40 Lt senatvės pensija. Jo gaunamų lėšų neužtenka pragyvenimui ir vaistams. Dukra R. K. juo nesirūpina ir neteikia išlaikymo.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog pagal Civilinio kodekso 3.205 straipsnį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, o Civilinio kodekso 3.206 straipsnis nustato, kad teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus – šalių, liudytojų V. V., E. M. paaiškinimus, 1985-06-05 teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo tarp K. K. ir V. K., vykdomosios bylos medžiagą, konstatavo, kad yra pakankamai įrodymų dėl to, jog ieškovas vengė išlaikyti savo dukterį R. K. Teismas konstatavo, jog V. K. iki 2008-08-05 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Jis gali dirbti nesunkius darbus ir pats planuoja dirbti. Turi dviejų kambarių butą Skuode, kurį šiuo metu remontuoja, pats gyvena tėviškėje. Jo teigimu, gauna iš Savivaldybės paramą. Jis gauna pensiją, turi žmoną, brolį. V. K. parodė, kad sovietmečiu, laikotarpiu nuo 1980 iki 1996 metų jis dirbo gerai mokamus darbus, penkerius metus dirbo net du darbus iš karto – vairuotoju-brigadininku priešgaisrinėje tarnyboje ir rajono metrologu, jo visas uždarbis siekė apie 750 rublių per mėnesį. Kur dėjo uždirbtus pinigus, V. K. negalėjo paaiškinti. Iš atsakovės R. K. pateiktų dokumentų matyti, kad ji gyvena pakankamai kukliai. Iš 1 400 Lt uždarbio per mėnesį jai tenka mokėti Klaipėdoje už buto nuomą, taip pat moka už paimtas paskolas virš 200 Lt per mėnesį. Įvertinęs visus surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas V. K. nuo pat atsakovės gimimo ja nesirūpino, jos nelankė, neteikė jai materialinio išlaikymo. Atsakovė R. K. savo tėvą pirmą kartą pamatė būdama jau pilnametė teismo salėje, jai tėvą atstojo patėvis, kuris ja rūpinosi. Ieškovas pats 2004 metais parašė raštu, kad atsisako savo teisės kreiptis į atsakovę su pretenzijomis dėl išlaikymo, todėl atleido atsakovę nuo pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą (CK 3.206 straipsnis).

Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad yra neįgalus ir jam reikalinga dukters parama. 2007-08-06 jam buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis nuo 2007-08-06 iki 2008-08-05. Nurodė, kad dėl diagnozuotų ligų negali dirbti, gauna kas mėnesį 287,82 Lt netekto darbingumo pensiją, santaupų bankuose neturi. Kitų darbingų asmenų šeimoje nėra, be ieškovės kitų vaikų neturi. Gaunamų lėšų neužtenka pragyvenimui ir vaistams. Teismas neatsižvelgė į ieškovo pateiktus įrodymus dėl išlaikymo reikalingumo ir nepagrįstai vadovavosi nuostata, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti savo nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti savo pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. 1985-07-03 ieškovas nutraukė santuoką su atsakovės motina ir nuo to laiko gyveno skyrium. Ieškovo dukra atsakovė R. K., gimusi 1980-09-30, liko gyventi su motina. Ieškovas teigia po santuokos nutraukimo teikęs dukrai išlaikymą, pinigus sumokėdamas K. K., po 100 rublių. 1996 metais pablogėjus sveikatai bei likvidavus įmonę nutrūko darbo santykiai ir ieškovas nebeturėjo nuolatinių pajamų. Dėl to atsakovės motina K. K. 1996 m. kreipėsi į Skuodo rajono apylinkės teismą dėl išlaikymo dukteriai priteisimo. 1996-05-22 Skuodo rajono apylinkės teismas priėmė nutarimą, kuriuo dukters R. išlaikymui priteisė po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus lygio kas mėnesį iki R. pilnametystės. Ieškovas neturėjo darbo ir pajamų, negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, todėl susidarė 993,50 Lt skola. Jeigu tėvai nevykdė savo pareigų vaikams dėl objektyvių priežasčių – ligos, sunkios turtinės padėties, susiklosčiusios dėl objektyvių priežasčių, Civilinio kodekso 3.206 straipsnis netaikomas. Ieškovas teigia, kad nors nelankė dukros, ją materialiai rėmė. Po skyrybų buvusi sutuoktinė susirado kitą vyrą ir prašė nesikišti į jos šeimą, ką ieškovas, gerbdamas jos norus, ir darė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš pilnamečio vaiko – dukters R. K. – priteisimo. Skuodo rajono apylinkės teismas, nustatęs, jog ieškovas vengė išlaikyti savo dukterį R. K. , 2008 m. liepos 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas V. K. ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodamas tuo, jog jam reikalingas išlaikymas ir jis neišlaikė dukters ne dėl to, kad vengė, bet dėl to, kad negalėjo dėl objektyvių priežasčių – prarasto darbo ir pablogėjusios sveikatos.

Civilinio kodekso 3.205 straipsnis nustato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo išlaikymo reikalingus tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. senatvės pensininkai arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Civilinio kodekso 3.206 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas gali atleisti pilnamečius vaikus nuo pareigos išlaikyti nedarbingus tėvus, jeigu nustato, kad tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams. Ši norma įtvirtina teismo nuožiūros teisę, t. y. teisę, o ne pareigą atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus. Vengimas atlikti pareigas nepilnamečiams vaikams gali pasireikšti vengimu juos išlaikyti, auklėti ir jais rūpintis, atsisakymu priimti gyventi vaiką, kai jis negalėjo gyventi su kitu iš tėvų ir panašiai. Tačiau vengimas vykdyti pareigas vaikams turi būti kaltas. Aplinkybę, kad išlaikymo reikalaujantys tėvai vengė vykdyti pareigas vaikams, turi įrodyti atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių egzistuojant Civilinio kodekso 3.206 straipsnio 1 dalyje numatytą atleidimo nuo išlaikymo pareigos pagrindą. Nagrinėjamos bylos ginčo esmė – ne ieškovo nedarbingumas ar išlaikymo reikalingumas, o ieškovo vengimo atlikti savo pareigas nepilnametei dukteriai kaip pagrindo pastarąją atleisti nuo pareigos išlaikyti savo tėvą įvertinimas.

CK 3.192 straipsnio 1 ir 2 dalis numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir užtikrinti sąlygas, būtinas jiems vystytis. Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Šios – išlaikymo – pareigos tėvai atsisakyti negali.

Bylos duomenimis, ieškovas V. K. susituokė su atsakovės motina K. K. 1978-08-19, jų duktė R. K. gimė 1980-09-30. Iš Skuodo rajono apylinkės teismo 1985-06-05 sprendimo dėl K. K. ir V. K. santuokos nutraukimo matyti, kad ieškovas su žmona po dukters R. gimimo kartu negyveno ir jokių šeiminių ryšių nepalaikė. Tiek atsakovė, tiek liudytojas V. V. – atsakovės patėvis, kuris gyvena su K. K. nuo 1991 metų, patvirtino, kad gera valia ieškovas išlaikymo savo dukteriai neteikė (b. l. 55). Skuodo rajono apylinkės teismo 1996-05-22 nutarimu iš V. K. K. K. naudai dukters R. išlaikymui priteista po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 1996-05-15 iki R. pilnametystės (1998-09-30). Nors ieškovas ir teigia, kad kartais sutikdavo atsakovės motiną ir perduodavo dukters išlaikymui pinigų, tačiau tokius jo teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra (CPK 174 straipsnis). Iš vykdomosios bylos Nr. 0009/02/00108/1 (toliau – vykdomoji byla) dėl alimentų išieškojimo iš skolininko V. K. matyti, kad skolininkas nuo 1996-06-01 iki 1998-09-30 alimentų nemokėjo – iš skolininko sąskaitos buvo nurašytos tik dvi 93,46 Lt ir 167 Lt įmokos, liko 933,50 Lt skola. 1998-11-03 vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojai su pažyma apie išieškojimo negalimumą, nes skolininkas neturėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (b. l. 68, vykdomosios bylos 3 lapas). 2001 m. vykdomasis raštas dėl alimentų įsiskolinimo buvo vėl pateiktas išieškoti, tačiau ieškovas neturėjo turto, iš kurio galima būtų išieškoti, ir nedirbo (2004-04-07 duomenimis, vykdomosios bylos 18 lapas). Vykdomąjį raštą dėl alimentų išieškojimo vykdžiusios antstolė E. M. bei 2004 m. antstolės padėjėja dirbusi R. L. parodė teismui, jog atsakovas geranoriškai išlaikymo neteikė (b. l. 55, 68). 2004-05-19 antstolei buvo pateiktas išieškotojos K. K. prašymas nutraukti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, kuriame ji nurodė, jog skolininkui pretenzijų neturi, o skolininkas V. K. pasirašė, kad nereikalaus iš dukters R. išlaikymo. Nors atsisakymas nuo išlaikymo ir negalioja, tačiau iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas 2004-05-19 turėjo žinoti, kad neišlaikydamas savo dukters, gali prarasti teisę gauti iš jos išlaikymą ateityje.

Ieškovas nurodė, kad neturėjo galimybių išlaikyti savo dukrą, nes prarado darbą ir pablogėjo jo sveikata. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas serga įvairiomis kraujotakos sutrikimų ligomis, II tipo vidutinio sunkumo cukriniu diabetu ir kitomis ligomis, dėl kurių jam nuo 2007-08-06 iki 2008-08-05 nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, nuo 2008-08-04 iki 2010-12-26 – 35 procentų darbingumo lygis. Tačiau nagrinėjamu atveju vertinama ieškovo galimybė dirbti tuo laikotarpiu, kai jis turėjo išlaikyti savo dukterį – iki 1998-09-30, ir po devynerių metų kompetentingų institucijų nustatytas darbingumo lygis ar invalidumo grupė vertinant objektyvias ieškovo galimybes gauti pajamas iki dukters pilnametystės lemiamos reikšmės neturi. Ieškovas nurodė, kad dirbo nuo 1980 iki 1996 metų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas nuo 1997 metų būtų oficialiai dirbęs ar bandęs ieškotis darbo. Duomenų, kad ieškovui prieš 2007-08-06 būtų nustatytas darbingumo netekimas, ar kitų įrodymų, pagrindžiančių objektyviai sumažėjusias ieškovo galimybes ieškoti darbo ar kitais būdais gauti pajamų iki 2007-08-06, byloje nėra. Be to, ir 2007-08-06 ieškovui buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, rekomenduojant tam tikromis sąlygomis dirbti 4–5 val. per dieną ar 3–4 dienas per savaitę (b. l. 9). Sunki dabartinė materialinė padėtis, atsiradusi dėl ieškovo neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į darbą, į valstybės paramą ir kitų turtinių teisių), neturėtų būti vertinama kaip negalėjimas išlaikyti savo dukters iki jos pilnametystės 1998-09-30 dėl objektyvių priežasčių, nes ieškovas turėjo galimybę gauti pajamų ir užtikrinti dukteriai išlaikymą, tačiau šių teisių ir pareigų neįgyvendino dėl nežinomų priežasčių, kurias nėra pagrindo pripažinti svarbiomis.

Civilinio kodekso 3.165 straipsnio 1 dalis numato tėvų pareigą auklėti savo vaikus – jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Atsakovė nurodė, kad pirmąkart savo tėvą pamatė pirmosios instancijos teismo posėdyje. Ieškovas patvirtino, kad niekuomet nebendravo su savo dukterimi ir jokių ryšių nepalaikė – nesirūpino jos vystymusi ir auklėjimu. Pažymėtina, kad išsiskyrus tėvams, vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis, 3.165 straipsnis, 3.170 straipsnis). Tai reiškia, kad tėvui gyvenant atskirai nuo vaiko, ši aplinkybė atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį iš esmės neriboja vaiko asmeninių teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas nevykdė savo pareigos auklėti ir rūpintis savo vaiku – atsakove.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas vengė atlikti savo pareigas nepilnametei dukteriai. Nustatęs šį pagrindą, teismas turi teisę atleisti pilnametį vaiką nuo pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą (CK 3.206 straipsnio 1 dalis). Kadangi išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo tik dėl savo nerūpestingumo tapo nepajėgiu apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į dukters, kuria visiškai nesidomėjo ir nesirūpino, teikiamą išlaikymą neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai), atsakovė R. K. atleistina nuo savo pareigos išlaikyti nedarbingą tėvą, kadangi V. K. vengė atlikti savo pareigas nepilnametei dukrai (CK 3.206 straipsniai).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atsisakymą priteisti išlaikymą tėvams reglamentuojančias materialinės teisės normas bei tinkamai įvertino esančius byloje įrodymus, todėl keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.