Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2987-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-19
Bylos Nr.
e1-2987-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18763-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
G. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2987-1049/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18763-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Vido Kilinsko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje G. U., gimęs (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 8 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), – galutine subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme; 2. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai; 3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnį 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, galutinė bausmė – 20 MGL (1 000,00 eurų) dydžio bauda, bauda nesumokėta, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

G. U. 2021 m. birželio 7 d. apie 15.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusįjį M. U., tai yra tyčia vieną kartą koja jam spyrė į galvos sritį, M. U. pargriuvus ant žemės, tęsdamas savo veiksmus ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, taip M. U. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, tarpuakyje bei dešinėje alkūnėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis G. U. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad M. U. pažįsta per savo sužadėtinę S. D., kuri jam skundėsi, jog M. U. jai rašinėja žinutes, prisipažįsta meile, gąsdina dėl jos nusižudysiąs. Kaltinamajam toks jo elgesys nepatiko, natūraliai kėlė pavydą, todėl porą savaičių prieš įvykį jis draugiškai ir protingai pasikabėjo su M. U., pastarasis pažadėjo jo sužadėtinei daugiau žinučių neberašinėti. Kaltinamasis jį taip pat įspėjo, jog šis jų pokalbis paskutinis ir jeigu M. U. dar lįs prie S., gaus į nosį. Apie keletą savaičių buvo ramu, tačiau vėliau S. nurodė, jog M. vėl naktimis, kai S. dirba, atvažiuoja, ateina kalbėtis ir panašiai, parodė ir žinutes, kurias M. jai rašo. 2021 m. birželio 7 d. S. buvo nuvažiavus pas tėvus į (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną ten nuvyko ir kaltinamasis. Nuvykęs pamatė stovinčius S. ir M. automobilius. Susinervino. Atėjęs į kiemą pamatė, jog malkinėje, tarpduryje, ant slenksčio sėdėjo M. U., o S. šalimais dažė kėdę. Eidamas link M. U. jis pradėjo priekaištauti, ko lenda prie jo draugės. M. kažką jam bandė pasakyti, tačiau kaltinamasis nesusivaldė ir su koja sudavė spyrį M. U. į viršutinę kūno dalį. Kadangi jis tupėjo ar sėdėjo, tai nuo smūgio parkrito. Tuomet dar apie du-tris smūgius sudavė koja į viršutinę kūno dalį, tačiau į kur pataikė, jis nežino. Tuo metu jį pradėjo raminti atėjusi S., todėl nurimo ir siekdamas išvengti dar didesnio konflikto išvažiavo. Supranta, jog pasielgė netinkamai smurtaudamas prieš M. U., labai gailisi įvykdęs šį nusikaltimą ir pasižada daugiau nenusikalsti (2 t., b. l. 7–10, 13–16).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis M. U. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021 m. birželio 7 d. apie 15.00 val., jam būnant pas savo draugę S. D. kieme, sėdint prie malkinės durų ant laiptelio ir kalbantis su S., pas ją automobiliu atvyko jos draugas G. U., kuris atėjęs į kiemą ir nieko nesakęs priėjo prie jo ir su kažkuria koja spyrė jam į veidą. Pajuto smūgį su šlepete į veidą ir stiprų fizinį skausmą. Jam parkritus ir pradėjus dengtis, kaltinamasis ne mažiau du-tris kartus sudavė smūgius kojomis jam į įvairias kūno vietas. S. pamačiusi, jog jį daužo, jį atplėšė nuo jo. Nuo smūgio nukentėjusiajam nuo veido nukrito akiniai, tačiau jie nesulūžo, todėl jokių pretenzijų neturi. Kai S. D. nuo jo atitraukė G. U., nukentėjusysis nuėjo į namo vidų, nusiprausė veidą. Kieme likę S. ir G. U. žodžiu konfliktavo, po to kaltinamasis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tada S. paskambino nukentėjusiojo tėvams ir pati jį nuvežė į gydymo įstaigą, kur jam buvo nustatyti sumušimai, lūžių nebuvo. Taip pat jis buvo nuvykęs pas teismo medicinos tarnybos specialistus sužalojimo mastui nustatyti. Kiek supranta, G. U. jį užpuolė dėl S. D., su kuria nukentėjusysis kartu leisdavo laiką, bendraudavo, susitikdavo, nes pati S. D. to norėjo. Prieš šį įvykį G. U. yra jam keletą kartų rašęs žinutes su grasinimais, kad paliktų S. ramybėje, nes su juo susidoros, tačiau nemanė, jog G. U. grasinimai gali būti realūs, todėl dėl jų niekur nesikreipė. Po įvykio, tą patį vakarą jam rašė G. U., prašė nerašyti pareiškimo, tačiau toks G. U. elgesys negalimas. Teisė į civilinį ieškinį jam yra išaiškinta, civilinio ieškinio neteiks, tiesiog prašo G. U. nubausti įstatymų nustatyta tvarka dėl jam padarytų sužalojimų. (1 t., b. l. 30–32, 36–39).

Liudytoja S. D. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog G. U. yra jos draugas, jie kartu gyvena apie penkerius metus. M. U. yra jos pažįstamas, jie mokėsi vienoje mokykloje, gyveno viename kaime. Jų bendravimas atsinaujino, kai M. jai tvarkė jos automobilį. Pastebėjus, jog M. jai pradėjo puoselėti šiltus jausmus, ji jo prašė jai nerašyti ir neskambinti, įspėjo M., kad jos draugas G. yra labai pavydus. Viską apie tai žinojęs jos draugas G. ne kartą bandė su M. gražiai kalbėti, jog ją paliktų ramybėje. Tačiau M. nei jos, nes G. prašymų nesuprato, toliau jai rašinėjo, persekiojo, manipuliavo, jog eina žudytis, siuntė jai vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jis vairuoja automobilį smarkiai viršydamas greitį. 2021 m. birželio 7 d. jai būnat pas savo tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), atvažiavo M., kuris turėjo priveržti jos automobilio ratus. Ji tuo metu dažė kėdes. M. sutvarkius automobilį, jis atsisėdo pasėdėti prie malkinės. M. prašė išvažiuoti, nes turėjo atvykti G., tačiau M. išvykti atsisakė. Atvykus G. ir pamačius, jog yra M., G. įsiuto, tačiau iš karto nebuvo agresyviai nusiteikęs, todėl ji nuėjo iki namų atsigerti ir įpilti šuniui vandens, nes buvo karštas oras. Kas tarp jų įvyko, ji nematė, tačiau jai sugrįžus pamatė, kad M. sumuštas skruostas ties akimi ir numušti akiniai. Jai atėjus, vyrai konfliktavo žodžiu, tačiau daugiau nesmurtavo. Girdėjo, kaip G. priekaištavo, ko jis čia važinėja, ko jai rašinėja. M. tylėjo. Paprašė, jog G. nusiramintų ir važiuotų namo į (duomenys neskelbtini). Jis sutiko ir išvyko. Jai nuėjus prie M., pastarasis paskambino kažkokiam vyrui, kuriam pasakė, jog „yra reikalas, reikia vieną sutvarkyti ir padėti į vietą“, jai liepė nesikišti. Tada ji paskambino nukentėjusiojo tėvams, jį nuvežė į gydymo įstaigą (1 t., b. l. 47–50).

Iš 2021 m. birželio 7 d. įvykio vietos pažiūros protokolo (su priedu – fotolentele) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20–22).

Iš 2021 m. birželio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 4084/2021(02) matyti, jog M. U. konstatuota poodinė kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, tarpuakyje nei dešinėje alkūnėje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 113–115).

2021 m. liepos 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2021 m. birželio 10 d. nukentėjusiojo M. U. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktų 8 vnt. ekrano nuotraukų su susirašinėjimu apžiūra (1 t., b. l. 63–65).

Iš 2021 m. liepos 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos V. N. tarnybinio pranešimo dėl abonento Nr. +370 64766462 išklotinių analizės matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2021 m. birželio 7 d. apie 15 val. 00 min. M. U. būnant pas savo draugę S. D. kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas G. U. nieko nesakęs įspyrė jam vieną kartą į galvos sritį, jam pargriuvus ant žemės, mažiausiai penkis kartus įspyrė į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Tyrimo metu liudytoja apklausta S. D. parodė, jog M. U. jai nuolat rašinėja, ieško su ja ryšių, nors ji nenori, kai ji bando viską nutraukti, M. pradeda manipuliuoti, jog eina žudytis, siunčia vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip jis vairuoja automobilį smarkiai viršydamas greitį. Taip pat, persekioja ją, priekaištauja, kad nebūna namuose, lankosi jos darbe. Tyrimo metu buvo gauta ir susipažinti su nukentėjusiojo M. U. naudojamo tel. Nr. +(duomenys neskelbtini), išklotinėmis, laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 5 d. 0.00 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 24.00 val. Nustatyta, jog M. U. su S. D. naudojamu tel. Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu laikotarpiu bandė susisiekti 270 kartų (dažniausiai atlikti skambučiai), tačiau S. D. neatliko nei vieno skambučio ar SMS pranešimo M. U.. Taip pat nustatyta, jog M. U. paskutinius skambučiui S. D. atliko 2021 m. birželio 8 d. 06.40 val., t. y. kitą dieną po įvykio, o daugiau nei skambučių, nei pranešimų S. D. neatliko. Nagrinėjamu laikotarpiu M. U. su G. U. nebendravo (neatlikta nei vieno skambučio ar pranešimo). Prie tarnybinio pranešimo pridedama išfiltruota U. U. atliktų skambučių ir pranešimų S. D. išklotinė (1 t., b. l. 81–88).

Iš 2021 m. rugsėjo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti įvykio apžiūros metu 2021 m. birželio 7 d. pareigūnų kūno kameromis Nr. B0F1EC61958A, B0F1EC60E4D4 užfiksuoti vaizdo įrašai (1 t., b. l. 66–68).

Iš 2021 m. rugsėjo 28 d. tarp M. U. ir G. U. atliktos akistatos matyti, kad jos metu pašalinti jų ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų prieštaravimai (1 t., b. l. 106–109).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas G. U. dėl nežymaus M. U. sveikatos sutrikdymo pasitvirtino. Kaltinamasis G. U. veikė tiesiogine tyčia, sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato, kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo M. U. sveikatą ir norėjo taip veikti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad savo smurtiniais veiksmais kaltinamasis G. U. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. U. sveikatą, kuomet 2021 m. birželio 7 d. apie 15.00 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu jam tyčia vieną kartą koja spyrė į galvos sritį, o M. U. pargriuvus ant žemės, tęsdamas savo veiksmus, ne mažiau penkis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, taip M. U. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimus dešinėje kaktos pusėje, tarpuakyje bei dešinėje alkūnėje.

Kaltinamasis G. U. savo kaltę dėl kaltinime nurodytų aplinkybių pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu jis nesusivaldė ir su koja sudavė spyrį M. U. į viršutinę kūno dalį, o šiam nuo smūgio parkritus, tuomet dar apie du-tris smūgius M. U. sudavė koja į viršutinę kūno dalį, tačiau kur pataikė, nežino. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir nukentėjusiojo M. U. parodymai, kad jam sėdint prie malkinės durų ant laiptelio, prie jo priėjęs kaltinamasis su kažkuria koja jam spyrė į veidą, jis pajuto smūgį su šlepete į veidą ir stiprų fizinį skausmą, o jam parkritus ir pradėjus dengtis, kaltinamasis ne mažiau du-tris kartus jam sudavė smūgius kojomis į įvairias kūno vietas. Liudytoja S. D. taip pat patvirtino, kad trumpam palikusi kieme žodžiu konfliktuojančius kaltinamąjį su nukentėjusįjį, ji grįžusi pamatė, kad M. skruostas ties akimi yra sumuštas. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų padarinius patvirtina 2021 m. birželio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 4084/2021(02) nurodant, jog M. U. konstatuota poodinė kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinio klubo srityje, odos nubrozdinimai dešinėje kaktos pusėje, tarpuakyje nei dešinėje alkūnėje vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 113–115). Asmens kaltę ir įvykio aplinkybes patvirtina įvykio vietos bei kitų objektų apžiūros protokolai, nukentėjusiojo ir kaltinamojo akistatos protokolas, tarnybinis pranešimas, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. U. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl aplinkybių nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis G. U. smurtaudamas nukentėjusiojo M. U. atžvilgiu jam nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo veiksmų pobūdis – spyris į galvos sritį, o M. U. pargriuvus ant žemės, ne mažiau penki spyriai į įvairias kūno vietas, patvirtina, kad kaltinamasis sąmoningai pasirinko tokį smurtinį konflikto sprendimo būdą ir norėjo taip veikti bei siekė tokių padarinių, tai yra veikė tiesiogine tyčia, tokiu būdu nukentėjusiajam nežymiai sutrikdant sveikatą, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

G. U. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu (2 t., 20–25).

Kaltinamojo G. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis G. U. praeityje teistas tris kartus, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 122–134), psichiatrinių ir narkologinių įstaigų stebimųjų asmenų grupėms nepriklauso (1 t., b. l. 183, 184), taigi, yra pakaltinamas, dirba.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. U. teisiamas ketvirtą kartą, baustas administracine tvarka, byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nenustatyta, yra pakaltinamas, dirba.

Prokuroras siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti 60 MGL dydžio baudos bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokuroras pagrįstai prašo parinkti kaltinamajam G. U. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo veiksmų gailisi, anksčiau teistas tris kartus, baustas administracine tvarka, yra dirbantis ir turi galimybę sumokėti baudą, todėl manytina, kad tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, G. U. skirtinos bausmės dydis už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatytinas kiek didesnis nei minimalus – 60 MGL dydžio baudos bausmė.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina baudos bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 MGL dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu G. U. paskirta baudos bausmė bendrintina, prie jos pridedant visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir iki šiol neįvykdytą 20 MGL (1 000,00 eurų) dydžio baudos bausmę, ir jam skirtina galutinė subendrinta 60 MGL dydžio bauda.

V. Civilinis ieškinys ir kiti proceso klausimai

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa G. U. atžvilgiu pateikė civilinį ieškinį dėl 103,28 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo M. U. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginimo (1 t., b. l. 89–91), tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė šio ieškinio atsisakė atsižvelgdama į tai, kad G. U. 2021 m. rugpjūčio 5 d. visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 103,28 eurų dydžio žalą, bei nurodydama, kad Kauno teritorinė ligonių kasai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės (1 t., b. l. 101).

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir civilinio ieškinio procesas šioje dalyje nutrauktinas.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis).

Civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje gali naudotis BPK 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis; BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.

Civilinio ieškinio atsisakymo pareiškimo ir priėmimo tvarka BPK nereglamentuota, dėl to, atsižvelgiant į BPK 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų taikymo taisyklę, sprendžiant šiuos proceso klausimus turi būti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos.

Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Civilinės ieškovės rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo yra byloje (1 t., b. l. 101). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą.

Civilinio ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutaręs nepriimti ieškinio atsisakymo, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis).

Minėta, kad priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 103,28 eurų turtinės žalos atlyginimo ir buvo pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 89–91), tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu dėl šio ieškinio pateikė rašytinį atsisakymą, nes ieškinyje nurodytą 103,28 eurų turtinę žalą kaltinamasis atlygino (1 t., b. l. 101), ji tokią teisę turi, taip pat atsisakyme nuo ieškinio civilinė ieškovė nurodė, kad jai civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (1 t., b. l. 101), todėl jos ieškinio atsisakymas priimtinas, procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiant.

Kaltinamajam G. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantys kompaktiniai diskai su įrašais (1 t., b. l. 27, 80) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Kiti civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

G. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 60 MGL (3 000,00 trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 40 MGL (2 000,00 dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos galutinės 40 MGL (2 000,00 eurų) dydžio baudos pridėti visą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir iki šiol neįvykdytą 20 MGL (1 000,00 eurų) dydžio baudą, ir G. U. skirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (3 000,00 trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti G. U. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120 arba, el. p. kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Priimti civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 103,28 Eur (vieno šimto trijų eurų 28 ct) turtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esančius kompaktinius diskus su įrašais (1 t., b. l. 27, 80), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

G. U. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis