Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-771/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-13
Bylos Nr.
1-55-771/2017
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00050-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
A. A., R. A.
Kaltinamasis
E. S.
Advokatai
Jurgita Šlapaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-55-771/2017Teisminio proceso Nr.1-96-1-00050-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.; (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.;
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017m. vasario 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui, nukentėjusiesiems A. A., R. A., kaltinamojo E. S. gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei, viešame teisiamajame posėdyje, nedalyvaujant kaltinamajam, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. S., gim(duomenys neskelbtini)., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini) Ispanija, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 302 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2009m. vasario 3 d, apie 11.00 val., Šiaulių rajone Aleksandrijos kaime, pasinaudodamas rastu raktu ,atsirakinęs duris įsibrovė į gyvenamąją patalpą, o būtent A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš čia slapta pagrobė A. A. priklausantį nešiojamą kompiuterį „ASUS E3108“ su klaviatūra „ASUS F3KE“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendra vertė 800 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. A. 800 eurų turtinę žalą;

be to, jis, 2009 m. vasario 3 d., apie 11.00 val., Šiaulių rajone Aleksandrijos kaime, pasinaudodamas rastu raktu, atsirakinęs duris įsibrovė į gyvenamąją patalpą, o būtent A. A. priklausantį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš čia slapta pagrobė nukentėjusiajam A. A. priklausantį bevertį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), bei R. A. priklausantį bevertį Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr(duomenys neskelbtini)

Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 246, 433 str. baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam E. S. nedalyvaujant, kadangi apie teisiamąjį posėdį jis buvo informuotas tinkamai, vengė atvykti į teismą, nebuvo galimybės atlikti kaltinamojo apklausos vaizdo konferenciniu būdu (Ispanijos teismai per nustatytą terminą neatsakinėjo į prašymą surengi kaltinamojo apklausą vaizdo konferenciniu būdu).

Nukentėjusysis A. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Jo sūnus draugavo su kaltinamuoju. Prieš du mėnesius iki minėto įvykio iš buto dingo laukinių durų spynos raktas. Jis spynos nepakeitė, naudojosi atsarginiais raktais. Įvykio dieną apie 8.00 val. pas jį į namus atėjo kaltinamasis, kuris teiravosi kur yra jo sūnus. Jis atsakė, kad sūnus išėjo į mokyklą. Kaltinamasis paprašė pavėžėti iki miesto centro. Jis atsakė, kad negali, nes turi važiuoti į darbą. Po to kaltinamasis išėjo. Jis užrakino lauko duris, raktą paslėpė šuns būdoje ir išvažiavo į darbą. Į namus grįžo apie 11.00 val. Pirmame aukšte gyvenantys jo tėvai papasakojo, kad apie 9.00 val. - 10.00 val. girdėjo jo bute žingsnius. Jis pastebėjo, kad buto durys atrakintos. Kambarių durys buvo atidarytos, visi stalčiai išversti. Bute pasigedo kompiuterio, savo ir sūnaus pasų. Laužimo žynių ant laukinių durų nebuvo. Kompiuteris dingo nuo stalo. Kartu su kompiuteriu dingo ir klaviatūra. Pasai dingo iš stalčiaus. Vagystėje įtarė kaltinamąjį, kadangi iki įvykio jų namuose lankydavosi tik kaltinamasis. Kompiuterį įvertino 800 Eurų, kadangi jis buvo naujas ir buvo paimtas išsimokėtinai. Po vagystės jam teko lizingui išmokėti visą kompiuterio kainą.

Liudytojas R. A. parodė, kad kaltinamasis buvo jo vaikystės draugas. Prieš minėtą įvykį kaltinamasis dažnai ateidavo pas jį į namus. Prieš įvykį dingo buto užrakto raktas. Spynos po to nepakeitė. Įvykio dieną jis buvo mokykloje, o jo tėtis darbe. Apie 12 val. iš tėčio sužinojo, kad yra apvogtas jų butas. Iš buto dingo pasai ir kompiuteris. Vagystėje įtarė kaltinamąjį, kadangi niekas daugiau negalėjo įvykdyti vagystę. Po to vieną dieną buvo sutikęs kaltinamąjį mieste. Kaltinamasis prisipažino pavogęs kompiuterį ir pasus, kompiuterį vėliau pardavė lombarde.

E. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino bei parodė, kad pažįsta abu nukentėjusiuosius. Pas nukentėjusiuosius namuose buvo gal du kartus. Žinojo, kad buto šeimininkai, išeidami iš namų, durų raktą palikdavo po gelių vazonų, kartais kitur. Vieną dieną jis paėmė paslėptus buto raktus, įėjo į nukentėjusiųjų butą vidų, iš kurio pavogė kompiuterį, du asmens piliečių pasus. Kompiuterį paėmė iš nukentėjusiojo R. A. miegamojo. Vagystę įvykdė todėl, kad jam reikėjo pinigų pragyvenimui bei susimokėti už buto nuomą. Kompiuterį pardavė už 150 eurų, kuriuos išleido maistui. Pasus paliko nuomojamame bute. (II t., b. l. 39-41).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Šiaulių r., Aleksandrijos k., (duomenys neskelbtini). Laužymo žymių ant buto laukinių durų nesimato. (I t., b.l. 19-22).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos sąskaitos faktūros Nr. 174165 matyti, kad nukentėjusysis kompiuterį ASUS F3KE įsigijo 2008m. sausio 9 d. Pradinė įmoka siekė 499.50 Lt. (I t., b.l.23-24).

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padaryme, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, dokumentu – sąskaita faktūra. Minėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, pasinaudodamas situacija, kai nukentėjusieji išvyko iš namų, žinodamas, kur paslėptas buto raktas, įsibrovė į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą bei pagrobė jiems priklausantį turtą bei dokumentus.

(Dėl vagystės) Nusikalstamos veikos objektas – svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.

(Dėl dokumentų pagrobimo) Nusikalstamos veikos objektas – dokumentų teisinės apyvartos patikimumas ir saugumas. Nusikalstamos veikos dalykas – asmens tapatybės dokumentas (pasas). Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo dokumento pagrobimas. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis nedirba, administracine tvarka nebaustas, neteistas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijose numatytą bausmę – baudą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamajam naikintina už akių paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta: „Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.“

Nukentėjusysis A. A. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Turtinė žala grindžiama pateiktais dokumentais bei pilnai įrodyta, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Iki civilinio ieškinio visiško padengimo taikytinas 2016m. balandžio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu (Ikiteisminio tyrimo byla 96-1-00050-09) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į A. A. turtą – 800 Eur. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas“, banko kodas 40100.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam E. S. buvo skirta gynėja – advokatė Jurgita Šlapaitienė. Byloje gautos 2017m. sausio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-358, 2017m. sausio 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-1150, 2016m. lapkričio 28 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-12946, 2016m. rugsėjo 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (2.19) NTP-7-10166, iš kurių matyti, kad už E. S. suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 612,70 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai netenkintini (LAT nutartis Nr. 2K–322/2014).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir skirti jam bausmę - 30 MGL (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 eurocentų) baudą;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d. ir skirti jam bausmę 20 MGL (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 eurocentų) baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d., 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis bei skirti galutinę bausmę - 30 MGL baudą (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 eurocentų) baudą.

Panaikinti 2013m. gegužės 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi E. S. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą.

Nukentėjusiojo A. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš E. S. priteisti nukentėjusiajam 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Iki civilinio ieškinio visiško padengimo taikyti 2016m. balandžio 27 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarimu (Ikiteisminio tyrimo byla 96-1-00050-09) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. A. turtą – 800 Eur. banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas“, banko kodas 40100.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo valstybei iš kaltinamojo už antrinės teisinės pagalbos suteikimą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas