Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-179-491/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
1S-179-491/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petras Meidus
1 S – 179 – 491 / 2014
Procesinio sprendimo kategorija : 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 5 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs J. L. įgaliotos atstovės V. L. skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2013-12-09 nutarimą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. V. 2013-11-13 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Ikiteisminio tyrimo pareigūnė 2013-11-13 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str., 82 str., 300 str. Prokuroro pavaduotoja R. G. 2013-12-09 nutarimu atmetė V. L. skundą dėl 2013-11-13 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą.

Skundžiama teismo nutartimi V. L. skundas taip pat buvo atmestas motyvuojant, jog prokurorės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimuose padarytos išvados pagrįstos, nutarimai yra teisėti ir nėra pagrindo juos naikinti.

Šalies argumentai

Skundu V. L. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-10 nutartį, prokuroro pavaduotojos 2013-12-09 nutarimą ir ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2013-11-13 nutarimą bei nurodyti prokurorui pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. Nurodo, kad J. L. buvo sodo sklypo „(duomenys neskelbtini)“ sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, savininkė, o šis žemės sklypas 2012-02-24 varžytinių metu buvo parduotas S. D.. Žemės sklypo pardavimo iš varžytinių metu sklype buvo ir šiuo metu yra J. L. turint visus reikalingus statybos dokumentus pastatytas ir inventorizuotas, jai nuosavybės teise priklausantis, tačiau teisiškai neįregistruotas, medinis sodo namas. Skunde pažymima, jog šis statinys kartu su žemės sklypu nei kaip žemės sklypo priklausinys, nei kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, varžytinių metu parduotas S. D. nebuvo. Tai, kad sodo namelis buvo žemės sklype ir kad jis nebuvo parduotas iš varžytinių, patvirtina įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypo perleidimo S. D., o vėliau – I. N. nuosavybėn dokumentai, kuriuose duomenų apie sodo namelio perleidimą nėra. Pabrėžia, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog pirmiau nurodytas sodo namelis yra žemės sklypo priklausinys, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2013-09-20 nutartyje konstatavo, jog minimas sodo namelis nėra žemės sklypo priklausinys bei turto objektas, o varžytinės vyko tik dėl žemės sklypo. Taigi sodo namelis nėra I. N. žemės sklypo priklausinys, ji žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi teisių į šį namą neįgijo, todėl teismo išvada, kad pastaroji turėjo teisę juo naudotis, yra teisiškai nepagrista. Skunde pažymima ir tai, kad I. N. nestatė sodo namelio, o vien ta aplinkybė, kad ji 2013-09-10 statybos užbaigimo deklaracijos pagrindu įregistravo savo nuosavybės teises į ne jos statytą ir ne jai nuosavybės teise priklausantį statinį nerodo, kad pastaroji yra teisėta statinio savininkė. Pažymima ir tai, jog I. N. neturėjo teisės pildyti statybos užbaigimo deklaracijos ir tokiu pagrindu įgyti nuosavybės teisių į statinį, o taip pat neturėjo teisės disponuoti šiame namelyje buvusiais, tačiau jai nepriklausančiais daiktais. Be to, dėl šių argumentų skundžiamoje teismo nutartyje pasisakyta taip pat nebuvo.

Skunde taip pat tvirtinama, jog skundžiamos nutarties argumentas, kad I. N. nežinojo apie tarp S. D. ir jos kilusius ginčus dėl sodo namelio yra nepagrįsta, kadangi atsižvelgiant į vykusius teisminius procesus nėra pagrindo tvirtinti, jog S. D. nebuvo informavęs I. N. apie tai, jog ši nusipirko sodo sklypą be jame stovinčio namelio. Taigi aplinkybės, jog I. N., įsigijusi žemės sklypą, kurio pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo įrašytas sodo namelis, o sodo namelį įregistruodama 2013-09-10 statybos užbaigimo deklaracijos pagrindu, t. y. kaip savo pastatytą statinį, rodo, kad pastaroji suvokė (turėjo suvokti) neįsigijusi namelio kartu su žemės sklypu, kas patvirtina I. N. nesąžiningumą bei pagrindą jos atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str.

Skunde pabrėžiama ir tai, jog tuo atveju, jei S. D., parduodamas žemės sklypą kitam asmeniui, nepranešė apie sklype esančio namelio priklausymą kitam asmeniui, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, yra pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą šio asmens atžvilgiu. Be to, pažymima ir tai, kad teismo nutartyje padaryta išvada, jog I. N. nebuvo pranešta apie ankstesnio savininko ginčus su J. L., todėl ji kaip savininkė naudojosi sklypu ir jo priklausiniais, yra pagrįsta ne objektyviais faktiniais duomenimis, o spėjimais, prielaidomis bei galimai S. D. ir I. N. parodymais, nors abu jie yra suinteresuoti, kad ikiteisminis tyrimas nebūtų pradėtas, nes iš savo veiksmų galimai turėjo asmeninės naudos, juo labiau kad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių dėl priimtų skundžiamų sprendimų išsamumo ir aiškumo bei juos priėmusių pareigūnų ir institucijų šališkumo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BPK 168 str. 1 d. įtvirtinta, kad prokuroras <...>, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Čia aukštesnysis teismas visų pirma pažymi, kad įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, kuris galimai padarė tokią veiką, ir pradėti ikiteisminį tyrimą, nuspręsti dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl jo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais yra išimtinė prokuroro kompetencija. Tačiau, prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais nesaisto prokuroro, jeigu jo įsitikinimas, vadovaujantis medžiagoje esančia duomenų visuma, yra kitoks.

BK 182 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Pagal BK 182 str. 1 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Pagal BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Iš skundą nagrinėjančiam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad J. L. buvo sodo sklypo Pasvalyje, „(duomenys neskelbtini)“ sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Šis žemės sklypas 2012-02-24 varžytinių metu buvo parduotas S. D.. Pastarasis pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tą patį žemės sklypą pardavė I. N., kuri 2013-09-10 statybos užbaigimo deklaracijos pagrindu įregistravo savo nuosavybės teises į nusipirktame sklype esantį sodo namelį. V. L. tvirtindama, jog tą namelį statė pati J. L., reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuodama tuo, jog šiuo atveju I. N. ar S. D., ar pastarieji kartu, apgaule įgijo svetimą turtą, t.y. sodo namelį, taip padarydami nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. Tačiau taip teigti pakankamo pagrindo iš ties nėra.

Negalima tvirtinti, kad prieš J. L. buvo panaudota kažkokia apgaulė siekiant įgyti jos turtą, nes žemės sklypo varžytinės vyko realiai, jos nebuvo užginčytos ar pripažintos neteisėtomis (tą pripažino ir Panevėžio apygardos teismas 2013-09-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai reiškia, kad S. D. žemės sklypą iš J. L. įgijo teisėtai. Iš bylos matyti ir tai, kad ir sodo namelis iš J. L. nebuvo įgytas apgaule. Tokią išvadą leidžia daryti ir I. N. pakankamai įtikinami parodymai, kad ji, pirkdama sodo sklypą iš S. D., buvo įsitikinusi, kad jame esantis sodo namelis parduodamas kartu su žemės sklypu, kadangi namelis, kaip atskiras objektas sklype įregistruotas nebuvo. S. D. apie jokius ginčus su buvusiais sodo savininkais jai nesakė (21 b. l.). Negalima šiuo atveju sutikti su atstove ir dėl to, kad I. N., siekdama sutvarkyti visus teisinius sodo sklypo ir jame esančių objektų klausimus (t. y. įregistruodama esantį sodo namelį), atliko aiškiai neteisėtus ar nusikalstamus veiksmus, kuriuos būtų galima vertinti baudžiamosios atsakomybės prasme. Analogiška situacija yra ir su S. D. veiksmų vertinimu šiuose sandoriuose. Iš jo parodymų taip pat seka, kad įsigydamas žemės sklypą jis manė, jog nusiperka tą žemę kartu su sodo nameliu, dėl kurio, kaip neteisėto statinio, nugriovimo jis informavo buvusią sodo sklypo savininkę J. L. bei ketino kreiptis į teismą (28 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, kad iš bylos medžiagos (2013-11-08 apžiūros protokolo bei VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija (9-11, 12-15 b.l.) matyti, jog sodo namelis, dėl kurio nagrinėjamoje byloje kyla ginčas, yra gana prastos būklės, medinis, statytas dar 1974 m., kurio bendras plotas yra 11, 22 kv. m, o jo fizinis nusidėvėjimas yra 70 procentų. Taigi ir paties sodo namelio būklė bei kiti fiziniai jo duomenys leidžia daryti išvadą, kad I. N., pirkdama žemės sklypą, galėjo pagrįstai manyti kartu su žemės sklypu nusiperkanti ir atskirai neįregistruotą sodo namelį. Skundą nagrinėjančio aukštesnės instancijos teismo vertinimu tarp J. L. iš vienos pusės, ir tarp I. N. ir S. D. iš kitos pusės kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl teisingo atlygio už aptariamame sodo sklype esantį namelį, kurį galimai savo lėšomis ir pastatė J. L., yra civilinio teisinio pobūdžio ir pilnai gali būti išspręstas kreipiantis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka. Tam baudžiamasis persekiojimas, taigi – ir ikiteisminis tyrimas, šiuo atveju tikrai nereikalingas.

Skundo argumentai dėl teismo ir prokurorės šališkumo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad skundžiamus sprendimus priėmę pareigūnai ar teisėja būtų suinteresuoti bylos baigtimi.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybės aukštesnysis teismas daro išvadą, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, dėl to ją naikinti skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

J. L. įgaliotos atstovės V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus