Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-03-04 · Administracinė byla Nr. I-270-473/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-04
Bylos Nr.
I-270-473/2010
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Balčytienė
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM, Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės
Pareiškėjas
A. J., V. N., V. T., A. Z., V. P., R. K.
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM
Kategorijos
  • 1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-270-473/2010Procesinio sprendimo kategorija 1.4; 16.5; 61; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Raimondai Vainoraitei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės atstovui Jevgenijui Gaščenko, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LR Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Vilijai Plotnikovienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J., A. J., V. N., V. T. (V. T.), A. Z., V. P., R. K. prašymą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai LR Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami iš teismo nustatyto tinkamo atsakovo priteisti jų darbo užmokesčio nepriemoką, susidariusią nuo 2004 m. liepos mėn. iki 2007 m. birželio mėn., kuri sudaro: A. J. – 3137,49 Lt, A. J. – 1981,05 Lt, V. N. – 769,82, V. T. – 683,15 Lt, A. Z. – 2765,35 Lt, V. P. – 722,88 Lt, R. K. – 4119,55 Lt; įpareigoti iš valstybės biudžeto skirti ir išmokėti pareiškėjams priteistas darbo užmokesčio sumas bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde, patikslintuose skunduose nurodė, ir jų atstovė teismo posėdyje (I t., b. l. 2-6, II t. b. l. 3-7, 30-39, 114-117) paaiškino, kad jie atlieka tarnybą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinėje. Darbo užmokesčio nepriemoka jiems susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas, atsakovas VSAT prie VRM Ignalinos rinktinė vadovavosi LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau – LR VTĮ) 23 str. 2 dalimi, nustatančia apribojimus valstybės tarnautojams mokamų priedų bei priemokų sumai. Pagal VTĮ 25 straipsnį bei 25 str. 7 dalį, priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategoriją, laipsnį ar tarnybinį rangą tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka ir negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. LR VTĮ 26 str. 1 bei 3 dalyse nustatyta, kad priemokos mokamos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, darbo krūvį viršijančia veiklą ar atliekant papildomas darbo užduotis, tačiau neviršijant 60 procentų pareiginės algos. Minėtos nuostatos įtvirtintos ir LR vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 38 str. 1 ir 3 dalyse bei 36 straipsnyje. Pareiškėjo manymu, toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 23 str. 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 str. 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Ir nors valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, tačiau toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. 2009-12-11 buvo priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo buvo pripažinta, kad LR valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1d. nuostatai. Šis nutarimas taikytinas ir šioje byloje. Pareiga išmokėti prašomas sumas tenka ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM, bet ir Lietuvos valstybei. Pareiškėjo atstovė patikslino skundo ir patikslinto skundo reikalavimus ir vadovaudamasi LR darbo kodekso 298 str., nustatančiu, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, pareiškėjams priklausančią darbo užmokesčio nepriemoką prašė skaičiuoti nuo 2004 m. liepos mėnesio.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM (toliau – VSAT prie VRM) Ignalinos rinktinė prašė pareiškėjų prašymą atmesti. Atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą (b. l. I t., b. l. 59-62, II t., b. l. 96-97) nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad iš dalies sutinka su pareiškėjų skundo reikalavimais, tačiau mano, kad neturėtų būti atsakovu šioje byloje, nes pareiškėjų teisė į jiems priklausantį darbo užmokestį buvo pažeista ne dėl Ignalinos rinktinės kaltės ar neteisėtų veiksmų, apskaičiuodama ir mokėdama darbo užmokestį, pareiškėjams ji veikė teisėtai, t. y. taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Ignalinos rinktinės procesinė padėtis turėtų būti pakeista iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį. Plačiąja prasme, valstybės tarnautojų darbdaviu laikytina valstybė, todėl pirmiausia jai teko pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų teisingą valstybės tarnautojų apmokėjimą už atliktą darbą. Valstybė turėtų skirti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto pareigūnų darbo apmokėjimui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Vyriausybės, atstovaujamos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM ir trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM atsiliepime į patikslintą skundą (II t., b. l. 110-113) nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. LVAT (nutartyje adm. byloje Nr. A1-638/2005) suformulavo praktiką, jog bylose dėl neišmokėto darbo užmokesčio taikant antikonstitucinį įstatymą yra būtinos deliktinės atsakomybės sąlygos, todėl galima daryti išvadą, jog pareiškėjai gali reikalauti žalos (negautų pajamų) atlyginimo pagal CK 6.271 str. pagrindu. Deliktinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai egzistuojant tam tikrai teisinei pareigai, įpareigotas asmuo jos nevykdo ar vykdo netinkamai ir tuo padaro žalą kitam asmeniui. Valstybė gali būti įpareigota atlyginti žalą tik esant valdžios institucijos neteisėtiems veiksmams. Pareiga vykdyti įstatymus yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Nesant Konstitucinio teismo sprendimo, kad įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5 -264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 str. Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Esant neteisėtiems veiksmams Lietuvos valstybę atstovauja darbdavys, o ne Vyriausybė, todėl Vyriausybė turėtų būti pašalinta iš atsakovų. Dėl paskaičiuotų sumų atsakovė neprieštarauja, tačiau nurodo, kad 2007 m. birželio mėnuo neturėtų būti įskaičiuotas į laikotarpį, už kurį prašoma priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, nes skundas paduotas 2007-06-26.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės bylos aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai (II t., b. l. 40-88) patvirtina, kad pareiškėjams tarnaujant VSAT prie VRM Ignalinos rinktinėje laikotarpiu nuo 2004-07-01 iki 2007-06-26 dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už viršvalandinį darbą, darbą naktimis ir švenčių dienomis neišmokėta: A. J. – 3137,49 Lt, A. J. – 1981,05 Lt, V. N. – 769,82, V. T. – 683,15 Lt, A. Z. – 2765,35 Lt, V. P. – 722,88 Lt, R. K. – 4119,55 Lt.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis LR VTĮ 4 str. 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

LR VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį; 4) už diplomatinį rangą. Pagal VTĮ 25 str. 7 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. LR VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr.IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal LR VTĮ 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.

2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ). Šiuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas LR VTĮ 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki šiol už faktiškai pareiškėjos atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Si asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 str.). Šiame nutarime Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, kad pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (1999-01-14 įstatymo red. Nr. VIII-1029) 13 straipsnį, vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, minėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti -nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

LVAT 2004-12-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-1054/2004 konstatuota, kad „už darbą yra atlyginama iš valstybės biudžeto. Todėl valstybės biudžete turėjo būti numatytos lėšos, patenkinančios pareiškėjų darbo užmokesčio poreikį. Jeigu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos valstybės tarnautojams atsidurti skirtingoje teisinėje padėtyje ir skirta mažiau lėšų darbo užmokesčiui, negu priklauso pagal Įstatymus arba jais remiantis išteistus kitus teisės aktus, teismas turėjo svarstyti ne tik Muitinės departamento atsakomybės, bet ir Valstybės patraukimo atsakovu šioje administracinėje byloje klausimą. Tokia teisė teismui yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnyje“.

Prašomas atlyginti laikotarpis neviršija 3 metų (LR darbo kodekso 298 str.), t. y. nuo 2004-07-01 iki 2007-06-26 (iki skundo padavimo dienos). VSAT prie VRM Ignalinos rinktinės pažymos apie pareiškėjams taikytus darbo užmokesčio priedų ir priemokų ribojimus bei apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (II t., b. l. 40-88) patvirtina, kad atsakovė VSAT prie VRM Ignalinos rinktinė už minėtą 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo pareiškėjams neišmokėjo: A. J. – 3076,29 Lt, A. J. – 2045,92 Lt, V. N. – 769,82, V. T. – 665,51 Lt, A. Z. – 2765,35 Lt, V. P. – 722,88 Lt, R. K. – 4323,08 Lt.

Atsižvelgus į teismo nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad pareiškėjų skundas pagrįstas, todėl tenkintinas ir pareiškėjams iš atsakovės VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės priteistinos už 3 metų laikotarpį dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už viršvalandinį darbą neišmokėtos sumos: A. J. – 3076,29 Lt, A. J. – 2045,92 Lt, V. N. – 769,82, V. T. – 665,51 Lt, A. Z. – 2765,35 Lt, V. P. – 722,88 Lt, R. K. – 4323,08 Lt (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 4 d., LR darbo kodekso 298 str.).

Pareiškėjai skunde be VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinės, atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. Pareiškėjai tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktine, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjai formuluodami savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjai prašo priteisti jiems neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiškėjų darbdavys, t. y. VSAT prie LR VRM Ignalinos rinktinė.

Reikalavimas dėl įpareigojimo skirti iš valstybės biudžeto ir įpareigoti išmokėti pareiškėjams priteistas darbo užmokesčio sumas yra susijęs su priimto teismo sprendimo vykdymu, todėl šioje byloje negali būti tenkinamas, nes teismui patenkinus pareiškėjų reikalavimą ir priteisus iš atsakovo jų prašomas neišmokėto darbo užmokesčio sumas, atsakovas turi pareigą vykdyti tokį teismo sprendimą.

Pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (LR ABTĮ 44 str. 1 d.), tačiau nenurodo jų dydžio, nepateikia turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų (LR ABTĮ 45 str. 1 d.), todėl šis pareiškėjų prašymas paliekamas nenagrinėtu. Pareiškėjams išaiškintina, kad rašytinį prašymą dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu jie turi teisę pateikti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (LR ABTĮ 45 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 4 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjų A. J., A. J., V. N., V. T. (V. T.), A. Z., V. P., R. K. skundą patenkinti iš dalies. Priteisti iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Ignalinos rinktinės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį: A. J. – 3076,29 Lt (tris tūkstančius septyniasdešimt šešis litus dvidešimt devynis centus), A. J. – 2045,92 Lt (du tūkstančius keturiasdešimt penkis litus devyniasdešimt du centus), V. N. – 769,82 (septynis šimtus šešiasdešimt devynis litus aštuoniasdešimt du centus), V. T. – 665,51 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt penkis litus penkiasdešimt vieną centą), A. Z. – 2765,35 Lt (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis litus trisdešimt penkis centus), V. P. – 722,88 Lt (septynis šimtus dvidešimt du litus aštuoniasdešimt aštuonis centus), R. K. – 4323,08 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris litus aštuonis centus). Kitoje dalyje skundą atmesti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Violeta Balčytienė