Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalį, 174 straipsnį, 187 straipsnio 1 ir 2 dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2014 m. rugsėjo 24 d., apie 18.20 val., Taurupės g., Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kurias vartojo be gydytojo paskyrimo. Taip G. K. padarė ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, G. K. viešoje vietoje sulaikymo metu keikėsi necenzūriniais žodžiais, policijos pareigūnui pareikalavus pasilikti vietoje ir ramiai stovėti, nevykdė teisėtų jo nurodymų, prisiartino prie policijos pareigūno, bandydamas suduoti ranka. Taip G. K. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

G. K. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 straipsnį ir 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais bei prisiartinęs prie policijos pareigūno jam pasipriešino, bandydamas smūgiuoti ranka.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku jis, F. M. ir dar du žmonės, kurių jis nepažįsta, nes jie yra Fausto draugai, F. M. automobiliu važiavo link miškelio Pilaitėje. Važiuojant jie prasilenkė su policininkais. Pastarieji jokių stabdymo ženklų nerodė, todėl jie nuvažiavo toliau. Jie sustojo prie futbolo aikštelės ir sėdėjo automobilyje. Jis sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Paskui atvažiavo policininkai. Du Fausto draugai puolė bėgti į mišką, du pareigūnai juos nusivijo, o vienas, nutaikęs, greičiausiai ginklą, ėjo link jų. Pareigūnas liepė jiems sėdėti vietoje. Jie taip ir darė, laukė grįžtančių pareigūnų. Grįžus kitiems pareigūnams, vienas iš jų priėjo prie Fausto, trenkė jam į veidą, ištraukė iš automobilio ir sumušė. Tada pareigūnas priėjo prie jo, paklausė, kas jie čia veikia, liepė išlipti ir prieiti prie kapoto. Daiktų patikrinimo metu pareigūnas buvo jam užmynęs ant kojos, todėl jis paprašė patraukti koją. Tuomet pareigūnas pradėjo laužti jam ranką, o jam pasiteiravus ką jis daro, uždėjo antrankius ir pajuokavo, kad elektrošokas „patrauks“. G. K. neatmeta galimybės, kad tuo metu, kai pareigūnas laužė jam ranką, jis galėjo pasakyti kokį keiksmažodį. Pareigūnams pribėgus prie jų su ginklais, jis taipogi pareiškė nepasitenkinimą. Prisipažįsta, jog kelias dienas iki šio įvykio jis rūkė marihuaną ir pats apie tai pasakė pareigūnams. Jis nesimuistė ir smūgiuoti pareigūnams nebandė, tik bakstelėjo pareigūnui per petį, prašydamas patraukti savo koją nuo jo kojos.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas F. M. paaiškino, kad protokole nurodytą dieną jis susitiko su savo draugu G. K. prie prekybos centro „Pupa“ Pilaitėje, važiavo į mišką žaisti futbolą. Stotelėje jis pamatė du pažįstamus, kurie taip pat mėgsta žaisti futbolą, todėl pakvietė juos prisijungi. Šių vaikinų vardų jis neprisimena. Važiuojant jie prasilenkė su policijos automobiliu, pareigūnai jų nestabdė. Atvykus prie aikštelės liudytojas išlipo parūkyti. Netrukus atvažiavo policijos automobilis, iš kurio išlipo policininkas ir iš karto nusitaikė į juos su ginklu. Kiti du policininkai nusivijo tuos du jo pažįstamus. Jis paprašė policininko leisti užsirūkyti, teiravosi, ar nereikia parodyti dokumentų. Grįžus kitiems pareigūnams, vienas iš jų iš karto trenkė jam į veidą, ištraukė iš automobilio, pargriovė ant žemės, prispaudė ausį ir uždėjo antrankius. Pareigūnai jo klausė tų dviejų nubėgusių į mišką vaikinų vardų, bet jis sakė, kad jų nepažįsta. Liudytojas pripažįsta, kad jis neleido policininkui naršyti jo telefone, todėl pareigūnai vėl bandė jį sumušti. Po to juos išvežė į policijos komisariatą. F. M. nurodė, kad G. K. sulaikymo jis nematė, nes liudytojas buvo paguldytas už bagažinės. Jis taip pat negirdėjo, kad G. K. keiktųsi, nurodė, kad jie elgėsi normaliai.

Liudytojas – policijos pareigūnas A. G. teismo posėdyje palaikė savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 4) bei papildomai paaiškino, kad pastebėjus važiuojantį automobilį SUBARU, kuriame sėdėjo keturi vaikinai, buvo nutarta važiuoti jiems iš paskos, nes įtarė, kad vaikinai ne tik galėjo vartoti narkotines medžiagas, bet ir jų turėti su savimi. Be to, jų žiniomis, būtent prie Salotės ežero yra dažnai pardavinėjami narkotikai. Sulaikyti vaikinai buvo nepatenkinti pareigūnų veiksmais, kuriuos jie galėjo skųsti įstatymo numatyta tvarka. Jiems privažiavus miškelyje prie sustojusio automobilio, liudytojas vienas liko su dviem vaikinais, o kiti policijos pareigūnai – Ž. A. ir N. R. nusivijo pabėgusius du vaikinus. Sulaikyto automobilio keleivis – G. K. buvo aršiausias, viskuo nepatenkintas. Automobilio vairuotojas buvo ramesnis. G. K. klausė kokiu pagrindu pareigūnai prie jų priėjo ir reikalauja dokumentų, tačiau šiame automobilyje sėdėję vaikinai suprato, kad sukėlė įtarimą ir ši situacija buvo ne ta, kad pareigūnai stovėtų ir maldautų asmens dokumentų. Be to, buvo baimintasi, kad likę du vaikinai taip pat bandys pasišalinti. Su G. K. aiškinosi Ž. A., G. K. nevykdė jo nurodymų. Liudytojas nematė G. K. užsimojimo, nes tuo metu žiūrėjo kitur. Iki fizinio kontakto nebuvo prieita, nes vaikinų bandymas priešintis buvo nutrauktas.

Apklaustas teismo posėdyje liudytoju policijos pareigūnas N. R. paaiškino, kad G. K. jis neprisimena. Nurodė, kad patruliavimo metu pareigūnai pastebėjo Subaru automobilį, kuriame sėdėjo 3 ar 4 asmenys. Kol pareigūnai apsisuko, automobilis SUBARU nuvažiavo į Pilaitės parką. Jiems privažiavus prie šio automobilio, du jame buvę vaikinai nubėgo į mišką. Liudytojas išleido kolegas, o pats automobiliu nuvažiavo ieškoti nubėgusių vaikinų. Jam grįžus į įvykio vietą, vienas vaikinas sėdėjo automobilyje su antrankiais, kitas taip pat su antrankiais stovėjo lauke. Jis pats nematė, kaip buvo sulaikytas G. K..

Liudytojas – policijos pareigūnas Ž. A. paaiškino, kad patruliuojant protokole nurodytu laiku, prasilenkiant su važiuojančiu automobiliu jam pasirodė, kad jame sėdintis jaunuolis yra įtartinas, lyg pavartojęs narkotikų. Jie nusprendė sustabdyti nurodytą automobilį. Visos įvykio aplinkybės yra detaliai nurodytos jo tarnybiniame pranešime (b.l. 5), kuriuo liudytojas prašė vadovautis. Papildomai liudytojas nurodė, kad įvykio dieną vaikinai šoko muštis, vienas iš jų buvo apsvaigęs. Be to, 2014-12-04 teismo posėdžio išvakarėse su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas F. M. ir dabar jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

G. K. kaltė, padarius ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2014-09-24, 21.45 val. paėmus G. K. šlapimo, jame rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (b. l. 14) bei paties G. K. paaiškinimais, duotais surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir teismo posėdžio metu. Jis prisipažino prieš kelias dienas rūkęs marihuaną. Šie byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remiasi ir sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 44 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą. Pirmuoju atveju policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N62 – 841/2006). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo policijos pareigūno statuso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam policijos pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse.

Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo iš esmės neigia padaręs šį teisės pažeidimą, teigdamas, jog jis vykdė teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, tačiau neatmeta galimybės, kad tuo metu, kai pareigūnas laužė jam ranką, jis galėjo pasakyti kokį keiksmažodį bei reiškė nepasitenkinimą, kai pareigūnas pribėgo prie jų su ginklais, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje.

G. K. kaltę patvirtina tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai A. G. ir Ž. A., kurie duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose pažeidimo padarymo dieną, nurodytas aplinkybes (b. l. 4, 5). Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad policijos pareigūnams privažiavus prie automobilio SUBARU, kuriame sėdėjo keturi įtartini jaunuoliai, du iš jų iš karto pabėgo į mišką. Policijos pareigūnui priėjus prie automobilio vairuotojo F. M. ir pareikalavus iš jo dokumentų, šis atsisakė tai padaryti, išlipęs iš automobilio bandė greitu žingsniu pasišalinti ir išvengti sulaikymo, todėl buvo sulaikytas ir paguldytas ant žemės. Tuo metu iš automobilio išlipo administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo G. K. ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais pradėjo artintis prie sulaikyto F. M. ir liudytojo A. G., reikšdamas nepasitenkinimą policijos pareigūnų veiksmais. Ž. A. nurodė G. K. pasilikti vietoje, tačiau pastarasis į tai nereagavo ir artinosi toliau, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai, G. K. buvo paguldytas ant žemės bei jam uždėti antrankiai. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad savo tiesiogines pareigas vykdę policijos pareigūnai pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Tokių aplinkybių teismo posėdyje nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais policijos pareigūnų parodymais.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 d. 2 p. numato, kad policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę: įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, pranešimams surašyti, asmenims ir jų turimiems daiktams apžiūrėti.

Atsižvelgiant tai, kad privažiavus prie automobilio SUBARU, iš jo iš karto pabėgo du jaunuoliai, policijos pareigūnai turėjo realų pagrindą įtarti, jog automobilyje buvę jaunuoliai gali būti apsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų arba jų turėti su savimi. Esant tokiai situacijai bei įvertinus pareigūnų turimą informaciją, jog toje vietoje yra dažnai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, policijos pareigūnai pagrįstai pareikalavo automobilyje likusių jaunuolių – F. M. ir G. K. pateikti dokumentus bei apžiūrėti jų daiktus. Kadangi G. K. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, keikdamasis reiškė nepasitenkinimą policijos pareigūnų veiksmais, jo atžvilgiu pagrįstai buvo panaudotos prievartos priemonės. Pažymėtina tai, kad G. K. buvo nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas, ką patvirtina jo paties prisipažinimas ir byloje esanti specialisto išvada (b. l. 14), todėl policijos pareigūnų įtarimas dėl galimo narkotinių medžiagų vartojimo pasitvirtino. Be to, liudytojo Ž. A. teigimu, F. M. 2014-12-04 buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis ir dabar jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ši aplinkybė taip pat netiesiogiai patvirtina faktą, jog policijos pareigūnų įtarimai dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis buvo realūs.

Nors liudytojas F. M. nepatvirtino policijos pareigūnų paaiškinimų dėl jų teisėtų reikalavimų nevykdymo, teigdamas, jog G. K. elgėsi normaliai ir nesikeikė, tačiau šiuo atveju teismas jais nesivadovauja, nes F. M. yra G. K. draugas bei gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, juo labiau, kad jo atžvilgiu taipogi yra surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą.

Įvertinus tai, kas išdėstyta teismas sprendžia, kad yra nustatyti visi ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

G. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo reiškiami kaltinimai padarius ir ATPK 174 straipsnyje bei 187 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, inkriminuojant jam tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 24 d. apie 18.20 val. viešoje vietoje – Taurupės g. 20, Vilniuje, pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, prisiartinęs prie policijos pareigūno pasipriešino jam, bandydamas smūgiuoti ranka.

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. K. necenzūrinius žodžius vartojo tik policijos pareigūnų atžvilgiu, kai pastarieji reikalavo vykdyti jų teisėtus nurodymus bei paguldę jį ant žemės dėjo antrankius. Visus šiuos veiksmus vienijo vieninga tyčia ir tokie G. K. veiksmai atitinka ATPK 187 straipsnio 2 dalies sudėtį. Todėl patraukus G. K. administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 174 straipsnį už tai, kad jis viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų akivaizdoje, bus pažeistas non bis in idem principas, nes už tą pačią veiką jis būtų nubaustas du kartus. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad G. K. būtų keikęsis necenzūriniais žodžiais ne policijos pareigūnų, o kitų asmenų atžvilgiu ir tokiu būdu būtų pažeidęs tiek žmonių rimtį, tiek ir viešąją tvarką. Atsižvelgus į tai, kad visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei nesant byloje objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad G. K. neginčijamai padarė jam inkriminuotą ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla pagal administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, požymius G. K. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 187 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta administracinė atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. ATPK nėra reglamentuotos administracinių teisės pažeidimų darymo stadijos ir asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi atitinkamo ATPK straipsnio dispozicijoje aprašyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Byloje esančiuose policijos pareigūnų A. G. ir Ž. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad policijos pareigūnams paguldžius F. M. ant žemės, kad šis negalėtų priešintis, G. K. išlipo iš automobilio ir keikdamasis necenzūriniais žodžiais artinosi link sulaikyto F. M. ir pareigūno A. G., reikšdamas nepasitenkinimą policijos pareigūnų veiksmais. Ž. A. nurodė G. K. pasilikti savo vietoje, tačiau pastarasis nereagavo, atsistojo į kovinę stovėseną ir bandė Ž. A. smūgiuoti ranka (b. l. 4, 5). Tačiau apklaustas teismo posėdyje liudytoju A. G. nepatvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad G. K. buvo užsimojęs ant pareigūno, norėdamas jam smūgiuoti ir teigė, jog G. K. užsimojimo nematė, nes tuo metu žiūrėjo kitur. Be to, šio liudytojo teigimu, iki fizinio kontakto nebuvo prieita, nes vaikinų bandymas priešintis buvo nutrauktas. Liudytojas Ž. A. teismo posėdyje patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, teigdamas, jog kad įvykio dieną vaikinai šoko muštis, tačiau konkrečiai nedetalizavo kiekvieno iš šių vaikinų veiksmų. Pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo neigė pasipriešinimą policijos pareigūnams, liudytojas F. M. taip pat nematė, kad G. K. priešintųsi pareigūnams.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgus į policijos pareigūno A. G. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, jog G. K. užsimojimo, norint suduoti smūgį, jis nematė, o iki fizinio kontakto su sulaikytais vaikinais prieita nebuvo, taip pat į tai, kad administracinėje teisėje nėra tokios sąvokos, kaip pasikėsinimas padaryti teisės pažeidimą, įvertinus prieštaringus liudytojų parodymus apie pasipriešinimo faktą bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 1 dalyje, todėl jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal šį straipsnį nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad G. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jo aplinkybes bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius G. K. (anksčiau baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, G. K. skirtini ATPK 44 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiai. Paskirtos baudos bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skirti:

- pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį – 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų, kas atitinka 72 EUR) baudą;

- pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – 400 Lt (keturių šimtų litų, kas atitinka 115 EUR) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę 400 Lt (keturių šimtų litų, kas atitinka 115 EUR) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą G. K. atžvilgiu dėl teisės pažeidimų, numatytų ATPK 174 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5 policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.