- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- A5.-1412-990/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01045-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Kaltinamasis
- V. C.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
- Kategorijos
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui Andrejui Bondarenko (Andrej Bondarenko),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2021 m. balandžio 23 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiasis darbo inspektorius Andrejus Bondarenko surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo V. C. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
2021 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas V. C. prašymas administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 96-101), todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi administracinio nusižengimo byla išnagrinėta V. C. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. V. C., būdamas UAB „A.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus, 62 straipsnio 2² dalyje numatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo sąlygą, pagal kurią užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą: nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. UAB „A.“ įdarbino trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) piliečius V. N. ir O. N., kuriems leido dirbti UAB „A.“ naudai, nors pagal išduotus leidimus laikinai gyventi jie galėjo dirbti tik UAB „T.“; nuo 2020 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. sausio 13 d. UAB „A.“ įdarbino trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį D. F. M., kuriam leido dirbti UAB „A.“ naudai, nors D. F. M. pagal (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą leidimą laikinai gyventi negalėjo teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti bei dirbti.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. 2021 m. gegužės 5 d. teismui pateiktame V. C. prašyme nurodyta, jog jis kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nusižengimas buvo padarytas ne tyčia siekiant pažeisti įstatymų ar teisės aktų reikalavimus, bet dėl jo ir darbuotojų klaidingo įsitikinimo, nes darbuotojai, dirbę įmonėje, turėjo leidimus dirbti Europos Sąjungoje, todėl nei jie, nei jis nežinojo, kad jie galėjo įsidarbinti ir dirbti tik įmonėje, įsipareigojusioje juos įdarbinti (b. l. 97-98).
3. Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovas nurodė, kad UAB „A.“ pateikti duomenys, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiai buvo atsiųsti į Lietuvos Respubliką komandiruotės pagrindu, nepasitvirtino, kadangi jie buvo įdarbinti kaip nuolatiniai darbuotojai pagal darbo sutartis. Bendrovės direktorius sudarydamas darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiu negalėjo nematyti, jog leidimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, jau buvo nebegaliojantis – užsienietis, kuriam nėra taikomos jokios buvimo Lietuvos Respublikoje lengvatos, t. y. (duomenys neskelbtini) Respublikai nesant įrašytai į šalių, kurių piliečiam taikoma supaprastinta vizų išdavimo tvarka, iš viso negalėjo būti Šengeno erdvėje, įskaitant ir Lietuvos teritoriją, bei būti įdarbintas. Administracinėn atsakomybėn traukiamos įmonės direktorius turėjo pasidomėti, ar jo darbuotojai dirba legaliai.
4. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išraše nurodyta, kad V. C. nuo 2018 m. rugsėjo 24 d. paskirtas UAB „A.“ direktoriumi (b. l. 93).
5. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2021 m. sausio 27 d. rašte nurodyta, kad V. N. turi panaikintą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „T.“ pagrindu, O. N. taip pat turi panaikintą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „T.“ pagrindu. Šie (duomenys neskelbtini) piliečiai nuo 2020 m. liepos 17 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. buvo įdarbinti UAB „A.“ (b. l. 14).
6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše nurodyta, kad O. N. draudėjas nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. buvo UAB „A.“, O. N. nurodytas kaip UAB „A.“ darbuotojas, jam kas mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 15).
7. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės išraše nurodyta, kad O. N. nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dirbant UAB „T.“ (b. l. 16).
8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išraše nurodyta, kad V. N. draudėjas nuo 2020 m. liepos 14 d. iki 2020 m. gruodžio 28 d. buvo UAB „A.“, V. N. nurodytas kaip UAB „A.“ darbuotojas, jam kas mėnesį buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 17).
9. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų bazės išraše nurodyta, kad V. N. nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2022 m. sausio 30 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dirbant UAB „T.“ (b. l. 17A, 18A).
10. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kontrolės skyriaus 2021 m. vasario 22 d. rašte, be kita ko nurodyta, kad UAB „A.“ 2020 m. lapkričio 25 d. įdarbintas D. F. M., tačiau informacinėse sistemose nėra duomenų, kad jis kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo (b. l. 21-24).
11. Iš D. F. M. leidimo gyventi kopijos matyti, jog jis išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, galiojimo data nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d. (b. l. 43A).
12. 2020 m. lapkričio 24 d. darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. F. M. nuo 2020 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas UAB „A.“ į betonuotojo pareigas (b. l. 42), pinigų išmokėjimo kvitų kopijose užfiksuotas D. F. M. UAB „A.“ mokėtas darbo užmokestis (b.l. 45-50).
13. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad draudėjas UAB „A.“ per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą pateikė 1-SD pranešimus: 2020 m. lapkričio 24 d. 16.16 val. apie D. F. M. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2020 m. lapkričio 25 d.; 2020 m. liepos 13 d. 15.22 val. apie O. N. ir V. N. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2020 m. liepos 14 d.; LDU pranešimus: 2020 m. lapkričio 24 d. 16.28 val. apie apdraustojo užsieniečio D. F. M. įdarbinimą Lietuvoje nuo 2020 m. lapkričio 25 d.; 2020 m. liepos 13 d. 15.45 val., apie apdraustojo užsieniečio V. N. įdarbinimą Lietuvoje nuo 2020 m. liepos 14 d.; 2020 m. liepos 13 d. 15.48 val. apie apdraustojo užsieniečio O. N. įdarbinimą Lietuvoje nuo 2020 m. liepos 14 d. (b. l. 53, 56-57, 60-63, 65).
14. Pinigų išmokėjimo kvitų kopijose užfiksuotas O. N. UAB „A.“ mokėtas darbo užmokestis (b. l. 68A-77).
15. Pinigų išmokėjimo kvitų kopijose užfiksuotas V. N. UAB „A.“ mokėtas darbo užmokestis (b. l. 79A-88).
16. UAB „A.“ direktoriaus V. C. paaiškinime nurodyta, kad partneriai įmonė „M.“ atsiuntė darbuotojus V. N., O. N., D. F. M. į komandiruotę jo vadovaujamoje įmonėje. Pagal dviejų šalių susitarimą jis priėmė darbuotojus, o už atvykimo aplinkybes pilnai atsako įmonė „M.“ (b. l. 90).
17. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.
18. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi ši teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, apibrėžiančios užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisėtumą.
19. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 58 straipsnio 11 punkte numatyta, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį.
20. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintame profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis, yra nurodyta betonuotojo profesija.
21. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams V. N. ir O. N. buvo išduoti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje: V. N. – nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2022 m. sausio 30 d., o O. N. – nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. Tiek V. N., tiek O. N. leidimų išdavimui tarpininkavo ir įdarbinti įsipareigojo UAB „T.“ ir nors UAB „A.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešė apie šių darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią ir įdarbinimą Lietuvoje nuo 2020 m. liepos 14 d., tačiau šie darbuotojai nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB „A.“ pagrindu.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju V. N. ir O. N. įdarbinimo UAB „A.“ dienai - 2020 m. liepos 14 d. galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo gautas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje, t. y. UAB „T.“. Ši įdarbinimo sąlyga galiojo tiek patiems darbuotojams, tiek jų darbdaviui. Norėdami pakeisti darbdavį, V. N. ir O. N. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje numatytos tvarkos, pagal kurią užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidaudamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tik po šių procedūrų atlikimo V. N. ir O. N. įdarbinimas UAB „A.“ būtų buvęs laikomas teisėtu. Įvertinus aukščiau išdėstytą akivaizdu, jog UAB „A.“ įdarbino trečiosios šalies piliečius pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2² dalyje numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl minėtų užsieniečių darbas UAB „A.“ laikytinas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su V. N. ir O. N. buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
24. Taip pat UAB „A.“ nuo 2020 m. lapkričio 25 d. nelegaliai įdarbino ir (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį D. F. M. D. F. M. 2020 m. lapkričio 24 d. darbo sutartyje nurodyta profesija – betonuotojas, 2020 metų antrąjį pusmetį Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-245 buvo įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą ir šios specialybės darbuotojams iš trečiųjų šalių gauti leidimo dirbti Lietuvoje nereikėjo. Nors iš bylos medžiagos nustatyta, kad minėtas darbuotojas ir yra atleistas nuo įsipareigojimo gauti leidimą dirbti (atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad D. F. M. turėtų betonuotojo kvalifikaciją), tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad norint Lietuvos Respublikoje įsidarbinti legaliai, reikalinga turėti ir kitus dokumentus (vizą, leidimą gyventi). D. F. M. (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. jo galiojimo laikas pasibaigė dar iki minėto darbuotojo įdarbinimo UAB „A.“, byloje nesant duomenų apie leidimo gyventi pratęsimą arba naujo išdavimą. Akivaizdu, jog D. F. M., neturėdamas galiojančio kitos Šengeno valstybės išduoto leidimo laikinai gyventi, negalėjo teisėtai atvykti bei būti įdarbintas Lietuvos Respublikoje.
25. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad įdarbinant trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) piliečius V. N., O. N., ir trečiosios šalies – (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį D. F. M., bendrovėje „A.“, nebuvo laikytasi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnyje numatytų reikalavimų.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
26. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Minėta, kad V. C., įdarbindamas trečiųjų šalių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečius, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas imperatyvias užsieniečių įdarbinimo sąlygas, taigi V. C. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, kas leidžia konstatuoti, jog V. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
27. V. C. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
28. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad V. C. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). V. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. C. yra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, taigi V. C. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – vieną tūkstantį du šimtus eurų.
29. ANK 675 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.
30. 2021 m. gegužės 5 d. teismui pateiktame V. C. prašyme nurodyta, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sunki, vienintelės pajamos – 390 eurų dydžio darbo užmokestis, jis prašo paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, taigi V. C. skirtinos vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų baudos mokėjimas išdėstytinas dvylikos mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. C. kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokėti ne mažiau kaip po 100 eurų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Pripažinti V. C. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų dydžio baudą, įpareigojant V. C. šią baudą sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 100 eurų.
Išaiškinti V. C., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „(ROIK) 21132301314“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.