Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2017-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-491/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-14
Bylos Nr.
1A-80-491/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33534-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Irutė Čiukšytė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-80-491/2017Proceso Nr. 1-01-1-33534-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.8.10.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gapučio ir Danutės Švitinienės,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Editai Marcinkevičienei,dalyvaujant :prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,nuteistajam V. V.,jo gynėjai advokatei Irutei Čiukšytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas areštu 90 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams 15 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. liepos 16 – 17 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į užrakintą J. P. garažą pagrobė jo turtą – automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas nukentėjusiajam 800 Eur turtinę žalą.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo : 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pagal BK 178 straipsnio 2 dalį jam paskirta 90 parų arešto bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir šias bausmes subendrinti iš naujo, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams; 2) taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą; 3) teismui nusprendus šiuos prašymus atmesti, leisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti ne pataisos namuose, o kalėjime. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis, todėl paskyrė per griežtą bausmę. Pabrėžia, kad su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme turi būti bendrinama skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, kuri pagal BK 64¹ straipsnį buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 60 parų arešto, ir tokiu būdu jam skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams. Skunde nuteistasis dėsto aplinkybes, jo manymu, pagrindžiančias galimybę taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nuteistasis mano, kad jam bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, stadiją, jo asmenybę bei kitas aplinkybes. Teigia, kad per jau atliktą pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą suprato nusikalstamo elgesio pasekmes ir žada laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų. Nurodo, kad BK 75 straipsnio netaikymas vien dėl ankstesnio teistumo prieštarauja įstatymo reikalavimams. Akcentuoja, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nėra besąlyginis atleidimas nuo bausmės ar jos išvengimas, kadangi nuteistasis, nors ir būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, privalo vykdyti teismo skirtus įpareigojimus, todėl yra prižiūrimas, kad būtų užkirstas kelias pakartotinai nusikalsti. Tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teismo skirtų įpareigojimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikinamas ir nuteistasis pasiunčiamas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies : teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti ir nuteistajam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bendrindamas jam skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, taip pat nuteistasis skunde prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba šią bausmę leisti atlikti kalėjime. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą patikrina tik šiais aspektais.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis ir bendrindamas keliais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, jam pridėjo per didelę dalį skundžiamu nuosprendžiu skirtos bausmės, todėl galutinę subendrintą bausmę jam paskyrė per griežtą. Kolegija su šiuo nuteistojo skundo argumentu iš esmės sutinka. Iš pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo įsiteisėjęs Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. spalio 24 d.), kuriuo apeliantas buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas galutine subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme (1 t., 148 – 150 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas, pritaikius BK 64¹ str., areštu 60 parų. Subendrinęs aukščiau minėtas bausmes pagal BK 63 str. 4 ir 9 dalis, jas iš dalies sudedant, apylinkės teismas jam skyrė 2 metų 4 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę. Iš to seka, kad prie griežčiausios iš nuosprendžiais nuteistajam paskirtų bausmių – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo, apylinkės teismas pridėjo ne dalį švelnesnės bausmės, o visą (2 mėnesius) ir net 15 dienų daugiau, t. y. iš viso 75 paras (pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktį, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginama vienai arešto parai). Taip subendrindamas bausmes, apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalis) ir paskyrė apeliantui neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Todėl ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, pirmosios instancijos nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 60 parų areštą, subendrinęs su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėdamas švelnesnę, nustato V. V. galutinę subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo prašymas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą netenkinamas. Apeliantas teisus, kad baudžiamasis įstatymas (BK 75 straipsnis) nedraudžia laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir asmeniui, kuris anksčiau buvo teistas. Kita vertus, jis skunde neteisingai nurodo, kad šio instituto taikymas nuteistajam galimas dėl to, kad nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir asmuo pasiųstas atlikti paskirtą bausmę, kadangi tokie nuteistojo skundo teiginiai nesuderinami su šio instituto paskirtimi. Esminis momentas, lemiantis BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam taikymą, šiuo atveju yra tai, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti šį institutą ar ne, yra teismo prerogatyva. Be to, įstatymas įsakmiai nenumato būtinumo teismui kiekvienu atveju nuosprendyje aptarinėti tokią galimybę ir nurodyti motyvus, kodėl teismas BK 75 straipsnio netaiko. Prašydamas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaip jį teigiamai apibūdinančius duomenis, apeliantas prašo įvertinti tai, jog buvo nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, stadiją, jo asmenybę bei kitas aplinkybes, tai, kad per jau atliktą pakankamai ilgą laisvės atėmimo bausmės vykdymo terminą suprato nusikalstamo elgesio pasekmes ir žada laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų. Iš nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už BK 178 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą, įvertino ne tik šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nusikaltimas baigtas, tyčinis, savanaudiškas), tačiau ir nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės iš tiesų svarbios individualizuojant bausmę asmeniui. Visgi, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybė priklauso ne nuo vien konkrečią nusikalstamą veiką apibūdinančių aplinkybių, tačiau turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su nuteistojo asmenybe, be to turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Iš bylos duomenų (1 t., 70 – 78 b. l.) matyti, kad V. V. iki nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, padarymo laikotarpiu nuo 2012 m. pabaigos iki 2013 m. pabaigos padarė 9 nusikaltimus nuosavybei, šios nusikalstamos veikos susijusios su turtinės naudos gavimu – taigi, darytina išvada, jog tai nuteistajam būdingas nusikalstamų veikų modelis. Iš „Sodros“ duomenų bazės išrašo (1 t., 107 b. l.) matyti, kad jis niekur nedirba. Įvertinus tai, galima teigti, jog turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas jau yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu, kurio jis net nesistengia pakeisti. Matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi V. V. buvo lygtinai paleistas, neatlikęs teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau nepraėjus net dviem mėnesiams nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jis vėl padarė dvi naujas analogiškas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu bei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiais. Taigi, V. V. nusikaltimus padarė net neatlikęs teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Būdamas ne kartą teistas, apeliantas turėjo labai gerai suvokti, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų vėl gali kilti atitinkamos pasekmės, tam tikri suvaržymai, tačiau tai jokios įtakos nuteistajam nepadarė. Be to, praeityje V. V. jau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė net keletą nusikalstamų veikų nuosavybei. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išreiškiami pažadai daugiau nebenusikalsti, teiginiai apie nusikalstamo elgesio pasekmių suvokimą, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti baudžiamojoje byloje esančiais objektyviais duomenimis. Todėl, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias apeliantą (teistumų istoriją, nedirba, nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu), kolegija pripažįsta, jog ankstesnės, pakankami griežtos bausmės bei kitos nuteistajam taikytos teisinės poveikio priemonės nedaro jokios pozityvios įtakos, todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 straipsnį ir atidedant nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Negali būti tenkinamas ir nuteistojo prašymas skirti jam laisvės atėmimo bausmę atlikti kalėjime. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 straipsnio 1 dalį, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BVK 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo. Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Šiuo atveju apeliantas neatitinka BVK 83 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, todėl jis turi laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. V. paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, V. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę – 60 parų areštą, subendrinus su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Algirdas GaputisDanutė Švitinienė