Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos nuomone, jai nustatytas darbingumo lygis galėtų siekti 30–35 proc. Apie 10 m. ją kamuoja rimti galvos skausmai. Dėl to ne kartą teko kreiptis į įvairius gydytojus (tiek šeimos gydytoją, tiek gydytojus, kurie specializuojasi atitinkamose srityse). (duomenys neskelbtini), teko gydytis daugiau negu pusę metų. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo atlikta sudėtinga (duomenys neskelbtini). Po (duomenys neskelbtini) operacijos sveikatos būklė dar labiau suprastėjo, nors ir iki tol buvo itin silpnos sveikatos. (duomenys neskelbtini), greitai pavargsta net nuo nedidelio krūvio, laiptais gali užlipti tik įsikibusi į turėklus. (duomenys neskelbtini).

Susiklostė tokia situacija, kad jei darbingumo lygis pakiltų nuo 55 proc. iki 60 proc., būtų laikoma darbinga. Tokia situacija teisine prasme būtų ydinga, nes jai sudėtinga atlikti net ir trumpalaikes (2–3 val. trukmės) darbines užduotis. Sveikatos būklė nuolatos blogėja ir dėl amžiaus, tačiau ateityje gali susiklostyti ir tokia situacija, kad darbingumo lygiui pakilus vos 5 proc., pareiškėja būtų laikoma darbinga, kadangi darbingumas pasiektų 60 proc. ribą.

Pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) m., todėl pagerinti savo sveikatos būklę, atstatyti darbingumą yra sudėtinga, o galbūt apskritai neįmanoma. Su kiekvienais metais sveikatos būklė tik prastėja. Pareiškėja turi apie (duomenys neskelbtini) m. darbo stažą, sąžiningai mokėjo mokesčius, tačiau šiuo metu netekto darbingumo pensija sudaro (duomenys neskelbtini) Eur. Iš tokios sumos neįmanoma pragyventi, į darbo rinką sugrįžti neturi galimybių, kadangi iš esmės yra nedarbinga (būtent taip jaučiasi pagal esamą sveikatos būklę).

Šiuo atveju užpildyto veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balų suma buvo 34, taigi taikytas koeficientas 1. Nustatyti balai ir koeficientas neatitiko realios ir faktinės sveikatos būklės, o klausimyną pildę darbuotojai (specialistai) be teisinio pagrindo pagerino sveikatos būklę, t. y. buvo konstatuota, kad pareiškėjos sveikatos būklė neva yra geresnė nei ji yra faktiškai.

Sprendžiant dėl pareiškėjos darbingumo lygio nustatymo, nebuvo išnagrinėtos ir aprašytos visos ligos ir būklės, kurios turi įtakos darbingumui ir galimybei įgyti naują kvalifikaciją.

Buvo nustatyta, jog gali pakelti daugiau kaip 10 kg svorį, tačiau dėl nuolatinio silpnumo, nugaros skausmų pareiškėja tokio svorio negali pakelti arba gali dirbti keliant tokį svorį itin trumpą laiką. Neaišku, kodėl nebuvo galima pakviesti eksperto, kuris galėjo (galėtų) atlikti ir fizinių pratimų bandymus, įrodant, kad tokie svoriai yra per dideli atsižvelgiant į jos amžių ir sveikatos būklę.

Paaiškina, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 ir 2 priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2022 m. periodu, buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 7.3 (vertinamas 55 proc. bazinio darbingumo lygio verte) papunktis, kuris taikomas dėl smegenų pažeidimų. Vertinant nervų sistemos ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 3 arba 7 punkto papunktis. Pastarasis kriterijus buvo taikytas dėl tos priežasties, kad pareiškėjai atlikta (duomenys neskelbtini) funkcijos sutrikimas.

Vertinant pareiškėjos darbingumo lygį 2022 m. periodu, buvo taikytas Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 42.7.2 papunktis (vertinamas 85 proc. bazinio darbingumo lygio verte), kuris taikomas dėl kraujotakos sistemos ligų, kai asmeniui diagnozuota (duomenys neskelbtini) (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų).

Asmens darbingumo lygio pasikeitimą, lyginant su 2020 m. laikotarpiu, iš esmės lėmė tai, kad pagal (duomenys neskelbtini) konsultacijų išvadas dėl taikyto reabilitacinio gydymo pagerėjo asmens (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šiuo metu nestebimi, todėl Kriterijų aprašo 1 priedo I dalies 7.4 papunktis (vertinamas 40 proc. bazinio darbingumo lygio verte) negali būti pritaikytas.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno tikslas yra kiekvieno vertinamo asmens individualios būklės objektyvus nustatymas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkama diagnozė (sveikatos būklė) gali sukelti skirtingą poveikį vykdomai kasdienei veiklai, savarankiškumui ir asmens socialiniams gebėjimams. Asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną užpildo Tarnybos vertintojas pagal asmens pateikiamus atsakymus.

Apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju Tarnybos teritoriniame skyriuje užpildyto veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyno balų suma buvo 34. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 papunkčiu, kai klausimyno balų suma yra 23–67 balai, ji prilyginama koeficientui 1. Šiuo atveju taikytas minėtas įtakos koeficientas – sudauginus nustatytas 55 proc. darbingumo lygis (DL = 55 proc. x 1). Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. lapkričio 11 d. Tarnybos direktoriui teiktame skunde dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo pareiškėja nenurodo, kad nesutinka su klausimyno įvertinimu, bei atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus III teritorinio skyriaus užpildyto klausimyno reikšmės atitinka siuntime ir su juo pateiktuose asmens dokumentuose nurodytus funkcinius sutrikimus, asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus iš naujo nevertintas.

Tarnybos išvada nesieja neįgalaus asmens darbingumo su konkrečia darbo vieta ir konkrečiomis darbo sąlygomis. Darbuotojui pateikus išvadą, darbdavys su minėtu dokumentu turėtų asmenį siųsti tikrintis sveikatą, nurodydamas konkrečius kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, esančius konkrečioje darbo vietoje. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas dėl neįgaliojo ar asmens, netekusio dalies darbingumo, galimybės dirbti konkretų darbą parengia išvadą, kuria turi vadovautis darbdavys (vadovaujantis Asmenų, dirbančių darbo aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų veiksnių poveikis ir (ar) pavojingas darbas), privalomo sveikatos tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301, 10.4 ir 19.3 punktais).

Pareiškėjos darbingumo lygis vertinimo metu negalėjo būti įvertintas mažesnėmis procentinėmis išraiškomis, nes anksčiau minėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos.

Tarnyba, nustatydama darbingumo lygį, vertina ne atskiras ligas, užšifruotas tam tikrais TLK-10-AM kodais, ir nustato ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kuriam iš esmės įtaką daro ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o dėl jų nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. Tokią darbingumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo 8 punktas, kuriame nurodyta, kad asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra išnaudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir išlieka organizmo funkcijų sutrikimų. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokius, su gydymo procesu susijusius klausimus. Už siuntimo į Tarnybą teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, už konkrečios konsultacijos teisingumą atsako ją suteikęs gydytojas specialistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. STS-5562 „Dėl M. V. darbingumo lygio“ ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2023 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. SS-13 „Dėl M. V. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus III teritorinis skyrius 2022 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. STS-5562 pareiškėjai M. V. nustatė 55 proc. darbingumo lygį (darbingumo lygio terminas – nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 28 d.). Sprendime nurodyta, kad, įvertinus asmens gebėjimo dalyvauti ir veiklos klausimyną, nustatyti 34 balai, kurie, vadovaujantis Kriterijų aprašo 10 punktu, prilyginti koeficientui 1.0. Nustatyta darbingumo lygio priežastis pagal Tvarkos aprašo 27.1 ligos ar būklės papunktį.

Pareiškėjai apskundus šį sprendimą, Sprendimų kontrolės skyrius 2023 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. SS-13, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus III teritorinio skyriaus sprendimas.

Pareiškėja su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. S-42 atmetė jos skundą.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus III teritorinio skyriaus 2022 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. STS-5562, Sprendimų kontrolės skyriaus 2023 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. SS-13 ir Ginčų komisijos 2023 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. S-42.

Pareiškėja nesutikimą su šiais sprendimais iš esmės grindžia tuo, kad jai nustatytas darbingumo lygis neatspindi realios jos sveikatos būklės.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-417 nuo 2024 m. sausio 1 d. biudžetinė įstaiga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos reorganizuota jungimo būdu, ją prijungiant prie biudžetinės įstaigos Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir kuriam perėjo visos reorganizuojamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos teisės ir pareigos.

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija, toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.

Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintojas. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą, ir (ar) jo aprūpintoją dalyvauti nustatant darbingumo lygį.

Įstatymo nuostatas dėl darbingumo lygio nustatymo ginčui aktualiu laikotarpiu įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija, toliau – ir Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija, toliau – ir Tvarkos aprašas). Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio nustatymo metu galiojantys teisės aktai.

Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, sprendimą dėl asmens darbingumo lygio nustatymo, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, NDNT priima, įvertinusi šiuos kriterijus: 3.1. medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); 3.2. asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti (2 priedas).

Remiantis Kriterijų aprašo 4 punktu, bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai, vadovaujantis Kriterijų aprašo 6.4 punktu ir Kriterijų aprašo 2 priedu (pateikta klausimyno forma), vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują ir būti savarankiškam.

Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį nustatyti bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti koeficiento.

Nagrinėjamu atveju ginčo esmę sudaro atsakovės atliktas vertinimas nustatant pareiškėjos darbingumo lygį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1252-822/2019 nurodė, jog administraciniai teismai turi ribotą kompetenciją sprendžiant specialių mokslo žinių reikalaujančius medicinos srities klausimus ir teismas nėra kompetentingas spręsti, ar medicininių kriterijų vertinimą Tarnyba atliko pagal realią pareiškėjos sveikatos būklę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbingumo lygiui nustatyti buvo pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo 7.3 papunktis, nustatantis (duomenys neskelbtini), atitinkančius 55 procentų darbingumo lygį.

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 6 dalį darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateikti dokumentai apie pareiškėjos sveikatos būklę yra pirminiai ir leistini informacijos šaltiniai (įrodymai), kuriais remiantis gali būti įvertintos bei nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, susijusios su asmens darbingumo lygio nustatymu.

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad pareiškėjos atžvilgiu pritaikant Kriterijų aprašo 1 priedo 7.3 papunktį buvo remtasi pareiškėjos asmens byloje esančia medicinine dokumentacija ir nustatytomis diagnozėmis: (duomenys neskelbtini). Aplinkybes apie pareiškėjos sveikatos būklę ir jai sveikatos priežiūros specialistų nustatytas diagnozes patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai (siuntimai, atsakymai į siuntimus) (skundo priedas Nr. 6). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Sprendimų kontrolės skyrius dėl duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę patikslinimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką.

Teismas, įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, pažymi, kad atsakovė, kiekvieno vertinimo metu darbingumo lygį nustato iš naujo, vadovaudamasi jai pateiktais medicininiais ir kitais dokumentais (siuntimo duomenimis, išrašais iš medicininių dokumentų, instrumentinių, laboratorinių ir kitų tyrimų duomenimis, ir t.t.) ir nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo procentų. Galiojantis teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą priklausomai nuo jo sveikatos būklės atitinkamu laikotarpiu.

Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Todėl kiekvieną kartą atlikdami pakartotinį darbingumo lygio vertinimą Tarnybos specialistai remiasi iš naujo pateiktais, vertinimo metu esamą asmens sveikatos būklę patvirtinančiais medicininiais dokumentais. Anksčiau priimti sprendimai dėl darbingumo lygio pakartotinai atliekamam vertinimui įtakos nedaro (žr., pvz., LVAT 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-438-552/2021).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja tokio pobūdžio (medicininio) įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius, kad jos sveikatos būklė atitinka Kriterijų aprašo 1 priedo nustatytus kriterijus dėl sveikatos sutrikimų, atitinkančių 30–35 proc. darbingumo lygį, bei paneigtų atsakovės išvadas tuo klausimu, nepateikė. Kaip minėta, norint įvertinti duomenis iš medicinos srities, reikia pritaikyti ir specialias mokslo žinias iš medicinos srities. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos darbingumo lygį nustatė specialistai, turintys reikiamų žinių šioje srityje, remdamiesi informacija, esančia medicininiuose dokumentuose, t. y. remdamiesi pirmine ir leistina informacija. Todėl norint paneigti jų išvadų pagrįstumą, turėtų būti naudojami tokio pat pobūdžio įrodymai. Kadangi pareiškėja tokių įrodymų (medicinos specialistų išvadų, ekspertizių aktų ir kt.) teismui nepateikė, todėl jos teiginiai, kad jos atžvilgiu turi būti nustatomas 30–35 proc. darbingumo lygis, yra neįrodyti ir nepagrįsti.

Pareiškėja skunde teigia, jog klausimyną pildę darbuotojai (specialistai) be teisinio pagrindo pagerino sveikatos būklę, t. y. buvo konstatuota, kad jos sveikatos būklė yra geresnė nei ji faktiškai yra.

Iš Kriterijų aprašo 2 priedo matyti, kad Klausimynas, tai yra standartinės formos anketa, kurios duomenis sudaro informacija apie asmens gebėjimą atlikti profesinę veiklą bei asmens fizines galimybes, kurie iš esmės atitinka arba turi atitikti asmens sveikatos būklę užfiksuotą medicininiuose dokumentuose. Byloje duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad Klausimyne nurodyti duomenys neatitinka pareiškėjos sveikatos būklės užfiksuotos medicininiuose dokumentuose, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pareiškėja. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių pagrįstumo dėl Klausimyno neobjektyvumo.

Ginčijami sprendimai aiškiai yra pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurių taikymą lėmė nustatyti faktiniai duomenys, t. y. nurodytas darbingumo lygio vertinimo teisinis pagrindas. Iš ginčijamų sprendimų pareiškėja iš esmės galėjo (turėjo) suprasti jų faktinius ir teisinius pagrindus. Tai, kad pareiškėjos netenkina skundžiamų sprendimų motyvai ir ji nesutinka su nustatyto darbingumo lygiu, nesudaro pagrindo išvadai, kad teritorinio skyriaus ar Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų ar priimti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami teritorinio skyriaus, Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Sprendimų kontrolės skyrius atlikdamas pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jam priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydamas darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos.

Ginčų komisija, palikdama nepakeistą Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamus sprendimus atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinius reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo atlikti pareiškėjos darbingumo lygio vertinimą, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos skundas atmetamas, todėl, remiantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos M. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.