Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Aistei Bareikei, Boženai Voišvilienei, Brigitai Bardišienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. N., Lošimų priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos (toliau – ir Lošimų priežiūros tarnyba) atstovams I. V., A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje

I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 str. 3 d., 198 str. 1 d., numatytų administracinių nusižengimų padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N., eidama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) administratorės pareigas (2016-10-11 darbo sutartis Nr. AK12), veikdama pagal 2016-09-09 bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. DS-1 patvirtintus administratoriaus pareiginius nuostatus (toliau – ir Pareiginiai nuostatai) bei 2017-04-27 pasirašytą bendrovės generalinio direktoriaus 2017-04-26 įsakymą Nr. T-17-25 „Dėl asmenų, kuriuos draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas, nustatymo ir prašymų neleisti lošti priėmimo“ (toliau – ir Įsakymas), privalėdama savo veikloje vadovautis Lošimų įstatymu, Vyriausybės nutarimais, reglamentuojančiais įmonių veiklą, Lošimų priežiūros tarnybos priimtais teisės aktais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais azartinių lošimų organizavimo tvarką, pareiginiais nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, vidiniais nuostatais, kitais bendrovės vidiniais dokumentais (įsakymais, potvarkiais, nurodymais, taisyklėmis ir pan.) (Pareiginių nuostatų 8 p.), taip pat privalėdama nustatyti svečio, kiekvieną kartą įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir į užregistruoti prieš jam įeinant į lošimo namus pagal azartinius lošimus reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 13 p.) ir atsakydama už svečio, kiekvieną kartą įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybės nustatymą ir jo užregistravimą prieš jam įeinant į lošimo namus (kazino) (Pareiginių nuostatų 48.1 pap.), o taip pat privalėdama patikrinti kiekvieną asmenį, įeinantį į lošimo namus (kazino) asmenų, kuriuos draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir kuriems draudžiama dalyvauti nuotoliniuose lošimuose, registre (Įsakymo 1 p.) ir atsakydama už įsakyme nustatytos tvarkos pažeidimus (Įsakymo 4 p.), 2017-09-05 netinkamai patikrino ir nustatė D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) tapatybę, užregistruojant ją kaip I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir įleido D. A. į Bendrovei priklausančius lošimo namus (kazino), esančius (duomenys neskelbtini) nors D. A. yra pateikusi prašymą neleisti lošti ir nuo 2017-05-03 įtraukta į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, ir tokiu būdu pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 9 d. ir Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 21 d. nuostatas.

Tokiais veiksmais I. N. padarė (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 198 str. 1 d. numatytus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdžio metu I. N. paaiškino, kad supranta kuo yra kaltinama, nepripažįsta savo kaltės. Nurodo, kad dirba nuo 2016 m. spalio mėnesio, buvo atsakinga už asmenų patekimą. Kiekvienas darbuotojas turi savo prisijungimą prie sistemos. Prisijungia savo vardu ir slaptažodžiu, slaptažodžiais nesidalina su kitais darbuotojais. Jei darbuotojas išeina pietų, tai atsijungia nuo sistemos ir kitas darbuotojas su savo vardu, slaptažodžiu prisijungia. Pagal darbo tvarkos taisykles, atėjęs asmuo pateikia asmens dokumentą, patikrinama ar asmuo nėra sistemoje, tai užregistruoja, dar patikrinama Lošimų priežiūros tarnyboje. Pažymi, kad viską atliko pagal darbo tvarkos taisykles. Ir šiuo atveju atėjęs asmuo pateikė dokumentą, jį patikrino. Patvirtina, kad jai buvo pateikta asmens tapatybės kortelė I. K. pavarde. Negali pasakyti ar I. K. ankščiau lankėsi, ją matė pirmą kartą. Pagal dokumentą vardas, pavardė, asmens kodas atitiko, todėl įleido. Tuo metu nekilo įtarimų, kad tai kitas asmuo. Metai eina, žmogus gali keistis, perdažomi plaukai, pasižiūrėjus į nuotrauką buvo atitikimai, todėl asmuo buvo įleistas. Pažymi, kad jei kiltų įtarimai ar asmuo pateiktų ne savo dokumentą, tai nepraleistų asmens arba pasikviestų pamainos vadovą, kuris atsakingas už visą darbą vykstantį kazino, automatiškai pasižiūri kas atvyko. Šiuo metu supranta, kad buvo apgauta, ir praleido D. A.. Buvo naktis, be to atėjo ne viena. Įtakos turėjo ir tai, kad buvo atidirbusi jau kurį laiką, be to ir apšvietimas nėra labai geras. Sutinka, kad galbūt buvo jos (I. N.) klaida, kad nepaprašė kito dokumento, nes asmens tapatybės kortelėje yra nespalvota nuotrauka, tačiau tuo metu įtarimų nekilo. Įvykio dieną buvo pamainos vadovas T. G.. Neprisimena fakto, kad pamainos vadovas T. G. būtų skambinęs jai (I. N.) dėl įtartino įleisto asmens. Pažymi, kad tam ir yra pamainos vadovas, kuris, jei kyla kokie įtarimai gali patikrinti, tai šiuo atveju T. G. pats galėjo paprašyti D. A. dokumento ir patikrinti. Pažymi, kad visada dirba pagal darbo tvarkos taisykles, visada patiktina atėjusį asmenį. Prašo atkreipti dėmesį, kad D. A. ir I. K. gyvena kartu, todėl D. A. tikrai turėjo priėjimą prie I. K. dokumento. Nors D. A. tvirtino, kad į lošimų namus atvyko be daiktų, ji sumokėjo taksi vairuotojui, taip pat pateikė jai (I. N.) dokumentą, kurį patikrino. Mano, kad D. A. norėjo pasipelnyti, kadangi išeidama paminėjo, kad atėjo ne su savo dokumentu ir lošimų namai turės problemų, kad prisiteis pinigus.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas A. D. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn trauktinai I. N. pareikštas kaltinimas, nes ji netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to netinkamai nustatė lošėjos D. A. tapatybę. Nurodo, kad vietoje jos užregistravo I. K. vardu. Iš byloje esančių D. A., I. K. paaiškinimų, vaizdo įrašų matyti, kad 2017-09-05 1.30 val. įėjo D. A., kuri buvo lydima vyriškio, taksisto, ir po trumpo pokalbio prie administracijos stalo, ji buvo įleista į lošimo namus, kazino. Kokie dokumentai buvo tikrinami tikrinimo metu, tai nebuvo nustatyta, nes D. A. ir I. N. paaiškinimai skiriasi. D. A. teigia, kad dokumento nebuvo prašoma, po trumpo pokalbio buvo įleista. I. N. teigia, kad buvo pateikta asmens tapatybės kortelė I. K. vardu. I. K. teigia, kad nedavė savo asmens tapatybės kortelės D. A. ir tuo metu nebuvo lošimo namuose. Nurodo, kad kaltinimas pareikštas dėl netinkamo tapatybės nustatymo ir įleidimo į lošimo organizavimo vietą asmens, kuris pateikęs prašymą neleisti jo lošti. Kitas kaltinimas susijęs su asmens, kuris pateikęs prašymą neleisti lošti, buvo įleistas. D. A. yra pateikusi prašymą neleisti jos lošti, tai prašymo galiojimo laikotarpiu visos lošimo organizavimo vietos privalo atsižvelgti į jos prašymą ir neįleisti. Priemonė, kuria įsitikinama, ar asmuo turi teisę patekti į lošimo namus, yra apribojusių savo galimybę lošti asmenų registras, prie kurio prisijungia lošimo organizatoriaus darbuotojai suvedę asmens kodą. Gauna atsakymą, ar toks asmuo yra registre, ar ne. Jei teigiamas, neįleidžiamas. Šiuo atveju, patikrinus registre, tai asmuo nėra registruotas registre ir gali būti įleidžiamas. Kad I. N. naudojosi savo paskyra, tai patvirtina naudotojo išrašai. Kai buvo registruota D. A., tai buvo projektas, kad leisti. Tai leidžia teigti, kad D. A. pateikė tokį dokumentą ar I. N. suvedė tokį asmens kodą, kuris nėra įtrauktas į registrą. Pagal D. A., I. K. paaiškinimus ir vaizdo įrašus matyti, kas lošė prie lošimo stalo, tai leidžia teigti, kad D. A. buvo įleista, nors tokios teisės neturėjo. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 9 d. be kita ko nurodyta, kad taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Būtent pagal šio įstatymo dalį yra reiškiami kaltinimai I. N.. Protokole taip pat nurodyta, kad buvo netinkamai patikrinta ir nustatyta tapatybė, tai tapatybės nustatymo mechanizmas, kai klientas fiziškai dalyvauja, ir ši nuostata yra nustatyta minėto įstatymo 10 str. 1 d., kur nurodyta, lošimo organizatoriaus darbuotojai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauja iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento, kuriame yra išvardinti duomenys, taip pat įstatymo 10 str. 5 d. yra nustatyta aiški instrukcija kaip pradedant kliento tapatybės nustatymą dalyvaujant fiziškai asmeniui, ką privalo daryti darbuotojas, t. y. patikrinti, ar pateiktas galiojantis dokumentas, ar tame dokumente būtent to asmens nuotrauka, vertinti pateikto dokumento būklę. Todėl šios bylos atveju aktuali instrukcija yra minėto įstatymo 10 str. 1 d. ir 5 d. Be to, teismui pateiktas vaizdo įrašas iš vaizdo kameros, kurioje išanalizuotas vaizdo įrašas, kaip buvo bendraujama ir kaip lošiama prie stalo. Mano, kad byloje buvo išsamiai ištirti visi įrodymai, kad 2017-09-05 D. A. visgi apteko į lošimų namus, esančius (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nors ir buvo pateikusi prašymą nepatekti į juos. Kitas labai svarbus aspektas, kad įėjus į lošimų namus, asmuo nebuvo patikrintas lošimų apribojimo asmenų registre. Lošimų namų organizatorius privalo patikrinti pagal galiojančią tvarką ar pateiktas dokumentas, nuotrauka yra to asmens, kuris teikia tą dokumentą. Todėl suklysti gavus dokumentą iš veido bruožų, išvaizdos yra neįmanoma. Be to darbo vieta pakankamai buvo apšviesta, darbo sąlygos sudarytos geros, dirba ne vienas asmuo. Byloje nepavyko nustatyti ar buvo tikrintas dokumentas, ir kaip atsirado I. K. duomenys asmens registravimo metu. Įvertinus tą aplinkybę, kad D. A. ne pirmą kartą lankėsi lošimų namuose, tiek ir vaizdo įraše buvo matyti, kad nebuvo reikalauta jokio dokumento. Įvertinus visas aplinkybes, ir tai, kad I. N. buvo atsakinga už asmenų patikrinimą, tai, kad netinkamai vykdė savo pareigas, todėl turėtų būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Svarbi ir ta aplinkybė, kad pažeidimas padarytas prieš asmenį, kuris negali susilaikyti prieš lošimus, kuris gali viską pralošti. Šios aplinkybės turi būti įvertintos prieš paskiriant I. N. nuobaudą.

Teismo posėdžio metu liudytojas T. G. paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn trauktiną I. N. pažįsta, kadangi yra bendradarbiai. Nurodo, kad visų aplinkybių neprisimena, bet kai atėjo į salę, tai matė, kad salėje žaidė moterys. Pasižiūrėjo registracijos sistemoje ir jam (liudytojui) sukėlė įtarimų viena moteris, kad pagal nuotrauka neatitinka, trūksta panašumų. Šiuo atveju atėjęs į salę matė prie stalo žaidžiantį žmogų. Todėl priėjęs prie kompiuterio pasižiūrėjo ar tie asmenys yra užregistruoti. Nurodo, kad ta moteris sukėlė įtarimų, kad ne tas asmuo. Asmuo, kuris žaidė, ten buvo juodi plaukai, o čia buvo kaip dažyti baltais. Be to veido bruožai buvo pilnesni, o ten lieknesni. Todėl paskambino administratorei I. N. ir paklausė jos ar buvo pateiktas dokumentas ir ar buvo patikrinta. I. N. atsakė, kad viskas buvo patikrinta ir viskas yra gerai. Pažymi, kad yra nustatyta tvarka, kad kai asmuo ateina yra atliekama patikra – asmuo įėjęs į lošimų namus pateikia asmens dokumentą ir jį (asmenį) patikrina savo sistemoje pagal asmens kodą. Pirminę patikrą visada atlieka administratorė. Jei administratorė jau patikrino, tai nėra tokios praktikos asmenį tikrinti dar kartą. Kaip tikrino administratorė, šiuo atveju I. N., nematė, nes registratūra yra pakankamai toli nuo lošimų stalų zonos, be to, pas jį (liudytoją) matosi viskas per monitorių. Pažymi, kad tokie atvejai, kad atėjęs asmuo sukeltų įtarimų ir žaistų ne tas asmuo, nedažni. Per kelis mėnesius pasitaiko koks vienas asmuo. Pavyzdžiui ateina vyras su barzda, o nuotraukoje jis be barzdos. Dažniausiai lankosi pastovūs svečiai, kuriuos atpažįsta jau iš veido. Asmenims, kuriems uždrausta lošti nepažįsta, juos tikrina sistemoje. Nurodo, kad asmens išėjimo momentu administratorės nebuvo, moteris užsiminė, kad ne pagal jos dokumentą buvo patikrinta, kažką dar susakė ir išėjo. Tada jis (liudytojas) pradėjo per visą sistemą tikrinti, žiūrėti nuotraukas. Penki žmonės buvo daugmaž panašaus veido, todėl juos patikrino sistemoje ir būtent vienas iš jų buvo neįleidžiamas. Apie situaciją informavo(duomenys neskelbtini) padalinio kazino direktorių. Nurodo, kad daugiau to asmens nematė.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. paaiškino, kad I. N. nepažįsta. D. A. pažįsta maždaug 7 metus, susipažino kavinėje, Džerinija paskutinį pusmetį gyveno pas ją (liudytoją), nes norėjo Vilniuje ieškotis darbo. Patvirtina, kad paskutinį pusmetį gyveno kartu su D. A. ir sūnumi. Pažymi, kad savo asmens tapatybės kortelės D. A. niekada nebuvo perdavusi, pati D. A. pasinaudoti jos (liudytojo) asmens tapatybės kortelę irgi niekada neprašė. Jos (liudytojos) asmens tapatybės kortelė visada buvo rankinėje piniginėje. Neprisimena, kad būtų kada pasigedusi savo asmens tapatybės kortelės ir jos nebuvo davusi D. A.. Žino, kad D. A. turi priklausomybę lošimams, nes prieš 3–5 metus su D. A. bendravo dažniau, ir ne kartą jai (liudytojai) teko D. A. pasiimti iš lošimų namų. Patvirtina, kad paskutinį kartą iškėlė skandalą, grasino iškviesti policiją ir daugiau į (duomenys neskelbtini) esančius lošimų namus jos neįleido. Ji (liudytoja) pati yra vieną kartą lošusi kazino.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. paaiškino, kad I. N. asmeniškai nepažįsta, su ja buvo susitikusi tik lošimų namuose. Pripažįsta, kad turi priklausomybę lošimams ir norėjo patikrinti ar bus įleista į lošimų namus. 2017-09-05 su taksi nuvažiavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, bet jos (liudytojos) be dokumento neįleido į kelias lošimų vietas. O į šiuos lošimų namus buvo įleista. Suprato, kad ją atpažino iš ankščiau, nes ankščiau yra buvusi šiuose lošimų namuose. Nurodo, kad tvarką žino, visada paprašoma pateikti asmens dokumento. Bet šiuo atveju jokio dokumento su savimi neturėjo. Bendravo su administratore ir patvirtina, kad jokio asmens dokumento nebuvo pateikusi. Pažymi, kad I. K. buvo užblokuota ir jai (liudytojai) nebuvo jokios prasmės teikti jos (I. K.) dokumento. Lošimo dieną buvo pasiskolinusi pinigų. Kiek nusiėmė nuo kortelių ir kiek turėjo grynų pinigų, viską, apie 4 500 Eur, pralošė. Pažymėjo, kad kai eidavo išsiimti iš kortelės grynųjų, tai visada lydėdavo apsaugininkai, kad visiškai neišeitum iš lošimų namų, nes išėjus nors sekundei į lauką, sugrįžta protas. Patvirtina, kad lošimų aplinka yra draugiška, gėrimai liejasi laisvai ir atrodo viskas gerai. Nurodo, kad visada lošia pokerį arba ruletę. Išeidama paprašė vyriškio, kad užrašytų sumą, kurią pralošė. To prašė, kad ryte susivoktų kiek pralošė. Patvirtina, kad pinigus keitė, savo piniginėje turėjo tai patvirtinančius kelis kvitus. Kitą dieną kreipėsi į lošimų namus, kad būtų užkirstos galimybės įeiti į lošimų namus ir, kad grąžintų pinigus. Nurodo, kad pinigų susigrąžinti nepavyko. Pažymi, kad rugsėjo mėnesį gyveno I. K. bute, bet I. K. bute nebūdavo. Be to, lošimų namai žinojo, kad I. K. atvažiuos ją (liudytoją) pasiimti ir bandys kaip nors iš lošimų namų ištraukti.

(duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatyta, kad azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas, užtraukia baudą nuo 1 500 iki 4 300 Eur.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nustatyta, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas, užtraukia baudą asmenims nuo 500 iki 2 400 Eur ir juridinių asmenų vadovams – nuo 2 100 iki 6 000 Eur.

Minėtų ANK straipsnių dispozicija yra blanketinė – t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Dėl to sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė (duomenys neskelbtini) str. 3 d., 198 str. 1 d. numatytus nusižengimus, reikia nustatyti, kokių teisės aktų ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė.

Nustatyta, kad D. A. nuo 2017-05-03 yra įtraukta į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą; apribojimo terminas iki 2117-04-03 (b. l. 113).

Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 2017-09-05 apie 1.35 val. D. A. atvyko ir buvo įleista į Bendrovei priklausančius lošimo namus (kazino), esančius (duomenys neskelbtini) užregistruojant ją kaip I. K., čia D. A. dalyvavo lošimuose, o vėliau išvyko. Minėtas aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – vaizdo įrašai (b. l. 20, 52), pačios D. A. administracinio nusižengimo nagrinėjimo bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai.

Nagrinėjamu atveju, D. A. apsilankymo lošimo namuose (kazino) metu, už asmenų, įeinančių į lošimo namus tapatybės patikrinimą bei šių asmenų įtraukimą į registrą, buvo atsakinga šiuose lošimo namuose administratore dirbanti I. N., kurį D. A. įleido į kazino, o registre, kaip atvykusį asmenį, įregistravo I. K.. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – administratorių darbo grafikas (b. l. 37), išrašas iš registrų programos (b. l. 47), Pareiginių nuostatų 13 p., 48.1 pap. nustatyti reikalavimai (b. l. 95–98), 2016-10-11 tarp Bendrovės ir I. N. sudaryta darbo sutartis (b. l. 99–104).

Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 21 d. nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 9 d. nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 Eur arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.

Taigi, tuo atveju, kai asmuo, pateikęs prašymą neleisti lošti, įleidžiamas į lošimų organizavimo vietas, pažeidžiamos Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 21 d. nuostatos; kai nepatikrinama ar patikrinama netinkamai asmens, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybė ar toks asmuo neįregistruojamas, pažeidžiami Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 9 d. reikalavimai.

Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad jie prieštaringi – D. A. teismo posėdžio metu teigė, kad nagrinėjamu atveju į lošimo namus (kazino) buvo įleista nepateikusi jokio dokumento, nes buvo atpažinta, kaip pastovi klientė; I. N. teismo posėdžio metu tvirtino, kad D. A. buvo įleista nes buvo pateikta asmens tapatybės kortelė, pagal kurią ji buvo identifikuota, abejonių dėl tapatybės nekilo. Ištyrus byloje esančius įrodymus, aptartų prieštaravimų pašalinti nepavyko, t. y. neginčijai nebuvo nustatyta, jog D. A., atvykusi į lošimo namus pateikė I. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Tačiau byloje esantys įrodymai – įregistruotų lošėjų duomenų bazėse esančios D. A. ir I. K. nuotraukos (b. l. 66–67), D. A. ir I. K. pateiktų asmens tapatybės kortelių kopijos (b. l. 30, 78) – patvirtina, kad D. A. ir I. K. veido bruožai yra visiškai skirtingi, tarp jų nėra jokio fizinio panašumo, todėl jų neatskirti ir D. A. identifikuoti kaip I. K., bent kiek atidžiau atlikus tapatybės nustatymo procedūrą, neįmanoma. Taigi, teismo vertinimu, ta aplinkybė, ar D. A. patikros metu buvo pateikusi I. K. asmens tapatybės kortelę, nėra esminė, nes iš lošėjų duomenų bazėse esančios I. K. nuotraukos, kuri taip pat turi būti apžiūrėta ir įvertinta nustatant, ar asmuo nėra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, aiškiai matyti, kad tarpo D. A. ir I. K. nėra jokio fizinio panašumo. Tokią teismo išvadą, patvirtina ir liudytoju apklausto T. G. paaiškinimai, kad jam sukėlė įtarimų į lošimų namus (kazino) atvykusios D. A. tapatybė, apie tai buvo informuota I. N., kuri patvirtino, jog kliento asmenybė buvo nustatyta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju I. N., būdama atsakinga už į lošimo (kazino) namus atvykusių klientų tapatybės patikrinimą, ir įleisdama D. A., kuri įtraukta į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, į lošimo namus (kazino), savo pareigas, nustatytas pareiginių nuostatų Pareiginių nuostatų 13 p., 48.1 pap., atliko aplaidžiai, nes nenustatė atvykusios D. A. tapatybės, tačiau, akivaizdu, kad tai padaryti galėjo bei privalėjo. Tokiais veiksmais I. N. pažeidė Azartinių lošimų įstatymo 10 str. 21 d. ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 9 d. reikalavimus.

Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad I. N. veiksmai kvalifikuotini kaip (duomenys neskelbtini) str. 3 d. ir 198 str. 1 d. numatyti administraciniai nusižengimai.

I. N. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs administracinių nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, tai, jog nėra duomenų apie I. N. patraukimą administracinėn atsakomybėn bei teistumą, tokio pobūžio nusižengimai padaryti pirmą kartą, daro išvadą, kad jai skirtinos atitinkamų straipsnių (jų dalių) sankcijose nustatytos minimalaus dydžio baudos, t. y.: už (duomenys neskelbtini) str. 3 d. numatytą pažeidimą – 1 500 Eur bauda; už (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatytą pažeidimą – 500 Eur bauda.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., I. N. paskirtos nuobaudos subendrinamos paskiriant galutinę nuobaudą sunkiausiojo iš padarytų nusižengimų sankcijos ribose – 1 600 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 str. 5 d., 134 str. 3 d., 198 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

I. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius:

1) Administracinių nusižengimų kodekso 134 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jai už tai administracinę nuobaudą – 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur baudą;

2) Administracinių nusižengimų kodekso 198 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) Eur baudą.

I. N. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę nuobaudą sunkiausiojo iš jos padarytų nusižengimų sankcijos ribose – 1 600 (vieno tūkstančio šešių šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000 arba Nordea B. F. Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke, nurodant įmokos kodą 1001. Mokant baudą būtina mokėjimo paskirtyje nurodyti ROIK (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.