- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-1145-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-74-1-00285-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- V. J.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. J. bausmę atlieka pagal Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį (pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nuosprendis), kuriuo nuteistas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje (perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto), 284 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 15 d. nuosprendžiu, V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 15 d. Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatavęs, kad nuteistasis nedaro pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nuteistasis V. J. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir patvirtinti komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas išplėstinai vertino socialinio tyrimo išvadą, nors neprivalėjo to daryti ir priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, nors turėjo vadovautis BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) pakeitimais. Komisijos išvadose, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose yra nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privalėjo atsižvelgti į egzistuojantį tiek formalųjį kriterijų, numatytą BVK 157 straipsnio 3 dalyje, tiek į materialųjį kriterijų BVK 1 dalyje, t. y. kad asmeniui taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos probacija pasieks tikslą, nes yra ženkli pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tai rodo nuteistojo gauti paskatinimai (11 paskatinimų) už darbą, nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti į laisvę, socialinio švietimo ir adaptacijos programose, įvairiuose renginiuose. Tačiau teismas kažkodėl šias aplinkybes įvertino kaip privalomą ir savaime suprantamą aplinkybę, tuo padarydamas nuteistojo pastangas keisti mąstymą, gerai elgtis, dirbti, nieko vertais. Toks teismo požiūris griauna pačią teisinę sistemą ir demotyvuoja. Teismas, nors ir privalėdamas vadovautis BVK ir BPK pakeitimais, vis dar vadovaujasi senaisiais teisės aktais, kur būdavo nurodytas „kitų aplinkybių“ vertinimas. Vadovaujantis BPK 360 straipsnio 2 dalimi, teismas vertina tik tai, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo ankstesni teistumai, nusikalstamos veikos pobūdis, sunkumas neturėtų būti vertinami, nes jie buvo įvertinti skiriant bausmę. Tai reiškia, kad pastovūs kriminogeniniai veiksniai nėra papildomai vertinami, jie jau yra įvertinti ir yra statiniai.Nuteistasis V. J. atkreipia dėmesį, kad komisijos nariai už lygtinį paleidimą balsavo vienbalsiai, t. y. padarė vienareikšmišką išvadą, kad jis atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas ir reikalavimus. Nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo atitikimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygoms vertina ne tik teismas, bet ir komisija. Pasak V. J., pataisos įstaigoje jis elgiasi nepažeidinėdamas vidaus tvarkos taisyklių, dirba gerai ir sąžiningai. Mano, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra ženkli. Nuteistasis suprato, kad anksčiau padarytos klaidos turi labai neigiamas destruktyvias pasekmes nukentėjusiesiems, savo gyvenimui ir artimiesiems, todėl žino, kad daugiau nebenusikals. Svarstant lygtinio paleidimo klausimą nėra vertinama, kad lygtinio paleidimo taikymas yra naudingas pačiai visuomenei, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas probacijos tarnybų. Kitu atveju žmogus, atlikęs visą bausmę, išeina tiesiog į niekur be jokios tiesioginės integracijos, koordinuoto darbo, socialinės pagalbos. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik jos forma. Nuteistasis, pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti visą bausmę. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neišsamiai išnagrinėjo ir neteisingai įvertino šiam klausimui teisingai išspręsti būtinas aplinkybes. Teismas, apsunkindamas nuteistojo teisinę padėtį, kaip vieną pagrindinių atsisakymo tvirtinti komisijos nutarimą motyvų nurodė faktą, kad per bausmės atlikimo laiką V. J. baustas drausmine tvarka už taisyklių pažeidimą. Nors nuobauda ir nebuvo skirta, ši aplinkybė, pasak teismo, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, nes tai rodo, kad jis, būdamas įkalinimo įstaigoje, yra linkęs pažeidinėti nustatytą tvarką ir nesistengia elgtis nepriekaištingai. Toks teismo interpretavimas yra visiškai neteisėtas ir naikintinas, kadangi drausmės komisijos metu nebuvo nustatyta jokio padaryto pažeidimo fakto ir dėl to jokia nuobauda nebuvo skirta. Teismas netinkamai įvertino komisijos išvadas ir vadovavosi senąja BVK redakcija, kurios taikymas šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo. Vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbiausios yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, kitos teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nurodytos komisijos nutarime, sudaro pagrindo tikėtis teigiamo ir įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Nuteistasis pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmę suvokia adekvačiai, pilnai pripažįsta kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo, pilnai suvokia padarytos nusikalstamos veikos destruktyvų poveikį, tačiau, kad ir kaip bebūtų, savo pozityviu elgesiu, visomis išgalėmis siekia per atliktos bausmės dalį įrodyti, kad padaryta nusikalstama veika buvo gyvenimo klaida. Šiuo metu jaučiasi pasirengęs integruotis į visuomenę, laisvėje turi realią galimybę įsidarbinti, kas tik įrodo siekį ir norą išėjus laisvėje savo tikslų siekti visuotinai priimtais nenusikalstamais būdais. Atsiliepimų į nuteistojo V. J. skundą negauta. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus ir nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo priimtas sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, yra pagrįstas, motyvuotas, išvados paremtos visapusišku aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, vertinimu. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema – 35 balai. Tačiau pritartina apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o jam taikoma probacija bus sėkminga. Nuteistasis skunde tvirtina, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, tačiau su tokiu vertinimu nesutiktina. Socialinio tyrimo išvadoje, taip pat ir paties nuteistojo V. J. skunde nurodyta nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (vienuolika kartų skatintas, įgijo specialybę, dirba, palaiko ryšius su artimaisiais). Šios aplinkybės bausmės atlikimo metu buvo įvertintos. Nuo 2016 m. gegužės 11 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, lemiančių nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.Remiantis socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis V. J. dalyvavo visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, įvykdė nustatytas rekomendacijas, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje, kuri kiekvienam nuteistajam yra privaloma, šiuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios V. J. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, nei socialinio tyrimo išvadoje, nei komisijos nutarime nėra nurodyta, kokiose konkrečiose programose, skirtose mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir kriminogeninius veiksnius, nuteistasis dalyvavo, kokią įtaką dalyvavimas šiose programose turėjo pozityviems nuteistojo mąstymo, elgesio pokyčiams. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 38 balų sumažėjo iki 35 balų, tačiau išliko nustatyti tie patys kriminogeniniai veiksniai, galintys lemti jo pakartotinį nusikalstamą elgesį lygtinio paleidimo laikotarpiu, kurie buvo nustatyti ir prieš tai vykusiame svarstyme dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistojo dalyvavimas tik privalomose socialinės reabilitacijos programose neturėjo reikšmingos įtakos nuteistojo mąstymo, elgesio pokyčiams, tuo pačiu ir nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui. Tokią išvadą patvirtina ne tik išliekantys pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, bet ir tai, kad nuteistasis po komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimo 2016 m. rugpjūčio 9 d. pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles (b. l. 20). Tai, kad už pažeidimą nuobauda nebuvo paskirta, o buvo apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, paties pažeidimo padarymo fakto nešalina. Tuo pačiu paminėta aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos nurodytos BVK 157 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai dar kartą įvertino socialinio tyrimo išvadoje ir komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, patikrino, ar svarstant šį klausimą nebuvo padaryta pažeidimų, ir priėmė pagrįstą bei motyvuotą sprendimą komisijos nutarimo netvirtinti nenustačius vienos iš lygtinio paleidimo sąlygų – akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl nepagrįstais laikytini nuteistojo skundo teiginiai, kad teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, vadovavosi senąja BVK redakcija. Iš nutarties turinio ir joje nustatytų aplinkybių matyti, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurios yra nurodytos galiojančioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje, t. y. ar nuteistasis atliko BVK nustatytą bausmės dalį, ar vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat jo nusikalstamo elgesio riziką ir (ar) pažangą ją mažinant. Tai, kad nuteistasis V. J. aplinkybes vertina kitaip, negu teismas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas jas vertino netinkamai, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų. Aptartų aplinkybių pagrindu kolegija sprendžia, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.