Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-06-28 · Civilinė byla Nr. 2-178-904/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-28
Bylos Nr.
2-178-904/2013
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-01281-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
UAB „Krosa“, A. L.
Advokatai
Laimonas Strauka
Civilinė byla Nr. 2-178-904/2013Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01281-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 116.4., 125.7.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovo V. K. atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams UAB „Krosa“ ir A. L. dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Krosa“ ir subsidiaraus atsakovo A. L. 2000,00 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 2000 Lt išeitinės kompensacijos, 1000 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos 2012-02-15 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovas nuo 2010-09-08 buvo paskirtas UAB „Krosa“ direktoriumi, nuo 2012-02-15 bendrovės akcininko sprendimu atleistas iš šių pareigų, atleidžiant ieškovą jam neišmokėjo priklausančio darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat nėra sumokėta vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-02-15. Ieškovas pažymėjo, kad juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsakomybė atsiranda dėl jo nesąžiningų veiksmų. Šiuo atveju ieškovas mano, kad atsakovo A. L. veiksmai yra nesąžiningi, kadangi jo veiksmai yra nukreipti tam, kad bendrovė netektų pajamų ir negalėtų atsiskaityti su ieškovu, t.y. vengiama bendrovės vardu sudarinėti sandorius, transporto priemonės yra perduotos naudoti tretiesiems asmenims. UAB „Krosa“ neturi turto ir neturi pajamų, iš kurių galėtų atsiskaityti su ieškovu, tokia padėtis bendrovėje susidarė dėl vienintelio bendrovės akcininko ir direktoriaus A. L. nesąžiningų veiksmų (b.l. 3-7).

2012-08-16 teismo nutartimi byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui UAB „Krosa“ priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštas, neviršijant 5000,00 Lt sumos (b.l. 37-38).

Atsiliepimas

Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti, nesutikimo motyvus nurodė šiuos: ieškovas buvo priimtas direktoriaus pareigose, jis savo pareigas vykdė aplaidžiai, beveik nesirodė darbe, neorganizavo įmonės veiklos, neieškojo užsakymų pervežimams, dėl nežinomų priežasčių pradėjo nepasirašinėti dokumentų, kuriuos paruošdavo kiti įmonės darbuotojai, ieškovas savavališkai už nerealią kainą pardavė įmonei priklausantį krovininį automobilį, taip pat yra sudaręs nereikalingą įmonei materialinių vertybių sandorį, tokiais savo veiksmais ieškovas sužlugdė įmonės veiklą, tuo padarydamas įmonei ir jos akcininkui nepataisomą žalą (b.l. 45-46).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad pateikti duomenys iš Sodros, be to pateikti buhalterės duomenys. Atsakovas A. L. elgėsi nesąžiningai, siekdamas išvengti atsiskaityti su ieškovu, perleido automobilius kitai bendrovei, kitos veiklos nevykdo, yra bankrutuojanti, teismo įpareigojimų nevykdo, dokumentų neteikia (b.l. 181).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas UAB „Krosa“ buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2010-09-08 iki 2012-02-23 (b.l. 130). Pateikti duomenys iš UAB ,,Krosa“ patvirtina, kad ieškovas priimtas į UAB „Krosa“ 2010-09-08 direktoriaus pareigose dirbti po 2 val. per dieną; ieškovas V. K. atleistas iš darbo 2012-02-22 vienintelio akcininko A. L. sprendimu. Ieškovo darbo užmokestis buvo nekintantis, jo vidutinis darbo užmokestis 200,00 Lt (neatskaičius mokesčių); per išdirbtą laikotarpį ieškovui išmokėta 1181,46 Lt darbo užmokesčio, neišmokėta 1867,66 Lt. Iš buhalterijos pateiktų duomenų matyti, kad ieškovui liko neišmokėta 267,21 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas (b.l. 161).

Ieškovas ieškinį reiškia tuo pagrindu, kad darbdavys atleisdamas ją iš darbo įstatymo nustatytu terminu nesumokėjo visų priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų, t.y. liko nesumokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinė išmoka. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad atsakovas liko neatsiskaitęs su ieškovu, tačiau teigia, kad ieškovas aplaidžiai atliko savo pareigas.

Akcinės bendrovės administracijos vadovo, dirbančio bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Administracijos vadovo rinkimo arba skyrimo, taip pat atšaukimo bei atleidimo iš pareigų tvarką reglamentuoja Akcinių bendrovių įstatymas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų, o jeigu jie bendrovėje nesudaromi, – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą bendrovės vadovą bet kada ir nepriklausomai nuo to, yra bendrovės vadovo kaltė ar ne. Kai nurodyti bendrovės organai įgyvendina šią teisę, pasibaigia su administracijos vadovu sudaryta darbo sutartis, nes pasibaigia jam duotas pavedimas. Tokiu atveju darbo sutartis pasibaigia specialiu pagrindu – pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad atleistasis administracijos vadovas turėtų galimybę ateityje pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, įforminant darbo sutarties su juo nutraukimą, turi būti nurodytas ir atitinkamas Darbo Kodekse nustatytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. Radviliškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-760/2001; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006). Tuo atveju, kai bendrovės vadovas atleidžiamas iš pareigų pagal ABĮ 37 straipsnio 3 dalį, tai iš DK įtvirtintų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų jam taikomas DK 124 straipsnio 1 punkte nurodytas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas, pagal kurį darbo sutartis baigiasi ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Šis DK įtvirtintas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas nurodomas dėl to, kad, pirma, darbo sutartis su įmonės vadovu baigiasi specialiajame, t. y. ABĮ nustatytu pagrindu; antra, bendrovės vadovas atleidžiamas kompetentingo akcinės bendrovės organo, nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo ar nebuvimo, todėl pakanka nurodyti DK 124 straipsnio 1 punkto pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. UAB ,, Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad vienintelis atsakovo UAB “Krosa” akcininkas A. L. 2012-02-22 priėmė sprendimą atšaukti V. K. iš UAB „Krosa“ direktoriaus pareigų nuo 2012-02-23. Šio sprendimo pagrindu buvo nutraukta su ieškovu sudaryta darbo sutartis. Spręstina, kad V. K. atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų. Kaip jau aukščiau nurodyta, Akcinių bendrovių įstatymo suteikta akcininkams teise atšaukti jiems netinkamą bendrovės vadovą. Tokiu atveju bendrovės vadovas yra atšaukiamas iš pareigų pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalyse ir pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punkte numatytą darbo sutarties pasibaigimo pagrindą - darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų numatytais pagrindais. Šiuo atveju netaikomi kiti Darbo kodekso straipsniai.

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (DK 141 straipsnio 1 dalis) ir darbdavys atsiskaitymo dieną privalo apmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas (DK 141 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad vienintelis atsakovo UAB “Krosa” akcininkas A. L. 2012-02-22 priėmė sprendimą atšaukti V. K. iš UAB „Krosa“ direktoriaus pareigų nuo 2012-02-23. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, nėra. Vadovaujantis DK 141 straipsnio 1 dalimi, bendras principas yra tai, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, o išimtys numatytos dvi, tai yra įstatymo numatytu atveju ir darbuotojo bei darbdavio susitarimu. Šiuo atveju byloje įstatymo numatytų išimčių nenustatyta, todėl pripažintina, kad su ieškovu turėjo būti atsiskaityta atleidimo dieną – 2012-02-22. Byloje pateikta UAB „Krosa“ pažyma patvirtina, kad ieškovui liko nesumėtas 1867,66 Lt darbo užmokestis ir 267,21 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Ieškovas prašo jam iš atsakovų priteisti 2000 Lt išeitinės kompensacijos. Pagal DK 140 straipsnio 3 dalį nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio DK 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dvejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog ieškovas nusikalstamai aplaidžiai vykdė savo pareigas, savo veiksmais padarė įmonei žalos, tačiau šių aplinkybių neįrodė. Įvertinus aplinkybes, kad ieškovas iš darbo atleistas DK 124 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, kad byloje atsakovas nepagrindė ieškovo kaltės, kad UAB „Krosa“ pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovo vidutinis darbo užmokestis yra 200,00 Lt, vadovaujantis DK 140 straipsnio 3 dalimi, yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 400,00 Lt dydžio išeitinę išmoką.

Darbdaviui uždelsus atsiskaityti nesant darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką ( DK 141 straipsnio 3 dalis). Pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas. Šioje byloje nustatyta, kad darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu ieškovu iš darbo jo atleidimo dieną, nenustatyta aplinkybių, kad dėl tokio uždelsimo būtų kaltas pats ieškovas, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius. Aiškindamas pastarąją normą kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad jos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė ir nubaudimo (darbdaviui). Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Esant tokioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, ieškovui iš atsakovo priteistinas 200,00 Lt ieškovo vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį už sumokėti 2534,87 Lt (1867,66 Lt nesumokėtas darbo užmokestis, 267,21 Lt kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 400,00 Lt išeitinė išmoka) uždelsimo laiką, t.y. nuo 2012-02-23 iki visiško 2534,87 Lt sumokėjimo dienos.

Dėl ieškovo reikalavimo subsidiariai iš atsakovo A. L. priteisti nesumokėtas darbo išmokas. Ieškovas mano, kad atsakovo A. L. veiksmai yra nesąžiningi, kadangi jo veiksmai yra nukreipti tam, kad bendrovė netektų pajamų ir negalėtų atsiskaityti su ieškovu, t.y. vengiama bendrovės vardu sudarinėti sandorius, transporto priemonės yra perduotos naudoti tretiesiems asmenims

Pažymėtina, kad vadovą ir bendrovę siejančių teisinių santykių ypatumai teikia pagrindą konstatuoti, kad ABĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl su vadovu sudaromos darbo sutarties ir galimybės sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį, taip pat ABĮ 37 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrovės vadovo funkcijos – organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, priimti į darbą ir atleisti darbuotojus, sudaryti ir nutraukti su jais darbo sutartis, skatinti juos ir skirti nuobaudas – viena vertus, patvirtina bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusą, t. y. atitinkamai kaip darbuotojo ir kaip darbdavio atstovo (DK 14 straipsnio 2 dalis, 24 straipsnio 1 dalis). Šis bendrovės vadovo, kaip darbo teisinių santykių subjekto, statusas reiškiasi vadinamuosiuose „vidiniuose“ bendrovės ir vadovo santykiuose. Kita vertus, ABĮ 19 straipsnio 6 dalies nuostatos – bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas – įtvirtina vadovo, kaip juridinio asmens atstovo, statusą „išoriniuose“ santykiuose, kuriuose vadovui keliami aukštesni reikalavimai tiesiogiai įtvirtinti civiliniuose įstatymuose arba išplaukiantys iš šių įstatymų esmės. Taigi egzistuoja (įstatymuose įtvirtinamas) tam tikras vadovo ir bendrovės santykių dualizmas: „vidiniuose“ santykiuose vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“ – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas).

Lietuvos Respublikos CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įmonės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t.y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti įmonės vadovo A. L. nesąžiningus veiksmus, kurie leistų preziumuoti didelę vadovo kaltę. Įvertinus pareikšto reikalavimo pobūdį, pripažintina, kad šiuo atveju UAB „Krosa“ vadovą A. L. ir ieškovą sieja „vidiniai“ bendrovės santykiai, t.y. yra kaip darbo teisinių santykių subjektai, todėl turi būti taikomos Darbo kodekso nuostatos, o ne Civilinio kodekso normos. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo su darbo santykiais susijusių išmokų subsidiariai priteisti iš įmonės vadovo, todėl darbo išmokos priteistinos iš ieškovo darbdavio, t.y. šiuo atveju uždarosios akcinės bendrovės „Krosa“.

Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovo išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 1000 Lt, išlaidos už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą sudaro 381,00 Lt, iš viso ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1381,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo yra patenkintas, tik sumažintas jų dydis, atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, iš atsakovo UAB „Krosa“ priteistina 1381,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo UAB „Krosa“ priteistina 76,00 Lt žyminio mokesčio ir 32,13 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Krosa“, įmonės kodas 302524296, direktoriaus pareigų atšauktas vienintelio įmonės akcininko A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 2012-02-22 sprendimu pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalyse ir pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 punkte numatytą darbo sutarties pasibaigimo pagrindą - darbo sutarties pabaiga kitų įstatymų numatytais pagrindais.

Priteisti iš atsakovo UAB „Krosa“, įmonės kodas 302524296, Gribžinių kaimas, Klaipėdos rajonas, 1867,66 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 267,21 Lt kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 400,00 Lt išeitinę išmoką, viso 2534,87 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt keturis Lt 87 ct), 200,00 Lt (dviejų šimtų Lt) vidutinį darbo užmokestį kas mėnesį nuo 2012-02-23 iki 2534,87 Lt sumokėjimo dienos, 1381,00 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt vieną Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Pušų g. 39-41, Gargžduose, Klaipėdos rajone.

Priteisti iš atsakovo UAB „Krosa“, įmonės kodas 302524296, 76,00 Lt (septyniasdešimt šešis Lt) žyminio mokesčio ir 32,13 Lt (trisdešimt du Lt 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2012-08-16 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB „Krosa“ priklausančio kilnojamojo, nekilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą panaikinti atsakovui visiškai įvykdžius teismo sprendimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas