Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui Z. S. ir jo atstovei advokatei S. B., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos atstovui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie L. R. finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo nevykdyti užsienio muitinės reikalavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su MGK protokoliniu sprendimu, kuriuo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 151 str. ir nuostatų 36.1 p., pareiškėjo 2008 12 11 skundas paliktas nenagrinėtas, konstatuojant, kad ginčas, kilęs tarp pareiškėjo ir VMI, nėra mokestinis ginčas. Remiasi MAĮ 145 str. ir teigia, kad yra privaloma mokestinių ginčų nagrinėjimo ikiteisminė tvarka. Paaiškina, kad 2008 08 12 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas savo sprendimu nusprendė iš pareiškėjo išieškoti į biudžetą pagal užsienio valstybės reikalavimą mokesčio mokėtojo sumokėtą mokestinę nepriemoką 517 751,54 Lt sumoje. Pareiškėjas manė, kad Lietuvos mokesčių inspekcija neturėjo vykdyti Vokietijos mokesčio administratoriaus nurodymo, 2008 10 28 prašymu kreipėsi į VMI, prašydamas nevykdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo, nes pažeisti pareiškėjo, kaip L. R. piliečio, interesai. Paaiškina, kad Vokietijoje pareiškėjo atžvilgiu buvo panaudotas kontrabandos modelis, jį organizavo Vokietijos teisėsaugos organai. VMI pareiškėjo prašymo netenkino, apie tai pranešė 2008 11 26 raštu Nr. (23.1-37)-R-10114. Rašte nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, mokestinė nepriemoka buvo išieškoma pagal Klaipėdos AVMI sprendimą, pareiškėjas vadovavosi MAĮ 148 str. 2 d. ir kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją. Paaiškina, kad VMI pareiškėjo dėstytų argumentų net neanalizavo. Mano, kad MGK taip pat neįsigilino į skundo esmę.

Prašo tenkinti skundą. Vadovaujasi MAĮ 28 str. 2 dalimi ir 29 straipsnio 4 dalimi. Paaiškina, kad nedalyvavo tiesiogiai cigarečių pervežime 2001 m. į Vokietiją, jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta 2008 03 15. Prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu, nesurinkus pakankamai pareiškėjo kaltei pagrįsti duomenų. Dėl to pareiškėjas mano, kad Bielefeldo centrinės muitinės nutarimas dėl mokesčio nustatymo negali būti vykdomas Lietuvoje, kadangi tokio sprendimo pagrindas buvo būtent Miunster kriminalinės tarnybos išaiškinimai, kiti įrodymai dėl padaryto pažeidimo surinkti nebuvo. Pareiškėjas 2008 06 06 kreipėsi į Miunster centrinę muitinę su prašymu atnaujinti procesą dėl Bielefeldo pagrindinės muitinės 2001 10 30 sprendimo Nr. StB-2001-620116-10-2001-8000 panaikinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms.

Remiasi MAĮ 3 straipsnio 5 dalimi, 8 straipsnio 3 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Paaiškina, kad turi sunkumų dėl bendravimo su Vokietijos muitinės įstaigomis dėl kalbos barjero, dėl specifinių terminų, todėl mano, kad pažeidžiamos pareiškėjo teisės, jis nežino, ar teisingai supranta vokiečių kalba surašytus dokumentus. Pareiškėjas prašė Klaipėdos AVMI nevykdyti Vokietijos centrinio muitinės punkto prašymų dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, gavęs sprendimą, pareiškėjas su juo nesutinka, nes juo neįsigilinama į pareikštą prašymą, vartojama sąvoka „sustabdyti“, bet pareiškėjas prašė nevykdyti, o ne sustabdyti sprendimą. Tuo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, nes net nebuvo įsigilinta į jo prašymo esmę.

Pareiškėjas Z. S. ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skundą ir aiškino, kad sprendimas vykdyti išieškojimą galėjo būti priimtas tik patvirtinus Lietuvos teismui, kad toks išieškojimas yra teisėtas.

Paaiškina, kad pagal MAĮ 2 str. 20 dalį pareiškėjo keliamas ginčas nelaikytinas mokestiniu, todėl jo nagrinėjimas nepriskirtas MGK kompetencijai.

Paaiškina, kad VMI inicijavo Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) Bielefeldo teritorinės muitinės 2006 07 13 prašyme nurodytos 512 535,98 Lt mokestinės skolos išieškojimą iš pareiškėjo VFR naudai.

Remiasi L. R. pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo 7 straipsnio nuostatomis (toliau – ir Įstatymas), MAĮ 29 straipsnio 3 dalimi, Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, ir aiškina, kad VMI negali kelti klausimo dėl VFR Bielefeldo teritorinės muitinės 2006 07 13 pranešimo dėl įsiskolinimo Nr. RK-0000-006974-01-2003-8350 priėmimo pagrįstumo ir teisėtumo. Vadovaujantis Įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, visus VFR institucijų veiksmus skolininkas gali ginčyti VFR šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Remiasi 1976 03 15 Tarybos direktyva 76/308/EEB „Dėl savitarpio pagalbos patenkinant pretenzijas dėl tam tikrų rinkliavų, muitų mokesčių bei kitų priemonių“ 18 straipsnio 4 dalies bei Įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad užsienio valstybės kompetentinga institucija atsako už visas išlaidas bei nuostolius, patirtus vykdant nepagrįstą reikalavimą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad iš pareiškėjo išieškomos sumos nėra apskaičiuotos baudžiamojo proceso metu, todėl jos nėra susijusios su baudžiamosios bylos baigtimi.

Pažymi, kad VFR kompetentinga institucija (Hanoverio vyriausiosios finansų direkcijos Centrinės valdymo tarnybos Įteikimo skyrius) 2008 05 14 bei 2008 07 22 raštu informavo, kad pareiškėjo skundas dėl mokestinės skolos panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir nurodė, kad sprendimas išieškoti yra galutinis, neskundžiamas ir įsiteisėjęs, bei paprašė tęsti išieškojimo veiksmus. Todėl VMI neturi pagrindo nevykdyti mokestinės skolos išieškojimo iš pareiškėjo.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti.

Remiasi MAĮ 2 straipsnio 20 dalimi ir aiškina, kad šiuo atveju ginčas kilo Klaipėdos AVMI atliekant išieškojimo veiksmus, todėl ginčas nėra mokestinis.

Remiasi tais pačiais teisės aktais, kaip ir atsakovas VMI, ir aiškina, kad neturi pagrindo abejoti VFR Bielefeldo teritorinės muitinės 2006 07 13 pranešimo dėl įsiskolinimo priėmimo pagrįstumu ir teisėtumu. Paaiškina, kad remiantis nurodytais teisės aktais, pareiškėjas VFR veiksmus gali ginčyti šios valstybės teisės aktų nustatyta tvarka. Nurodo, kad mokesčio išieškojimas vykdomas ne pagal baudžiamojo proceso metu priskaitytas sumas, todėl baudžiamosios bylos baigtis neturi įtakos išieškant sumas VFR naudai.

Paaiškina, kad VFR kompetentingos institucijos pranešė, kad pareiškėjo skundas dėl mokestinio ginčo buvo atmestas kaip nepagrįstas, prašė tęsti išieškojimo veiksmus. Mano, kad Klaipėdos AVMI 2008 08 12 sprendimas Nr. 12-19-11871 yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti pagrindo nėra, taip pat nėra pagrindo naikinti kitų skundžiamų sprendimų. Prašo skundą atmesti.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Skundas netenkinamas.

I. Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 01 28 protokolinio sprendimo panaikinimo.

II. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos 2008 11 26 rašto Nr. (23.1-37)-R-10114.

Šiuo raštu pareiškėjui pranešama, kad VMI prie finansų ministerijos išnagrinėjo pareiškėjo 2008 10 28 skundą, kuriame pareiškėjas prašė nutraukti 512 535,98 Lt mokestinės skolos išieškojimą pagal Vokietijos kompetentingos institucijos 2006 08 21 raštu Nr. ZVD 391-Z4608B-LT 140/06 pateiktą prašymą.

Skundžiamame sprendime nurodomas Z. S. skundas (b. l. 84-86), kuriame buvo prašoma nutraukti pareiškėjo atžvilgiu Vokietijos muitinės reikalavimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Iš esmes buvo prašoma atsisakyti vykdyti 2004 03 05 Miunsterio centrinės muitinės kaip Biliefeldo centrinės muitinės tyrimo perėmėjos reikalavimą, nes šiuo reikalavimu, pareiškėjo teigimu, pažeidžiamos pareiškėjo teisės, kurias saugo Lietuvos įstatymai. Pareiškėjas aiškina, kad jis tiesiogiai nedalyvavo cigarečių pervežime 2001 m. į Vokietiją ir jo atžvilgiu 2008 03 15 yra nutraukta baudžiamoji byla. Skunde VMI pareiškėjas rėmėsi MAĮ 28 straipsnio 2 dalimi, 29 straipsnio 4 dalimi, 3 straipsnio 5 dalimi, 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Pareiškėjas aiškino, kad ginčyti Vokietijos institucijų sprendimus jam sutrukdė kalbos nežinojimas. Aiškino, kad buvo pateikęs Vokietijos įstaigoms pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškėjo pareigą mokėti mokesčius. Aiškino, kad dar Klaipėdos AVMI prašė nevykdyti Vokietijos įstaigų reikalavimų. Skunde pabrėžė, kad jis prašė ne sustabdyti išieškojimą, bet jo nevykdyti. Skunde pareiškėjas išsakė nuomonę, kad esant abejonių kitos šalies reikalavimu vykdyti mokestinę prievolę, Lietuvos mokesčių administratoriai privalėjo vadovautis pareiškėjo nurodytomis teisės normomis ir nevykdyti reikalavimo.

Pareiškėjo skundžiamas teismui 2008 11 26 VMI raštas yra atsakymas į pirmiau aprašytą skundą.

Atsakyme remiamasi MAĮ 29 straipsnio 3 dalimi ir L. R. pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (Žin., 2003, Nr. 104-4650) nuostatomis. Paaiškino, kad L. R. kompetentingos institucijos pagal kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos prašymą vykdo mokestinės nepriemokos išieškojimą, kuris yra tęstinio pobūdžio, nes anksčiau ši mokestinė nepriemoka buvo išieškoma kitos ES valstybės teritorijoje. Pabrėžė, kad Lietuvos kompetentinga institucija tik tęsė kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos pradėtus nepriemokos išieškojimo veiksmus. Paminėti įstatymai ir kitų teisės aktų nuostatos L. R. mokesčių administratoriui nesuteikia teisės vertinti kitų užsienio valstybių kompetentingų institucijų apskaičiuotų mokesčių pagrįstumo, todėl mokestinės nepriemokos procedūros Lietuvoje pradedamos ir baigiamos vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos prašymu, išskyrus tuos atvejus, kai buvo išieškota visa nepriemokos suma. VMI skundžiamame sprendime konstatuoja, kad Lietuvos kompetentingos institucijos neturi juridinės galios spręsti klausimo dėl mokestinės skolos panaikinimo. Šiuo sprendimu VMI pripažino, kad Klaipėdos AVMI, gavusi Vokietijos kompetentingos institucijos 2006 08 21 prašymą išieškoti mokestinę nepriemoką ir pareiškėjui jos nesumokėjus, pradėjo vykdyti išieškojimą iš pareiškėjo turto 2008 08 12 sprendimu. VMI sprendime dėl pareiškėjo prašymo konstatuojama, kad Klaipėdos AVMI duomenimis, pareiškėjas 2006 10 05 kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl mokestinės skolos panaikinimo. Vokietijos kompetentinga institucija 2008 05 14 raštu informavo pareiškėją, kad pareiškėjo skundas dėl mokestinės skolos panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas, ir nurodė, kad sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, todėl prašė tęsti mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo. Dėl to VMI rašte, skirtame pareiškėjui, paaiškina, kad Klaipėdos AVMI į pareiškėjo 2008 08 26, 2008 09 03 ir 2008 09 10 prašymus sustabdyti ir panaikinti Klaipėdos AVMI viršininko priimtą sprendimą atsakė išsamiai 2008 09 22 raštu Nr. (12.5)-D2-12009. Šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes juo pagrįstai ir teisėtai pripažinta, kad skundžiamas Klaipėdos AVMI sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, dėl to bus pasisakyta vertinant Klaipėdos AVMI sprendimą.

III. Dėl 2008 08 12 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimo Nr. 12.-19-11871.

Šis skundžiamas sprendimas yra dėl išieškojimo į biudžetą 517 751,54 Lt sumos. Šio sprendimo priėmimo motyvai ir aplinkybės pareiškėjui buvo aiškinamos Klaipėdos AVMI 2008 09 22 raštu Nr. (12.5)-D2-12009 (b. l. 93-94), 2008 09 05 raštu Nr. (12.35)-D2-11334 (b. l. 95-96), kuriais buvo atsakoma į pareiškėjo prašymus (b. l. 97-98, 99). Tačiau pareiškėjui apie jo prievolę sumokėti tą pačią mokesčių nepriemoką buvo pranešta ir 2006 09 19 Klaipėdos AVMI 2006 09 19 priminimu Nr. 12.-07-11023 (b. l. 139), kuriame nurodomas ir pagrindas – tai VMI 2006 09 13 raštas Nr. (23.13-12)-R-7939 dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Bielefeldo pagrindinės muitinės prašymo. VMI dar sykį Klaipėdos AVMI 2008 05 19 raštu Nr. (25.4-09)-R1-3132 nurodė tęsti tą patį išieškojimą (b. l. 142). Šiuo raštu buvo pranešta, kad Z. S. skundas pateiktas Vokietijos kompetentingai institucijai (Aukščiausiajam federaliniam Finansų teismui) buvo atmestas kaip nepagrįstas. Sprendimas galutinis ir neskundžiamas.

Skundžiamas Klaipėdos AVMI sprendimas priimtas atsižvelgiant į Vokietijos kompetentingų institucijų sprendimus ir vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 34 straipsniu, 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Civilinio proceso kodeksu. Šis sprendimas dėl išieškojimo priimtas todėl, kad Vokietijos kompetentinga institucija (Hanoverio vyriausiosios finansų direkcijos Vykdymo tarnybos centrinis skyrius), vadovaudamasi atitinkamomis direktyvomis, 2006 08 21 raštu Nr. ZVD391 (330)-Z 4608 B-LT 140/06 kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos su prašymu iš pareiškėjo Z. S. išieškoti mokestinę nepriemoką, delspinigius ir prekių apyvartos mokesčio (PVM) bei delspinigių tame rašte nurodytas sumas. Rašte buvo nurodyta, kad reikalavimas dėl pinigų išieškojimo pareiškėjo nebuvo užginčytas Vokietijoje, kad pareiškėjas yra solidariai atsakingas su kitais skolininkais (b. l. 27-28, vertimas 29, 123-124).

Išvados dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo pagrįstumo.

Pirmiau aptarti du skundžiami mokesčių administratorių sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, o pareiškėjo argumentai dėl to, kad šie sprendimai turi būti panaikinti, atmetami. Klaipėdos AVMI sprendimas yra ne dėl mokestinio ginčo, bet dėl priverstinio mokesčių išieškojimo. Klaipėdos AVMI priėmė sprendimą vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, kurios numato mokesčių administratoriaus teisę priverstinai išieškoti iš mokesčių mokėtojo turto mokestines nepriemokas, išieškomas Civilinio proceso tvarka. Šiuo atveju joks mokestinis ginčas Lietuvoje nevyko, todėl pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad išieškojimas turi būti nutrauktas, t. y. nevykdomas, nes buvo pagrindas abejoti Vokietijos kompetentingų institucijų sprendimais. Mano, jog pagal L. R. ir Vokietijos pasirašytą sutartį galima kalbėti tik apie sutartinius įsipareigojimus dėl neabejotinų sprendimų vykdymo. Pastebėtina, kad šiuo atveju taikytos ne tarptautinės sutarties nuostatos, bet specialaus įstatymo, reglamentuojančio pagalbą tarp valstybių mokesčių išieškojimo klausimais, nuostatos. Pareiškėjas aiškina, kad jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo mokėti mokesčius Vokietijai. Nors šiuo atveju mokestinis ginčas nenagrinėjamas, todėl nevertinama ir ta aplinkybė, kiek Vokietijoje mokesčių priskaičiavimas siejamas su baudžiamosios bylos eiga, tačiau pastebėtina, kad pagal Lietuvos įstatymus tai yra dvi skirtingos atsakomybės rūšys, todėl akcizų ir PVM priskaičiavimas Lietuvoje niekada nesiejamas su baudžiamųjų bylų baigtimi. Baudžiamosios bylos duomenys gali tik patvirtinti ar paneigti prekių tiekimą, ar kitus faktus, turinčius reikšmės mokesčiams priskaičiuoti pagal mokestinius įstatymus.

Šiuo atveju Klaipėdos AVMI privalėjo vadovautis ne tik nurodytomis sprendime MAĮ nuostatomis, bet ir L. R. pagalbos Europos Sąjungos valstybių narių institucijoms išieškant reikalaujamas skolas, susijusias su rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis pinigų sumomis, teikimo ir naudojimosi kitų Europos Sąjungos valstybių narių institucijų teikiama pagalba išieškant minėtas pinigų sumas įstatymo (Žin., 2003, Nr. 104-4650) nuostatomis (toliau – Pagalbos įstatymas, Įstatymas). Pagalbos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad prašymas suteikti pagalbą gali būti pateikiamas ir dėl pinigų sumų išieškojimo. Šio įstatymo 7 straipsnyje paaiškinama, kad pareiškėjo prašymu (pareiškėjo sąvoka duota šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje) L. R. kompetentinga institucija išieško šio Įstatymo 2 straipsnyje išvardytas pinigų sumas. Įstatymo 2 straipsnyje numatytas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio išieškojimas bei delspinigių, baudų ir atitinkamų išlaidų išieškojimas. Toliau Įstatymo 7 straipsnyje sakoma, kad L. R. kompetentinga institucija pareiškėjo prašyme nurodytas pinigų sumas išieško pagal tokias pat jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas procedūras, taikomas tiesioginiams asmenų įsiskolinimams išieškoti. Reikalavimai tokiam prašymui nurodyti Įstatymo 10 straipsnyje.

Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas, kuriuo leidžiama išieškoti skolą pareiškėjo valstybėje, pripažįstamas Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad Lietuvoje jokie sprendimai, ar išieškoma teisėtai, nepriimami, nes Lietuva privalo pripažinti Vokietijos kompetentingos institucijos sprendimą. Pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalį Lietuvoje turi būti priimamas tik Lietuvos kompetentingos institucijos sprendimas, tolygus sprendimams dėl tiesioginių asmenų įsiskolinimų išieškojimo. Taigi, Lietuvoje turėjo būti priimtas ir buvo priimtas tik sprendimas dėl mokesčio priverstinio išieškojimo. Tokiuose sprendimuose, kurie priimami ir Lietuvoje išnagrinėtose mokestinėse bylose, nurodoma, tik kokią sumą pareiškėjas turi sumokėti į biudžetą, juose mokestinio ginčo aplinkybės jau nenagrinėjamos. Tokį sprendimą Klaipėdos AVMI ir priėmė.

Pastebėtina, kad visi pareiškėjo prašymai nevykdyti Vokietijos kompetentingos institucijos prašymo nepagrįsti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais. Pareiškėjas galėjo prašyti nevykdyti Vokietijos institucijos reikalavimo tik Pagalbos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, o ne dėl to, kad Vokietijos institucijos ir teismai priėmė nepagrįstus sprendimus. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė Lietuvos kompetentingai institucijai nevykdyti išieškojimo jei skolos išieškojimas dėl skolininko padėties Lietuvos Respublikoje lemtų didelius ekonominius arba socialinius sunkumus. Be to, toks atsisakymas turėtų būti pagrįstas tokiomis pat L. R. kompetentingos institucijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis neišieškomi tiesioginiai asmenų įsiskolinimai. Pareiškėjas Z. S. neteikė tokio pobūdžio prašymų nei VMI prie FM, nei Klaipėdos AVMI, todėl toks klausimas ir nebuvo svarstomas. Jau gavęs pirminį priminimą dėl skolos sumokėjimo pareiškėjas galėjo teikti prašymus, kurie atitiktų Pagalbos įstatymo ar MAĮ reikalavimus. Tuo tarpu visi pareiškėjo nurodomi prieštaravimai dėl priimto sprendimo išieškoti skolą yra nepagrįsti nurodytų teisės aktų nuostatomis. Šiuo atveju Lietuvos kompetentingos institucijos neturėjo pagrindo nevykdyti Vokietijos institucijos prašymo nei dėl to, kad mokestis apskaičiuotas nepagrįstai ir neteisėtai, nei dėl kitų aplinkybių, todėl Klaipėdos AVMI sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu. Taip pat teisėtas ir pagrįstas yra VMI sprendimas dėl Z. S. 2008 10 28 skundo, kuriame buvo prašoma nutraukti išieškojimą. Nutraukti pradėtą išieškojimą jokio įstatyme numatyto pagrindo nėra ir apie tai tinkamai paaiškinta skundžiamame VMI sprendime.

Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VMI nevykdyti 2004 03 05 Miunsterio centrinės muitinės kaip Bielefeldo centrinės muitinės tyrimo perėmėjos reikalavimą dėl mokestinės nepriemokos 517751,54 Lt išieškojimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Z. S. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.