Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su trečiojo asmens M. K. prašymu perduoti Vilniaus apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2-1113-560/2022 nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniam teismui yra perduotas spręsti trečiojo asmens M. K. prašymas perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1113-560/2022. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovių interesams šioje byloje atstovauja advokatų profesinė bendrija „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“. Šioje advokatų kontoroje dirba advokatė (duomenys neskelbtini), buvusi ilgamete Vilniaus apygardos teismo teisėja, taip pat dar 5 asmenys, skirtingais laikotarpiais dirbę Vilniaus apygardos teisme teisėjo padėjėjais. Net 4 iš nurodytų asmenų nutraukė darbo santykius su Vilniaus apygardos teismu mažiau nei prieš trejus metus. Nurodytos aplinkybės, trečiojo asmens vertinimu, sudaro objektyvų pagrindą suabejoti, ar Vilniaus apygardos teismas galės nešališkai išnagrinėti bylą. Trečiasis asmuo nurodė, kad byloje jau buvo pateiktas prašymas nušalinti ją nagrinėjantį teisėją ir su šiuo prašymu sutiko visi dalyvaujantys byloje asmenys, išskyrus ieškoves, tačiau teismas jo netenkino.

Prašymas netenkinamas.

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, teisingo bylos išnagrinėjimo ir pasitikėjimo teismu sąlyga (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje. Vis dėlto šis nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis; pagal CPK 66 straipsnį teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais, CPK 65 straipsnyje nenustatytais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Asmuo, formuluodamas prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją ar visą teismą, turi nurodyti tokį savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, t. y. konkrečiu atveju egzistuojančius teisėjo ar teismo nušalinimo pagrindus.

5. Tam, kad būtų nušalinti visi teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

6. Nagrinėjamu atveju iš trečiojo asmens pateikto prašymo turinio matyti, kad trečiasis asmuo nepasitiki visu Vilniaus apygardos teismu, todėl jis prašo, kad civilinė byla, kurioje jis dalyvauja, būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui. Grįsdamas savo poziciją, trečiasis asmuo remiasi aplinkybėmis, kad ieškovėms atstovaujantis advokatas dirba toje pačioje advokatų kontoroje, kurioje dirba buvusi Vilniaus apygardos teismo teisėja ir keli šiame teisme teisėjo padėjėjais dirbę asmenys. Tokios aplinkybės, trečiojo asmens vertinimu, sudaro objektyvų pagrindą abejoti, kad Vilniaus apygardos teismas, kuriam yra teisminga byla, galėtų ją nešališkai išnagrinėti. Vis dėlto su tokia trečiojo asmens pozicija sutikti nėra pagrindo.

7. Nors trečiasis asmuo nurodo, kad keli advokatų kontoroje „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“ dirbantys asmenys anksčiau yra dirbę bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme, pats trečiasis asmuo pripažįsta, kad jo nurodytų asmenų darbo santykiai su Vilniaus apygardos teismu šiuo metu yra nutrūkę. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šiuos asmenis ir Vilniaus apygardos teismo teisėjus ar kitus šio teismo darbuotojus šiuo metu sieja kokie nors asmeniniai ar profesiniai ryšiai, kurie galėtų turėti įtakos teismo objektyvumui ir jo galimybei nešališkai išnagrinėti bylą, taip pat nėra duomenų, kad bylą nagrinėjantis teisėjas ar kiti Vilniaus apygardos teisme dirbantys teisėjai turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties, vertina situaciją tendencingai ir pan. Nėra duomenų, kad trečiojo asmens nurodyti asmenys atliktų kokius nors atstovavimo veiksmus nagrinėjamoje byloje. Taigi, trečiojo asmens nuogąstavimai dėl galimo teismo šališkumo yra pagrįsti tik jo subjektyviu vertinimu ir prielaidomis, todėl pašaliniam stebėtojui neturėtų kilti abejonių, kad byla galėtų būti tinkamai ir nešališkai išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme, kuriam ji yra teisminga.

8. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nušalinti nuo civilinės bylos Nr. e2-1113-560/2022 nagrinėjimo visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų ir tenkinti trečiojo asmens prašymą perduoti šią bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti trečiojo asmens M. K. prašymo perduoti kitam teismui Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-1113-560/2022.