Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-09-21 · Civilinė byla Nr. 2YT-2265-986/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-21
Bylos Nr.
2YT-2265-986/2017
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01715-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
D. S.
Suinteresuotas asmuo
A. S., V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2265-986/2017Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01715-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10, 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 21 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. S. ir V. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo tėvo J. S. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad jo ir suinteresuotų asmenų A. S. ir V. S. mama G. S. mirė (duomenys neskelbtini), o jų tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatyminiai J. S. turto paveldėtojai yra tik jo vaikai t. y. pareiškėjas, kartu su D. S. ir V. S. Per įstatymu nustatytą laikotarpį niekas iš paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. O kada pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti po J. S. mirties, kadangi yra praleistas nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Nors pareiškėjas į notarą per 3 mėnesių laikotarpį ir nesikreipė, tačiau per 3 mėnesių laikotarpį jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Iki mirties jo tėvas J. S. gyveno pareiškėjui priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini). Minėtą sodybą jam buvo padovanojęs tėvas, tačiau jis ir toliau liko gyventi toje sodyboje. Mirus tėvui, rūpinosi jo laidotuvėmis. Po tėvo mirties priėmė savo žinion visus J. S. turėtus asmeninius daiktus: rūbus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką ir kt. J. S. valstybė buvo išnuomavusi 0.7300 ha ploto žemės sklypą. Po J. S. mirties, jis priėmė tėvo išnuomotą žemę savo žinion. Tačiau dabar negali pratęsti žemės nuomos sutarties, kadangi Nacionalinė žemės tarnyba reikalauja pateikti paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Pateikus nurodytą dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra paveldėjęs J. S. turtą ir turtines teises, su pareiškėju būtų sudaryta žemės nuomos sutartis į tą žemę, kuria naudojosi jo tėvas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 18).

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), (b. l. 5, 6, 7). Pareiškėjas turi brolius A. S. ir V. S. (b. l. 8, 9). Po pareiškėjo tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 13). Notarė 2014-12-11 nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti iš pareiškėjo, mirus jo tėvui J. S., kadangi praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (b. l. 12). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2004-03-16 buvo sudaryta terminuota (nuo 2004-03-16 iki 2009-03-16) žemės nuomos sutartis Nr. 53/04-24, kuria J. S. buvo išnuomotas valstybei priklausantis 0,73 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). (b. l. 10-11).

Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 str. 1, 3 d.). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 str. 1 d.).

Pareiškėjo D. S. pareiškime nurodytais paaiškinimais, suinteresuotų asmenų paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas po savo tėvo J. S. mirties naudojosi ir prižiūrėjo likusį turtą – perėmė asmeninius daiktus, rūbus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, J. S. išnuomotą žemės sklypą. Taigi pareiškėjas tokiu būdu išreiškė valią priimti tėvo palikimą ir jį priėmė juo naudodamasis kaip savu turtu bei faktiškai pradėdamas palikimą valdyti, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas. Suinteresuoti asmenys šių aplinkybių nepaneigė, pareiškėjo prašymui neprieštaravo.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, daro išvadą, jog juridinę reikšmę turintis faktas, kad po J. S. mirties (duomenys neskelbtini), jo sūnus – pareiškėjas D. S., priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti J. S. priklausiusį turtą, yra nustatytas (CK 5.50 str. 1-3 d., 5.51 str. 1 d).

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tėvo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti mirusiajam J. S. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas