Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-03 · Civilinė byla Nr. 2S-1548-340/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-03
Bylos Nr.
2S-1548-340/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
BUAB „BSV“
Kategorijos
  • 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1548-340/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 32.5; 103.4; 122.4; 128.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos V. P. pareiškimas dėl hipotekos išregistravimo, suinteresuotas asmuo BUAB „BSV“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama išregistruoti hipoteką šiems nekilnojamojo turto objektams: negyvenamosioms patalpoms – garažams (boksams), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog nekilnojamasis turtas įgytas vykdant bankroto procedūras.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-05-14 nutartimi nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, jog nepridėti įrodymai, patvirtinantys, jog su patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai; taip pat nenurodytas konkretus hipotekos lakštas, kuriuo įkeistas turtas, nepridėta įsiteisėjusi nutartis, kuria iškelta bankroto byla.

Šalindama trūkumus pareiškėja pateikė 2009-10-23 nutarties, kuria UAB „BSV“ iškelta bankroto byla, kopiją bei administratoriaus įgalioto asmens patvirtintas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo be varžytynių sutartis. Nurodė, jog teismo nurodyti pareiškimo trūkumai neatitinka įstatyminio hipotekos išregistravimo reglamentavimo, teismo prašomi pateikti papildomi dokumentai apsunkina pareiškėją, yra pertekliniai, teismas nenurodo, kokiu įstatyminiu pagrindu remiantis papildomi duomenys yra reikalaujami.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012-06-05 nutartimi atmetė pareiškėjos V. P. prašymą dėl hipotekos išregistravimo. Teismas konstatavo, jog pareiškėja 2012-05-14 nutartyje nurodytus trūkumus pašalino tik dalinai. Teismas remdamasis CPK 562 str., 565 str. 1 d., CK 4.197 str. 1 ir 2 d. nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2006, jog iš minėto reglamentavimo išplaukia, kad reikalavimas baigti hipoteką tenkintinas tik pervedus kreditoriui tenkančias lėšas skolai padengti, prašymą atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-06-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išregistruoti hipoteką šiems pareiškėjos įsigytiems nekilnojamojo turto objektams: negyvenamosioms patalpoms – garažams (boksams), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai netaikė specialaus Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 6 d. nuostatų, netinkamai aiškino ir taikė CPK 562 str., 565 str. 1 d., CK 4.197 str. nuostatas. Teismo 2012-05-14 nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai neatitinka įstatyminio hipotekos išregistravimo reglamentavimo, prašomi papildomai pateikti dokumentai apsunkina pareiškėją, yra pertekliniai, teismas nenurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu remiantis papildomi duomenys yra reikalaujami. Nurodo, jog dėl įvykusio turto pardavimo jokio ginčo nėra, teisėtai įgijusi turtą apeliantė turi teisėtus lūkesčius, kad daiktų hipoteka bus išregistruota įstatymo numatyta tvarka.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo BUAB „BSV“ prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-06-05 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išregistruoti hipoteką šiems pareiškėjos įsigytiems nekilnojamojo turto objektams: negyvenamosioms patalpoms – garažams (boksams), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Palaiko apeliantės atskirąjį skundą. Nurodo, jog teismas nesilaikė įstatymo nustatyto hipotekos išregistravimo bankroto proceso metu pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šio atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843 priimto įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įsigaliojimo nuo 2012-07-01, pagal šio įstatymo 34 str. bei CPK 3 str. 8 d.

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimo dėl hipotekos išregistravimo priėmimo klausimą faktiškai ir teisiškai teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias Įmonių bankroto įstatymo, civilines bei civilinio proceso normas, tačiau teismo nutarties rezoliucinė dalis neatitinka motyvų ir atliktų procesinių veiksmų, todėl patikslintina.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui.

Vadovaujantis CPK 562 str. hipotekos teisėjas priima nutartį baigti hipoteką, gavęs turto pardavimo aktą arba administratoriaus veiklos ataskaitą, patvirtinančią, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai patenkinti iš įkeisto turto gautų pajamų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 6 d. (galiojusioje pareiškimo pateikimo metu) buvo numatyta, jog hipotekos teisėjas, gavęs įkeisto turto pirkimo-pardavimo sutartį arba jo perdavimo aktą, per 3 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo priima nutartį baigti hipoteką ar įkeitimą. Tačiau taip pat šioje normoje numatyta, jog įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui. Įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jei perimamo turto kaina yra didesnė nei įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į bankrutuojančios įmonės sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Nepardavus dvejose varžytynėse įkeisto turto ir šio turto neperėmus įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, jo vertinimo ir pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Visais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos sumoka administratoriui šio turto administravimo išlaidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje. Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintos Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo 35 punkte įtvirtintas imperatyvas, kad hipotekos teisėjas tik gavęs be varžytynių parduoto turto pirkimo-pardavimo sutartį ir dokumentus, įrodančius, kad lėšos už parduotą įkeistą turtą, atėmus administravimo išlaidoms sumokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, pervestos į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus sąskaitą jo reikalavimams tenkinti, gali priimti nutartį baigti hipoteką. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliantės argumentai, jog teismo 2012-05-14 nutartyje nurodyti pareiškimo trūkumai neatitinka įstatyminio hipotekos išregistravimo reglamentavimo, prašomi papildomai pateikti dokumentai apsunkina pareiškėją, yra pertekliniai. Pažymėtina, kad 2012-05-14 nutartyje teismas taip pat įpareigojo pareiškėją nurodyti konkretų hipotekos lakštą, kuriuo yra įkeistas turtas.

Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, konstatuotina, jog 2012-05-14 nutartyje nurodyti trūkumai nėra pašalinti. Tai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje suformulavo, jog prašymas atmestinas. CPK 115 str. 3 d. numato, kad tuo atveju, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju – procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Kadangi pareiškėja nustatytu terminu pareiškimo dėl hipotekos išregistravimo trūkumų nepašalino, jos pareiškimas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas (CPK 115 str. 3 d.), o ne atmestinas. Teismas išaiškina, jog pareiškimo grąžinimas neužkerta pareiškėjai kelio pašalinus trūkumus vėl kreiptis su pareiškimu į teismą.

Atsižvelgdamas į išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės atitinka šalių santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas, dėl to nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo nutartį, tačiau patikslintina nutarties rezoliucinė dalis (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje apeliacinėje instancijoje neviršija 10 Lt, sutinkamai su CPK 92 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant rezoliucinę dalį ir išdėstant taip:

pareiškėjos V. P. prašymą dėl hipotekos išregistravimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėja Tatjana Žukauskienė