Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-393-763/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
II-393-763/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Pareiškėjas
A. K.
Advokatai
Mindaugas Normantas
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-393-763/2019
(ProcesoNr.4-45-3-00127-2019-8) Procesinio sprendimo kategorija:
(S)16.9.6.; 21.10.4.VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. spalio 28 d.Švenčionys

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. K., jo atstovui advokatui Mindaugui Normantui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių r., skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK 2019-05-10 nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje A. K. buvo nubaustas pagal LR ANK 422 str.5 d. 800 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 15d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-655-2019,buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą KET 14 str., vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalimi ir jam paskirta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Savo skunde ir teismo posėdyje A. K. nurodo, kad jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda už tai, kad jis savo stovinčiame automobilyje išgėrė alkoholio, o pareigūnams privažiavus prie jo automobilio ir pareikalavus pasitikrinti blaivumą į alkotesterį įpūtė 1.45 prom. alkoholio. Jis neginčija, kad tikrinimo metu buvo neblaivus, bet nesutinka su tuo, jog tokioje būsenoje vairavo automobilį. Tą dieną po darbo-16.45 val., gal kiek anksčiau jis su savo bendradarbiu ir kaimynu V. Š. parvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) ( nuo darbovietės-4km. atstumas). Privažiavus prie namo, kuriame gyvena, išjungė automobilio variklį ir iš po sėdynės išsitraukęs butelį degtinės gurkštelėjo alkoholio gal 150 gramų.Namuose jis negali gerti, nes motina, su kuria gyvena viename bute, yra griežtai nusistačiusi prieš alkoholio vartojimą, tad ne pirmą kartą jis savo automobilyje vartojo alkoholį. Jis pažymi, kad jam yra nustatytas piktybinis auglys (prostatos vėžys) ir kartais jis neturi kitų priemonių kaip nuslopinti užėjusį skausmą. Taip pat jis nurodo, jog policininkai, kuriuos jis tą kartą matė sankryžoje važiuojant iš (duomenys neskelbtini), pasuko link Švenčionių, o jis važiavo į kitą pusę.Kai pavartojo alkoholio išgirdo į automobilio langą stuksenimą, atidarė dureles ir pamatė policijos pareigūną. Surašant protokolą policijos pareigūnai jį baugino labai griežtomis baudomis, tad jis melagingai nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, nors nei iš vakaro, nei darbe jo nevartojo. Kad parvažiavęs prie namų vartojo alkoholį gali paliudyti ir V. Š..Jis į alkotesterį pūtė du kartus-antrą kartą po 30 minučių.V. Š., su kuriuo kartu parvažiavo namo, alkoholio nevartojo, jis, policininkams pasirodžius, iš karto nuėjo namo. Pareiškėjas pažymi, kad jam teisė vairuoti automobilį būtina, nes jis rūpinasi savo neįgalia motina O. K., jo paties sveikata taip pat bloga- diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tad tenka dažnai vykti pas gydytojus, į darbą jis ir vyksta nuosavu transportu, tad gali prarasti darbą, nes gyvena vien tik iš gaunamo darbo užmokesčio.

Liudytojas V. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad A. K. yra jo kaimynas ir bendradarbis. Tą kartą jie abu parvažiavo iš darbo automobiliu VW Vento (duomenys neskelbtini) spalvos, kurį vairavo A. K.. Jis pats automobilio nevairuoja ir teisės vairuoti neturi.Darbas baigiasi 16.45 val.,iki darbo apie 7 km. atstumas, kurį nuvažiuoja maždaug per 10 minučių. Kai jie privažiavo prie savo namo ((duomenys neskelbtini)), A. K. pasakė, kad „dakentėjo“ ir išsitraukęs butelį degtinės gurkštelėjo keletą kartų iš kakliuko. Tuo metu prie automobilio priėjo policijos pareigūnai, tačiau jie galėjo nematyti kaip A. K. gėrė iš butelio, nes priėjo iš automobilio galo, kur langų stiklai užtamsinti. Jis matė pareigūnus sankryžoje kai jų tarnybinis automobilis pasuko link Švenčionių. Kai prie A. K. stovinčio kieme automobilio priėjo vienas pareigūnas (žemesnio ūgio), jis (liudytojas) tuo metu jau buvo beišlipantis, pareigūnai jo nestabdė, tad jis nuėjo namo. Jis negirdėjo ką pareigūnai kalbėjo su A. K.. Kitą dieną A. K. pasakė, kad vairuoti negali.

Liudytojas V. C. teismo posėdyje paaiškino, kad su „(duomenys neskelbtini)“ (A. K.) vienoje darbovietėje dirba apie pusmetį.Tą kartą jis su savo žmona važiavo iš darbo į Švenčionėlių Maxima parduotuvę. Jis matė, kaip A. K. važiavo priekyje. Matė ir pareigūnus, kurie pasuko link Švenčionių, o vėliau važiavo jam iš paskos bei už „Cento“ parduotuvės pasuko į „kvartalą“ (ten kur gyvena A. K.). Jų darbe niekas alkoholio nevartoja, nes tenka dirbti prie staklių, tad laikomasi drausmės, kontrolės tikslais darbo vietoje yra alkotesteris. Dėl alkoholio pastaruoju metu niekas nebuvo atleistas, nes kolektyvas -pastovus, visi suinteresuoti turėti darbą.

Liudytojas J. A. teismo posėdyje paaiškino, kad tai buvo pavasarį, jis su savo kolega V. F. buvo sustoję sankryžoje ir pamatė, kaip vienas vairuotojas jiems parodė nepadorų gestą: buvo šviesus paros metas, tad gerai matėsi už 10-20 metrų. Jie tuo metu važiavo iš (duomenys neskelbtini). Jie apsisuko ir važiavo tam vairuotojui iš paskos, vėliau įjungė švyturėlius bei garsinį signalą. Vairuotojas sustojo aikštelėje, kieme prie namo. Jis (pareigūnas) priėjo prie automobilio, prisistatė, A. K. automobilyje pamatęs taurelę ir pajutęs alkoholio kvapą paprašė su juo eiti į tarnybinį automobilį patikrinimui. A. K. pūtė į alkotesterį du kartus-antrą kartą po 30 minučių. Jis neginčijo alkotesterio parodymų (įpūtė iki 1,5 prom.), teigė jog alkoholį vartojo išvakarėse. Kadangi KET pažeidimas buvo akivaizdus, tad liudytojų nereikėjo. Vaizdo registratorius tarnybiniame automobilyje yra įrengtas, tačiau praktika yra tokia, kad jeigu vairuotojas neginčija pažeidimo, tai vaizdo įrašas nėra saugojamas. Kiek laiko duomenys saugojami vieningoje sistemoje - nežino.

Liudytojas V. F. teismo posėdyje paaiškino,kad tą kartą jis surašė administracinio nusižengimo protokolą A. K.. Švenčionėlių mieste, sankryžoje, A. K. iš savo automobilio parodė jiems nepadorų gestą, tad jie nutarė patikrinti tą vairuotoją ir , įsijungę šviesos ir garsinį signalą, važiavo jam iš paskos. Vairuotojas pasuko link (duomenys neskelbtini) namo ir privažiavęs aklavietę sustojo. Vairuotojui pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir jis du kartus į jį papūtė, antrą kartą -po 30 min. Buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis bei surašytas protokolas. Vairuotojas aiškino, jog alkoholį vartojo iš vakaro. Jų automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, tačiau visas su juo susijusias technines operacijas atlieka Vilniaus apskrities VPK. Kadangi vairuotojas pažeidimo neginčijo, tai nebuvo būtinybės vaizdo įrašą išsaugoti. Šiaip būtų reikėję nurodyti laiką tam, kad būtų aišku kuri vaizdo įrašo atkarpa yra reikalinga kaip įrodymas. Jie paskui A. K. vairuojamą automobilį važiavo maždaug už 10 metrų, buvo įsijungę šviesos ir garsinį signalą. Vairuotojas sustojo aikštelėje, privažiavęs akligatvį. Pareigūnams priėjus vairuotojas atidarė automobilio dureles ir tada jie paklausė ar jis vartojo alkoholį, jis atsakė, kad nevartojo, tad jam buvo paduotas įpakuotas alkotesterio antgalis, kurį vairuotojaas pats išpakavo ir papūtė į alkotesterį. Kadangi vairuotojas elgėsi neadekvačiai, todėl jie ir nutarė patikrinti. Pareigūnai matė, kad nors vairuotojas ir ne iš karto sustojo stabdomas, tačiau jis ir nebėgo. Jie savo tarnybinį automobilį pastatė aikštelėje sustojusio automobilio gale.

Pareiškėjo atstovas advokata Mindaugas Normantas palaikė A. K. skundą ir pažymėjo, kad A. K. vartojo alkoholį sustojusiame automobilyje paliudijo V. Š., tad policininkai turėjo pirmą kartą patikrinti jo blaivumą praėjus 15 min. po vartojimo, o ne iš karto. Įprastai 0.15-0.25 prom.alkoholio sudeginama žmogaus organizme per 30 min., todėl A. K. paaiškinimas policininkams, jog vartojo alkoholį išvakarėse visiškai neatitinka tikrovės ( per keliolika valandų alkoholio organizme nebūtų likę) ir duotas tik jiems pagrasinus, jog nubaus griežtai jei nepripažins savo kaltės. Policininkų parodymai yra abejotini, nes vieningoje sistemoje nėra užfiksuota, jog tarnybiniame automobilyje tą kartą buvo įjungti švyturėliai. Įrodymus pareigūnai turi saugoti, tačiau vaizdo registratoriaus įrašas teismui nebuvo pateiktas. Iš to darytina išvada, jog nėra patikimų įrodymų, jog A. K. vairavo pavartojęs alkoholio. Teismui neradus pagrindo tenkinti skundą, prašo atsižvelgti į A. K. bei jo motinos sunkias ligas ir sumažinti teisės vairuoti atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjas savo atsiliepime skunde išdėstytam prašymui nepritarė. Dėl vaizdo įrašo pateikimo teismui tyrėjas nurodė, kad vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus nebuvo saugojamas, nes A. K. protokolo surašymo metu sutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, gailėjosi (b.l.30).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančią medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymus teisme, pateikto skundo argumentus, teisėjas konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato 2019 m. gegužės 15d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. 92-ANR_N-655-2019, teisėtumo ir pagrįstumo. Liudytojų J. A. ir V. F. parodymai teisme –nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys: vairuotojas A. K. savo elgesiu kelyje policijos pareigūnams sukėlė įtarimą, jie savo tarnybiniu automobiliu važiavo paskui, stabdė jį įjungę tiek šviesos, tiek garsinį signalą, kai A. K. sustojo, jie priėjo prie automobilio ir , salone pajutę alkoholio kvapą, patikrino vairuotojo blaivumą. Jie nematė, kad A. K. automobilyje gertų degtinę (tam faktiškai ir nebuvo laiko, nes policininkai važiavo iš paskos), antra vertus pats A. K. prisipažino pareigūnams, jog vartojo alkoholį išvakarėse. Pareigūnai teisme paaiškino, kad registratoriaus vaizdo įrašas, kai KET pažeidėjas pripažįsta savo kaltę nėra saugomas ir teismui nėra pagrindo tuo paaiškinimu paaiškinimu netikėti, juolab, kad analogiškai į teismo paklausimą atsakė ir Švenčionių r.PK vyriausiasis tyrėjas (b.l.30). Liudytojo V. Š. parodymus, jog A. K., sustojęs, staiga pasigriebė degtinės butelį ir iš jo keletą kartų gurkštelėjo, teismas vertina kritiškai, kaip norą padėti savo kaimynui ir bendradarbiui. Antra vertus, liudytojo (V.Š.) greitas pasišalinimas iš automobilio parodė jo atsiribojimą, nenorą paaiškinti pareigūnams kaip viskas buvo iš tikrųjų, nes policijos pareigūnams važiuojant A. K. vairuojamam automobiliui iš paskos (ką beje teisme patvirtino ir liudytojas V. C.), sustabdžius savo automobilį vairuotojui tuoj pat pradėti gerti alkoholį galima nebent turint tik vieną tikslą- siekiant tokiu būdu „maskuoti“ iš organizmo nepasišalinusio dar iš vakaro vartoto alkoholio likučius, t.y. tokiu būdu suklaidinti administracinį nusižengimą tiriančius policijos pareigūnus.

Konstatuojant, kad KET pažeidimas buvo užfiksuotas pagrįstai, teismas sprendžia tik dėl galimybės švelninti A. K. paskirtą baudą, t.y. sprendžia ar yra pagrindas taikyti pažeidėjui LR ANK 34 str.5d. nuostatas. Tai spręsdamas teismas vertina, kad nors A. K. už padarytą nusižengimą buvo paskirtas minimalus įstatyme nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, tačiau būtina atsižvelgti į visas administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybę švelninančias/sunkinančias bei asmenį charakterizuojančias aplinkybes: pareiškėjas skunde nurodo, kad jis dirba, į darbą važinėja nuosavu transportu, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jis rūpinasi savo garbaus amžiaus (gim. 1934 m.) sergančia motina O. K., pats taip pat serga sunkia onkologine liga- jam diagnozuotas priešinės liaukos piktybinis navikas. Šios aplinkybės yra patvirtintos teismui pateiktais įrodymais (b.l.20-23). Iš viso to teisėjas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pareiškėjui yra pagrindas taikyti LR ANK 34 str.5d. nuostatas ir skirti šiek tiek švelnesnę nei įstatymas numato nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 642 str.1d.6 p., teisėjas

nutarė:

patenkinti A. K. skundą iš dalies ir pakeisti Vilniaus apskrities VPK Švenčionių rajono PK 2019-05-16 nutarimą (ROIK Nr.19101102291),specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo dalyje, sumažinus jos terminą nuo 12 mėnesių iki 9 mėnesių (spec. teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2019-05-16).

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas