- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-09-27
- Bylos Nr.
- e1-450-1139/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19976-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kurioje:
M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Mažeikių r. sav., nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), baustas administracine tvarka, teistas, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. M. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. gegužės 26 d. apie 17.40 val. miegamojo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine L. G., sugriebė kairės rankos pirštais L. G. už kaklo ir ją smaugė bei, sugriebęs rankomis jai už juosmens, stumdė. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
1.1. Taip pat M. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.50 val. buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine L. G., tyčia pargriovęs savo neblaivią sugyventinę L. G. į lovą, suėmė rankomis už kaklo ir ją smaugė. Už šią nusikalstamą veiką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. M. G. ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, kuriomis yra įtariamas ir parodė, kad su L. G. yra sugyventiniai apie metus laiko, bendrų vaikų neturi, abu gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso L. G. mamai. 2024 m. gegužės 26 d. 17.40 val., miegamojo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl pinigų metu, sugyventinei L. G. ranka buvo sugriebęs už kaklo ir jį spaudė bei buvo sugriebęs rankomis jai už juosmens ir stumdė, taip galėdamas sukelti jai fizinį skausmą. Ikiteisminis tyrimas dėl to buvo nutrauktas jam susitaikius su sugyventine L. G.
1.1. Dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. veikos parodė, kad vėlai vakare, jiems su sugyventine L. G. sugrįžus iš kaimynų, kur vartojo alkoholį, abiem būnant stipriai neblaiviems ir dėl to tarpusavyje sukonfliktavus, jis, kilusio žodinio konflikto metu, galėjo nesusivaldyti ir nuo savęs nustumti L. į lovą. Jis, kai ją stūmė nuo savęs, galėjo jai suimti už kaklo ir stumdamas paspausti. Neneigia, kad buvo suėmęs jai už kaklo. Kai L. jam trenkė per veidą, spjaudė jam į veidą, spyrė iš kojos į nosį (dėl ko jis jai pretenzijų neturi), jis galėjo ją tada ištempti iš lovos, bet vėliau ją vėl į lovą įkėlė. Pamena, sakė, kad ji ramintųsi ir baigtų konfliktuoti. Kai jis paleido jos rankas, ji atsikėlė iš lovos ir išėjo į laiptinę, o jis išėjo į lauką parūkyti. Prisipažįsta kaltu, kad būdamas neblaivus galėjo sukelti fizinį skausmą savo sugyventinei tokiu būdu kaip ji nurodo, pats ne viską gerai prisimena, nes buvo neblaivus. Dėl jų su sugyventine konflikto gailisi.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
3. Kaltinamojo kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:
3.1. Nukentėjusioji L. G. parodė, kad 2024 m. gegužės 26 d. apie 17.40 val., ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu pro neužrakintas buto duris atėjo jos sugyventinis M. G. Po kiek laiko jis ėmė šaukti, konfliktuoti su ja, dėl jų asmeninių problemų. Būnant miegamojo kambaryje, kairės rankos plaštaka jis sugriebė jai už kaklo bei atliko smaugimo veiksmus. Dėl minėto įvykio jai ėmė trūkti oro, sunkiai kvėpavo. Dėl smaugimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina 7 balais. Šiuo metu skausmas yra sumažėjęs, išorinių smurto žymių ant kaklo nesimato, pakitimų nėra. Sugyventinis rankomis buvo suėmęs jai už juosmens, stumdė, taip pat patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais. Po įvykio sugyventinis iš buto pasišalino jai nežinoma kryptimi. Dėl minėto įvykio pas ją buvo atvykę medikai, kurie davė raminamųjų vaistų, nes buvo išsigandusi. Su sugyventiniu kartu gyvena 8 mėnesius. Su juo veda bendrą ūkį, finansiškai nepriklauso nuo jo. Sugyventinis prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, jam yra galiojantis orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. 2024 m. gegužės 26 d. bendruoju pagalbos numeriu pranešė apie smurtą prieš ją, kad sugyventinis jai buvo suėmęs už kaklo ir jį spaudė bei suėmė už juosmens stumdė, kad būtų spardęs kojomis nesakė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jai nuo streso sukilo kraujospūdis ir skaudėjo galva, dėl to buvo iškviesti medikai, kurie suleido vaistų nuo skausmo ir raminamųjų, jokių sužalojimų nenustatė. Sugyventinis jai į galvą smūgių tikrai nesudavė, galvą skaudėjo ne nuo fizinio smurto, o nuo streso, kai susinervino.
3.2. Dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. veikos parodė, kad ji vartojo alkoholį pas kaimynę, (duomenys neskelbtini). Su ja kartu M. G. nebuvo. Ji kai išėjo pas kaimynę, sugyventinis buvo namuose. Vėliau, gal po kokio pusvalandžio, atėjo pas kaimynę ir sugyventinis M. G. Ten visi kartu vartojo alkoholį, gėrė degtinę. Pas kaimynę konfliktų tarp jų nebuvo. Vėlai vakare, jau buvo sutemę, jie parėjo į namus, t. y. 36 butą. Parėjo dviese. Buvo išgėrę tris butelius degtinės, 1 vnt. 0,75 l, 2 vnt. po 0,5 l. Jai atrodo, kad namuose sugrįžę dar išgėrė po skardinę alaus. Jau buvo abu neblaivūs. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, jis pradėjo jai prikaišioti, kelti pavydo scenas. Mano, kad alkoholis neturėjo tam įtakos, nes M. ir būdamas blaivus kelia konfliktus, pavydi jai, ją stumdo. To žodinio konflikto metu sugyventinis M. ją stūmė į lovą ir ją pradėjo mušti, t. y. jis, suėmęs abiem rankomis jai už kaklo, pradėjo ją smaugti. Jai tuo metu skaudėjo, gali įvertinti skausmą 10 balų iš 10 balų sistemos. Ji kažkokiu būdu ištrūko iš jo rankų ir nubėgo pas kaimynę. Neprisimena, kad ją sugyventinis būtų tampęs už plaukų. Gal ir galėjo sakyti pareigūnams, bet to neprisimena. Ji bandė apsiginti nuo sugyventinio veiksmų, bandė rankomis ir kojomis jį nuo savęs nustumti, galėjo taip besigindama jam ir įtrenkti ranka, ir įspirti su koja. Ji nuo jo gynėsi ir norėjo ištrūkti. Gerai nepamena, bet pamena, kad ją suėmė gulinčią prie lovos, kokiu būdu ji iš lovos iškrito, to nepamena, jis, ją suėmęs įmetė vėl į lovą ir vėl ją užsigulęs, smaugė. Dar jis pasakė „tavo paskutinis atokvėpis, gali nusiteikti“. Ji suprato, kad jis ketino ją nužudyti, suprato jo žodžius kaip grasinimą. Ji tada išsigando jo elgesio. Kai ji išbėgo pas kaimynę tame pačiame aukšte, durų neprisimena, ji pasakė, kad ją muša sugyventinis ir pati paprašė, kad jai kviestų policijos pagalbą. Medikai nebuvo atvykę. Ji į medikus nesikreipė, pas med. ekspertą nesikreipė. Šiuo metu dar jaučia skausmą nuo tampymo ir nuo smaugimo. Ant kaklo matosi kraujosruva nuo smaugimo, kur buvo suėmęs rankomis. Šiuo metu skausmą vertina 8 balais. Kai atvyko policijos pareigūnai, sugyventinio namuose nebuvo, jis buvo išėjęs. Bijo savo sugyventinio, prašo ją apsaugoti nuo jo veiksmų, kad jis pas ją negrįžtų. Paskutiniu metu buvo kviesta ne vieną kartą policija, buvo išrašyti keli SAA orderiai, buvo pradėti ir ikiteisminiai tyrimai. Vienu atveju buvo susitaikę, pasirašę susitaikymo protokolą. Jis šiuo metu yra probuojamas. Nors ir buvo skirti SAA orderiai, bet sugyventinis jų nesilaikė, vis tiek gyvendavo pas ją. Išaiškinta, kad ji turi teisę reikšti civilinį ieškinį, tačiau į tai nukentėjusioji nurodė, kad pagalvos ir informuos (t. 1, b. l. 9-16, 49-52, 123-124).
3.3. Informaciniame pranešime ROIK 0124000315381 nurodyta, kad 2024 m. gegužės 26 d. 17.44 val., pranešėja L. G. pranešė, kad buvęs sugyventinis, kuria, išduotas orderis, ką tik įsiveržė į pranešėjos butą, puolė muštis rankomis, spardė kojomis. Nepilnamečių namuose nėra, GMP atsisako, pareigūnų laukia namuose (t. 1, b. l. 33-34).
3.4. Informaciniame pranešime ROIK 0124000535425 nurodyta, kad ką tik atėjo kaimynė, paprašė iškviesti pagalbą, nes ją smaugė sugyventinis, yra agresyvus. Vaikų nėra, GMP atsisakė, moteris palauks pareigūnų pas pranešėją bute Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 102);
3.5. 2024 m. gegužės 26 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji L. G. nurodė, kad 2024 m. gegužės 26 d. apie 17.40 val., jos sugyventinis M. G. kairės rankos plaštaka sugriebė jai už kaklo bei atliko smaugimo veiksmus. Dėl minėto įvykio jai ėmė trūkti oro, sunkiai kvėpavo. Dėl smaugimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina 7 balais. Sugyventinis rankomis buvo suėmęs jai už juosmens, stumdė, taip pat patyrė fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais (t 1., b. l. 9-16);
3.6. 2024 m. gegužės 26 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2024 m. gegužės 26 d. 19.21 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute apžiūrimas L. G., gim. (duomenys neskelbtini), kūnas. Apžiūrint kūno sužalojimus, sužalojimų nenustatyta (t. 1, b. l. 41-43);
3.7. 2024 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas pateiktas Bendrojo pagalbos centro, skambino nukentėjusioji L. G., kuri praneša apie fizinį smurtą. Apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad atvykę policijos pareigūnai bendrauja su M. G., kuris nurodė, kad norėjo pasiimti iš jos savo pasą, jai vėl užėjo kažkokia nesąmonė ir iškvietė, ir L. G., kuri nurodė, kad jai paėmė už gerklės ir pradėjo ją smaugti (t. 1, b. l. 98-101);
3.8. 2024 m. rugpjūčio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.50 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, neblaivus sugyventinis M. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (girtumą nusistatyti atsisakė), pargriovęs savo neblaivią sugyventinę L. G., gimusią (duomenys neskelbtini), (2,48 prom. girtumas), į lovą, suėmė rankomis už kaklo ir taip ją smaugė, po smaugimo suėmęs rankomis už sugyventinės plaukų tampė per grindis (t. 1, b. l. 24-27);
3.9. 2024 m. rugpjūčio 27 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas L. G. kūnas. Ant moters nosies matoma galimai kraujo dėmė, ant kaklo matosi kraujosruvos. Daugiau tyrimui reikšmingų detalių nenustatyta (t. 1, b. l. 108-112);
3.10. 2024 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas pateiktas Bendrojo pagalbos centro, skambino L. G. prašymu kaimynė, kuri praneša apie fizinį smurtą. 2024 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kad atvykę policijos pareigūnai bendrauja su L. G., kuri nurodė, kad ją smaugė, dusino. Sulaikomas M. G., kuris atsisako nusistatyti neblaivumą (t. 1, b. l. 129-134).
4. BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kai smurtinio pobūdžio veiksmai atliekami prieš artimuosius giminaičius ar šeimos narius. BK 141 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.
5. Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir patvirtinantys, kad prieš ją tiek 2024 m. gegužės 26 d., tiek 2024 m. rugpjūčio 26 d. smurtavo jos sugyventinis M. G.. Ikiteisminis tyrimas dėl veikos, padarytos 2024 m. gegužės 26 d. buvo nutrauktas susitaikius kaltinamajam ir nukentėjusiajai, tačiau atnaujintas, nes kaltinamasis vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Bylos duomenys: pareigūnų kūno kamerų įrašas, asmens apžiūros protokolas, 2024 m. gegužės 26 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodytos aplinkybės, pačios nukentėjusiosios duoti parodymai, neginčijamai patvirtina, kad M. G. 2024 m. gegužės 26 d. smurtavo prieš savo sugyventinę. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl smaugimo jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį įvertina 7 balais, o dėl suėmimo už juosmens, stumdymo taip pat patyrė fizinį skausmą, kurį vertino 5 balais.
6. Teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina M. G. inkriminuoto nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 26 d. veika) padarymą, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. gegužės 26 d. apie 17.40 val. miegamojo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine L. G., sugriebė kairės rankos pirštais L. G. už kaklo ir ją smaugė bei, sugriebęs rankomis jai už juosmens, stumdė.
7. Dėl 2024 m. rugpjūčio 26 d. nusikalstamos veikos byloje surinkti įrodymai taip pat neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji skausmą įvertino iš 10 balų – 10 balų. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys - ant moters nosies matoma galimai kraujo dėmė, ant kaklo matosi kraujosruvos, neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šią aplinkybę patvirtina ir ant nukentėjusiosios užfiksuoti sužalojimai bei garso įrašas iš BPC ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, todėl dėl kaltinamojo kaltės abejonių nekyla.
8. Taip pat teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina M. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 26 d. veika) padarymą, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2024 m. rugpjūčio 26 d. apie 23.50 val. buto kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su sugyventine L. G., tyčia pargriovęs savo neblaivią sugyventinę L. G. į lovą, suėmė rankomis už kaklo ir ją smaugė ir tokiais savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei L. G. fizinį skausmą.
9. Byloje ginčo nekilo, kad nukentėjusioji ir kaltinamasis yra sugyventinai, t. y. laiko šeimos nariais. Todėl teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 2 dalį.
III. Bausmės skyrimas
10. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis).
11. Kaltinamasis M. G. padarė du nesunkius nusikaltimus veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo atliekamų veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika yra baigta. Kaltinamasis nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, įskaitant ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, dėl smurto artimoje aplinkoje, administracine tvarka anksčiau taip pat baustas, baudos nesumokėtos, baustumas neišnykęs. M. G. psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
11.1. Pažymėtina, kad M. G. 2024 m. birželio 13 d. vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2024m. gegužės 26 d.), kuris 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19976-24, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalies pagrindu, atnaujintas, o 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-19976-24 ir 01-1-33352-24 sujungti į vieną ikiteisminį tyrimą, paliekant vieną bendrą numerį 01-1-19976-24.
12. Teismas, atsižvelgęs į išvardintas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančias aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam prokurorės siūlomą bausmės rūšį, su kuria sutiko ir pats kaltinamasis – 9 mėnesius viešųjų darbų, dirbant po 30 val. per mėnesį Kadangi kaltinamasis smurtavo prieš šeimos narį, todėl kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė ? dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).
13. Bausmės, paskirtos už abi veikas bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
14. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
15. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. gegužės 26 d. 17.52 val. iki 2024 m. gegužės 28 d. 09.35 val. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 00.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. 16.54 val.
16. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 64¹ bei 140 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gegužės 26 d. veika), ir paskirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, dirbant po 30 val. per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu M. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. rugpjūčio 26 d. veika), ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, dirbant po 30 val. per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu M. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, dirbant po 30 val. per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu M. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. G. paskirti sumažintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, dirbant po 30 val. per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu M. G. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 26 d. 17.52 val. iki 2024 m. gegužės 28 d. 09.35 val. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. 00.10 val. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. 16.54 val. (trys dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikytis, kad yra atlikęs 18 val. viešųjų darbų.
2024 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi M. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti M. G..
Išaiškinti M. G., jog nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo:
1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos;
2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti M. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams (Mažeikiai, V. Kudirkos g. 4A) prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.