- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-16
- Bylos Nr.
- II-263-932/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00963-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Advokatai
- Jurijus Kovalenka
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam R. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Jurijui Kovalenkai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-837-2019, kuriuo R. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 40 Eur bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio vyr. patrulis L. L. 2018 m. gruodžio 9 d. surašė R. S. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-91284-2018 dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog R. S. 2018 m. gruodžio 9 d., apie 16.00 val., vairuodamas automobilį nebuvo užsisegęs saugos diržo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyr. specialistas R. K. 2019 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 18-ANR_N-837-2019 pripažino R. S. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 40 Eur baudą.
Skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. atstovas advokato padėjėjas J. Kovalenka prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019-01-10 nutarimą bei 2018-12-09 R. S. surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Atstovo teigimu, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės, nebuvo išsiaiškinta, ar padaryta turtinė žala, neapklausti liudytojai, nutarime klaidingai nurodyta nusižengimo padarymo vieta bei laikas, o policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai prie bylos pridėti ne iš karto. Pareiškėjo atstovo manymu, R. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitiko įstatymo reikalavimų, o dėl neteisėto protokolo buvo priimtas neteisėtas nutarimas. R. S. atstovas skunde nurodė, jog 2019-12-09, apie 15.35 val., R. S. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie įvykį filmavo telefonais, tačiau apie naudotas filmavimo priemones nėra jokios atžymos administracinio nusižengimo protokole, be to, prie bylos nepridėta ir jokia filmuota medžiaga. R. S. pateikė pareigūnams prašomus dokumentus, tačiau apie 16 val. prieš jį buvo panaudotos spec. priemonės – elektrošokas ir dujos, kurių buvo papurkšta į automobilio vidų. R. S. buvo ištrauktas iš transporto priemonės, jam buvo uždėti antrankiai, po ko R. S. buvo nugabentas į 1 policijos komisariatą, kur pastarasis buvo sulaikytas ir laikomas be jokio pagrindo. Administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo pateiktas tik 18.45 val., minėtas dokumentas surašytas jam nedalyvaujant. Administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodytos aplinkybės, susijusios su jam inkriminuojamo nusižengimo padarymu bei duomenys, reikšmingi administracinei nuobaudai individualizuoti. Administracinio nusižengimo protokole nenurodyti pridedami dokumentai, todėl, pareiškėjo atstovo manymu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai prie bylos pridėti neteisėtai. R. S. įvykio dieną, 16 val., nevairavo, nes policijos pareigūnai jį sustabdė dar 15.35 val. Protokole nurodytu laiku R. S. nebuvo šalia nurodyto adreso (Laisvės pr. 77, Vilniuje). Taip pat pabrėžiama, jog protokole nenurodyta liudytoja Č. G., kuri važiavo kartu su R. S., be to, nenurodyta apie pareiškėjo atsisakymą duoti paaiškinimus ar atsisakymą pasirašyti protokolą, nurodytas klaidingas protokolo laikas – 16.42 val., nors iš tikrųjų protokolas buvo surašytas tik po 18.45 val. Byloje nesurinkti duomenys apie R. S. teistumus, baustumus, darbą, šeimos sudėtį, kurie yra svarbūs individualizuojant skirtiną nuobaudą. Pareiškėjo atstovo teigimu, policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą, turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir gali R. S. apkalbėti, siekdami išvengi tarnybinės atsakomybės už neteisėtą spec. priemonių panaudojimą bei neteisėtą pareiškėjo sulaikymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė prašo R. S. skundo netenkinti. Nurodo, jog skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai bei pagrįstai, nuobauda paskirta sankcijos ribose.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. savo skundą palaikė. Parodė, jog važiuodamas Laisvės pr., besibaigiant viadukui, esančiam netoli Spaudos rūmų, aplenkė priekyje važiuojantį policijos automobilį. Vėliau pareigūnai jį prisivijo įsijungę švyturėlius (to momento, ar buvo susigretinę, nepamena) ir už sankryžos prie Spaudos rūmų, neprivažiavus prekybos centro „Mada“, jį sustabdė (koks buvo laikas, kai jį sustabdė, konkrečiai negali įvardinti). Buvo nustebęs, kodėl pareigūnai jį stabdo. Priėjęs pareigūnas V. V. prisistatė, pasakė įstatymo straipsnį, dėl ko buvo sustabdytas, ir paprašė dokumentų. Žodžiais sustabdymo priežastį (dėl to, kad neva važiavo be diržo) pasakė tik vėliau (po 3-4 min.). Pareigūnas ėmė reikalauti dokumentų, tačiau nepasakė, konkrečiai kokių. Jis klausė pareigūno, ar šis turi kokių įrodymų, kad važiavo be diržo, o pareigūnas sakė, kad visi dokumentai bus pateikti komisariate, kai bus nagrinėjama byla, nors atvykus į bylos nagrinėjimą, kitas pareigūnas buvo nustebęs, iš pradžių net nenorėjo leisti jam dalyvauti, teko skambinti advokatui. R. S. teigimu, sustabdymo vietoje R. V. nieko nelaukdamas ėmė primygtinai reikalauti nedelsiant pateikti dokumentus, tačiau nepaaiškino, konkrečiai kokius. Anot R. S., jis dokumentų pateikti neatsisakė, tuo metu jam nebuvo aišku, ką turi pateikti. Žinojo, kad yra pasikeitę įstatymai, nebėra pareigos vežiotis dokumentus, todėl tuo momentu nežinojo, ką iš su savimi turimų dokumentų privalo rodyti pareigūnui. Po truputį ėmė kilti ginčas, juo labiau, kad jis važiavo su diržu, o R. V. jam nieko neaiškino (įrodymų, kad važiavo be diržo, nepateikė, kokius dokumentus pateikti irgi neįvardino). Buvo pradėta grasinti, kad panaudos jėgą, iškvies kitus patrulius, ką vėliau ir padarė. R. S. ėmus filmuoti visą situaciją, V. V. prievarta atidarė duris ir nebeleido jų uždaryti. Paskui stvėrė už telefono, bandė jį atimti, kilo grumtynės. Mama viską matė ir girdėjo. Nepavykus atimti telefono, jis (R. S.) numetė jį ant automobilio grindų (mamai po kojomis) ir liepė mamai paimti telefoną bei lipti lauk iš automobilio. Tuo metu pareigūnas pripurškė tiesiai į akis dujų (purškė daug kartų) bei kratė elektrošoku. Vėliau buvo surakintas, ištemptas iš automobilio, pargriautas ant žemės veidu į balą ir prispaustas koja, taip laikomas, iki kol atvyko pastiprinimas. Kitas pareigūnas prisivijo mamą, ją patikrino, buvo iškratytas visas automobilis (neatidaryta tik bagažinė). Tada buvo išvežtas į komisariatą. Ten jam buvo surašytas protokolas; protokolo surašymo metu jis nedalyvavo. Atnešus protokolą, jo perskaityti negalėjo, nes į akis buvo pripurkšta dujų, dėl ko 5-7 val. nieko nematė. Be to, protokolo nenorėjo pasirašyti, kadangi nebuvo jo advokato. R. S. kategoriškai patvirtino įvykio dieną važiavęs prisegtais saugos diržais. Pažymėjo, kad automobilyje yra įrengta saugos diržų sistema, kuri, nesegint diržo, signalizuoja. Mano, jog pareigūnas V. V. tiesiog norėjo jį be pagrindo nubausti. Tą pareigūną jis pažįsta, abu kilę iš gretimų kaimų. Yra ne kartą susitikę kaimo renginiuose, prie ežero ir pan., ne sykį tarp jų kildavo konfliktai. V. V. yra jį anksčiau nepagrįstai nubaudęs, tačiau tąkart tokios sprendimo neskundė, nes nuobauda buvo nedidelė. Matyt, pareigūnas jo nemėgsta, nes šiam kažkada gyvenime yra kažkur perbėgęs kelią. Mano, jog pamatęs jo automobilį V. V. sugalvojo tiesiog dar kartą jį nubausti. Pareigūno L. L. nepažįsta, įvykio metu matė pirmą kartą. Jo automobilio galinis stiklas ir šoniniais galiniai stiklai yra tamsinti, priekiniai šoniniai langų stiklai – tonuoti pagal gamyklinius parametrus (b. l. 77-82).
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas L. L. (vyriausiasis patrulis) parodė įvykio dieną važiavęs su kolega V. V. tarnybiniu automobiliu. Kolega vairavo automobilį, o jis (L. L.) sėdėjo keleivio sėdynėje, dirbo prie kompiuterio. Važiuojant Laisvės prospektu, V. V. pastebėjo, kad juos aplenkusio „Lexus“ markės automobilio vairuotojas nesegi diržo. Siekdami tuo įsitikinti, padidino greitį, privažiavo prie minėto automobilio ir įsitikino, kad vairuotojas tikrai nėra užsidėjęs diržo. Tokią aplinkybę matė aiškiai ir ją kategoriškai tvirtina. Vairuotojas buvo apsirengęs tamsiai, automobilio salonas šviesus (smėlio spalvos), viskas aiškiai matėsi (keleivio vietoje sėdėjusi moteris nurodyto vaizdo neužstojo). Įjungė švyturėlius ir pradėjo automobilį stabdyti. Vairuotojas sureagavo, pakluso reikalavimui ir sustojo. Atsakydamas į klausimus, kurioje vietoje buvo užfiksuotas galimas diržo nesegėjimo faktas bei automobilio sustojimas, liudytojas L. L. nurodė pats esantis ne vilnietis, miesto gerai nepažįsta (įvykio metu policijos sistemoje dirbo tik 3-ias mėnuo), todėl tiksliai į tokį klausimą atsakyti negali. Viskas vyko važiuojant Laisvės prospektu, neprivažiavus prekybos centro „Mada“ (važiavo nuo Laisvės prospekte esančio viaduko, nuo Spaudos rūmų link nurodyto prekybos centro). Automobilis sustabdytas likus kokiems 200-300 m iki prekybos centro „Mada“. Protokole konkretų adresą (Laisvės pr. 77) nurodė, kiek pamena, pagal kolegos žodžius, taip pat žiūrėjo į internetinę svetainę maps.lt. Sustojus V. V. išlipo patikrinti vairuotojo dokumentų, o jis, kaip yra reikalaujama, per raciją pranešė, kad sustabdytas „Lexus“ automobilis. Pranešęs (už kokių 30 sek.) išlipo ir priėjo prie sustabdyto automobilio. Pamatė, kaip vairuotojas kolegai, prašiusiam pateikti vairuotojo pažymėjimą, prieš nosį uždarė automobilio lango stiklą. V. V. paprašė nufilmuoti, paaiškino, jog vairuotojas nederamai elgiasi. Išsitraukęs asmeninį mobiliojo ryšio telefoną, fiksavo aplinkybes. Vairuotojui kelis kartus buvo paaiškinta, dėl ko jis sustabdytas (nurodė, jog dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nurodė konkretų KET punktą), buvo prašoma pateikti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vairuotojas dokumento nepateikė, aiškino nieko nepadaręs. Prašė, kad vairuotojas bent žodžiu nurodytų savo duomenis, tačiau šis ir to nedarė. Porininkas prašė atidaryti langą, vairuotojas jį atidarė, tačiau dokumentų vis tiek nepateikė. Atidarius automobilio dureles, vairuotojas jėga norėjo jas uždaryti, trenkė jomis kolegai į koją. Buvo panaudota spec. priemonė – dujos, bet asmuo aktyviais veiksmais toliau priešinosi, nenorėjo duoti rankų, dėl ko vėliau buvo panaudotas ir elektrošokas. Asmeniui nesileidžiant išlaipinamam, V. V. atsegė vairuotojui diržą (automobilį sustabdžius, vairuotojas jau buvo užsisegęs diržą; kada konkrečiai asmuo jį užsisegė, liudytojas nematė) ir išlaipino jėga (tuo metu buvo sužalota kolegos ranka). Lauke jam buvo uždėti antrankiai, asmuo pristatytas į komisariatą protokolui surašyti. Atsimena, kad dar iki išvežant asmenį į komisariatą, asmeniui būnant su antrankiais, buvo patikrintas automobilis, kurio viduje rasta piniginė, joje buvo vairuotojo pažymėjimas (dokumentas iš piniginės paimtas R. S. matant). Automobilio apžiūros protokolas nebuvo surašytas, kadangi detaliai transporto priemonės neapžiūrėjo, patikrino labiau vizualiai. Kiek pamena, tuo metu pagal rastą dokumentą nustatė tapatybę. Kadangi vairuotojas sulaikymo metu sužalojo porininkui koją bei ranką, buvo nuspręsta R. S. pristatyti į komisariatą, taip pat ir dėl KET pažeidimo. „Lexus“ automobilis buvo nuvairuotas ir paliktas prekybos centro „Mada“ aikštelėje (automobilį nuvairavo kolega, su juo minėtu automobiliu vyko pats R. S.). Administracinio nusižengimo protokolą komisariate rašė jis (L. L.). Nusižengimo laiką nurodė pagal filmuotą medžiagą iš telefono, galimai laiką pasakė porininkas. Protokolas surašytas tokiu laiku, koks nurodytas protokole. Nuo to momento, kai pamatė R. S. vairuojantį be diržo, iki, kol komisariate buvo surašytas protokolas, galėjo praeiti apie valanda laiko. Tuo metu, kai rašė protokolą, R. S. buvo kitoje patalpoje, kuri yra kaip ir laukiamasis, jį prižiūrėjo 1-ojo komisariato pareigūnai. Kiek atsimena, surašius protokolą, kartu su V. V. nunešė vairuotojui protokolą pasirašyti (patį protokolą nešė porininkas), tačiau šis nenorėjo nei susipažinti, nei pasirašyti (koks tiksliai buvo laikas, kai nešė protokolą, tiksliai atsakyti negali). Taip pat liudytojas nurodė dėl įvykio rašęs tarnybinį pranešimą, tą patį darė ir V. V.. Kada konkrečiai rašė tarnybinį (prieš protokolo surašymą ar vėliau), dabar pasakyti negali. Kas liečia filmavimą, tai (liudytojo) telefonu filmavo, iki kol buvo pradėtos naudoti spec. priemonės. Toliau tęsti filmavimo nebegalėjo, kadangi reikėjo padėti kolegai. Be to, tarnybinio automobilio viduje taip pat buvo filmuojama, tačiau jis pats tos vaizdo medžiagos nematė, nežino, kas konkrečiai joje buvo užfiksuota. Ar nusižengimo padarymo vietoje (važiuojamoje atkarpoje ar sustabdymo vietoje) buvo kur nors vaizdo kameros, negali atsakyti, to nesiaiškino, pats kamerų nematė. Dėl kartu su R. S. vykusios keleivės, tai, kiek atsimena, ši, jam filmuojant buvo automobilyje, vėliau, paraginta vairuotojo, ėmė bėgti. Taip pat liudytojas L. L. pažymėjo, jog R. S. įvykio metu matė pirmą kartą, jo nepažįsta, konfliktų nėra turėjęs (b. l. 41-49).
Teismo posėdyje apklausiamas kaip liudytojas V. V. (V. V.) (vyriausiasis patrulis) parodė įvykio dieną kartu su kolega L. L. tarnybiniu automobiliu važiavę iš Karoliniškių link Viršuliškių per tiltą. Ties viaduku, esančiu Laisvės pr., kur Narbuto gatvė ir Pilaitės pr.) pamatė, kaip gretima juosta su tarnybiniu automobiliu (važiavo pirma eismo juosta) susilygino ir pralenkė „Lexus“, važiavęs šiek tiek didesniu greičiu. Automobiliui privažiavus, pamatė, jog vairuotojas nesegi saugos diržo. Apie tai pasakė kolegai, po ko nusprendė padidinti greitį ir įsitikinti nurodyta aplinkybe. Padidinę greitį, privažiavo „Lexus“ automobilį, susilygino su juo ir akivaizdžiai matė, kad vairuotojas iš tiesų nesegi diržo. Tokią aplinkybę užfiksavo aiškiai (automobilio langai nebuvo tamsinti) ir tvirtina kategoriškai. Vairuotojas vilkėjo tamsią striukę, tuo tarpu automobilio salonas buvo šviesus, dėl ko diržo nesegėjimą matė gerai. Be to, matėsi virš kairio peties kabanti diržo sagtis. „Lexus“ viduje, priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo keleivė, jos buvimas netrukdė aiškiai pamatyti, kad vairuotojas yra neprisisegęs. Tuomet įjungė švyturėlius, pradėjo automobilį stabdyti, vairuotojas sureagavo ir sustojo pirmoje eismo juostoje. Užduodant liudytojui klausimus, kurioje vietoje buvo pastebėta, jog „Lexus“ vairuotojas nesegi saugos diržo ir kur vėliau pastarasis buvo sustabdytas, V. V. patvirtino, kad viskas vyko pravažiavus viaduką, už jos esančią piceriją, tačiau dar neprivažiavus prekybos centro „Mada“. Adresą įvedė pagal ant pastato, esančio šalimais sustabdymo vietos, matomą numerį, t. y. 77. Gali būti, jog klaidingai nurodyta gatvė, t. y. vietoje Laisvės pr. 77, turi būti Viršuliškių g. 77 (kadangi važiavimas ir sustabdymas vyko būtent Laisvės pr., matomą pastato numerį priskyrė taip pat Laisvės pr., nepagalvodami, kad tai yra kita – Viršuliškių – gatvė). Automobiliams sustojus, jis išlipo ir priėjo prie Lexus‘o, o kolega liko viduje pranešti apie įvykį (sustabdymą). Priėjęs prie „Lexus“ automobilio vairuotojo (pastarasis jau buvo užsisegęs diržą; kada tą padarė, liudytojas teigė nematęs, greičiausiai, kai sustabdymo metu jie tarnybinį automobilį statė „Lexus“ priekyje ir taip trumpam prarado šį automobilį iš regėjimo lauko), informavo, kad šis sustabdytas dėl KET 196 punkto, žodžiu papildomai paaiškino, kad būtent dėl diržo nesegėjimo. Prašė pateikti dokumentus (asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą), tačiau vairuotojas dokumentų neteikė, neprisistatė ir uždarė langą. Tuomet priėjo kolega L. L., paprašė jo filmuoti. Prašant vairuotojas atidarė langą, jam vėl buvo paaiškinta sustabdymo priežastis, pastarasis prašomas pateikti dokumentus, tačiau vairuotojas nereagavo, jokio dokumento nepateikė, neprisistatė. Vėliau vairuotojas dar kartą bandė uždaryti langą, jis (V. V.) to neleido, sustabdė uždėdamas ranką, kurią R. S. bandė kelis kartus numušti, dėl ko ranka buvo sužalota. Tada bandė jėga uždaryti duris, kam jis (liudytojas) mėgino sutrukdyti koja, ši taip pat buvo sužalota. Kadangi asmuo neteikė dokumentų, priešinosi, buvo jėga ištrauktas iš automobilio, buvo panaudotos spec. priemonės. R. S. sužalojimais nesiskundė, medikų pagalbos neprašė.
Kiek atsimena, įvyko vietoje vairuotojo tapatybė nebuvo nustatyta. Pamena tik jog po to, kai asmuo buvo sulaikytas, jam uždėti antrankiai, buvo apžiūrėtas automobilis, vairuotojas nurodė, kur yra jo piniginė. Atsimena, kad piniginėje buvo didelė pinigų suma, ją asmens prašymu atidavė mamai (kartu vykusiai keleivei). Ar įvykio vietoje po asmens sulaikymo, antrankių uždėjimo buvo paimti dokumentai, negali pasakyti. Kiek pamena, asmens tapatybė sustabdymo vietoje nebuvo nustatyta (tiksliai pamena, kad komisariate asmenybės nustatymas tikrai buvo atliktas). Vėliau „Lexus“ automobilis buvo nuvarytas ir paliktas prekybos centro „Mada“ aikštelėje, o vairuotojas išvežtas į komisariatą dėl pasipriešino, teisėtų reikalavimų nevykdymo, KET pažeidimo, be to, asmenybės nustatymui. Komisariate, kiek pamena, jis arba kolega L. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą, rašė tarnybinį pranešimą (kiek atsimena, tarnybinį rašė iki protokolo surašymo). Nusižengimo laikas protokole nurodytas toks, koks buvo tuo metu; protokolo surašymo laikas taip pat įvardintas pagal realiai buvusį laiką (protokolo surašymo laikas nurodomas toks, koks yra pradėjus rašyti protokolą). Tuo metu, kai buvo rašomas protokolas, R. S. buvo laukiamajame (judėjimas apribotas, iš komisariato išeiti asmuo negalėjo), daugmaž 10 žingsnių nuo kabineto, kuriame buvo rašomas protokolas (ar kabineto durys buvo atidarytos, nepamena). Surašius protokolą, jis buvo nuneštas R. S., tačiau jis į protokolą net žiūrėti nenorėjo, atsisakė jį paimti ir pasirašyti, niekaip nesutiko nurodyti paaiškinimo. Paaiškino asmeniui teises ir pareigas, nurodė, kad protokolo paėmimas nereiškia prisipažinimo, tačiau R. S. buvo kategoriškas. Liudytojo V. V. teigimu, tarnybiniame automobilyje buvo sumontuotos 4 vaizdo kameros, kurios fiksavo vaizdą ir garsą. Pats nematė tos medžiagos (jos vietoje peržiūrėti neįmanoma, vaizdas yra transliuojamas online būdu į VPK), nežino, kiek ji saugoma, tačiau joje turi būti užfiksuota jo ir kolegos pokalbis apie tai, kad pamatė saugos diržo nesegintį vairuotoją, kaip dėl KET pažeidimo vijosi „Lexus“ automobilį. Liudytojas taip pat nurodė asmeniškai R. S. nepažįstantis, iki įvykio jo nebuvo matęs (policijos sistemoje pats dirba 6 metus, neatsimena, kad nurodytą asmenį būtų anksčiau baudęs ar bendravęs su juo), nors pats vairuotojas ir bandė kažką aiškinti, provokuoti minėtu klausimu. Teismui perskaičius tarnybinį pranešimą (b. l. 15), liudytojas V. V. nurodė, kad jame nurodytos aplinkybės yra teisingos (b. l. 41-49).
Teisme apklausta kaip liudytoja Č. G. (skundą patekusio R. S. motina) parodė įvykio dieną važiavusi kartu su sūnumi, pastarasis vairavo automobilį. Atsimena, kad priekyje jų važiavo policijos pareigūnų automobilis, kurį sūnus aplenkė. Paskui jau pareigūnai juos aplenkė ir, įsijungę švyturėlius, ėmė stabdyti. Kurioje vietoje buvo pareigūnai, kai jų automobilyje buvo įjungti švyturėliai, negali pasakyti. Automobiliams sustojus (sustabdė neprivažiavus prekybos centro „Mada“), priėjo pareigūnas, kuris prisistatė, pasakė, jog sūnus vairavo be diržų, ir paprašė pateikti dokumentus (gali būti, jog iš pradžių paprašė dokumentų, o tada pasakė, jog sūnų sustabdė, nes šis važiavo be diržų). Anot liudytojos, jos sūnus R. S. buvo nustebęs, paklausė, „kaip be diržų, jei aš su diržu važiavau“. Tada pareigūnas atsakė, jog jis mašinoje viską nufilmavo, o sūnus paprašė tą medžiagą parodyti, bet pareigūnas atšovė, kad viską pamatys teisme. Buvo labai nustebę dėl tokio nemandagaus pareigūno elgesio, dėl ko sūnus išsitraukė telefoną ir ėmė filmuoti. Tai pareigūnui nepatiko, jis atidarė dureles, griebė už telefono, norėdamas jį atimti. Prasidėjo grumtynės, sūnus išmetė telefoną jai prie kojų. Viskas vyko greitai, pareigūnas išsitraukė dujas ir pradėjo purkšti, tų dujų kliuvo tiek sūnui, tiek ir jai. Tada išgirdo, kaip sūnus sušuko „ai“, pasirodo prieš jį buvo panaudotas dar ir elektrošokas. Sūnus liepė jai lipti lauk iš automobilio, ji, paėmusi jo telefoną ir savo rankinę, tą ir padarė. Netrukus pamatė, kaip sūnui buvo uždėti antrankiai, jis paguldytas ant žemės, buvo iškviestas pastiprinimas. Buvo iškratytas visas automobilis. Liudytojos teigimu, viskas atsitiko tik dėl to, kad jos sūnus paprašė pareigūno pateikti filmuotą medžiagą. Kategoriškai tvirtina, kad įvykio dieną R. S. visą laiką važiavo prisisegęs saugos diržus. Kitaip ir būti negalėjo, kadangi važiuojant be diržų automobilyje kauktų atitinkama garsinė sistema (b. l. 77-82)
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš R. S. atstovo advokato padėjėjo J. Kovalenkos skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas R. S. priimtą nutarimą ginčija keliais aspektais. Skunde išvardijama visa eilė argumentų dėl R. S. surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei jam priimto nutarimo trūkumų (netinkamai nurodyto nusižengimo padarymo laiko, vietos, protokole nenurodytų pridedamų dokumentų, nenurodytų vaizdo fiksavimo priemonių, nesurinktų charakterizuojančių duomenų), kas, atstovo teigimu, apribojo R. S. teisę į gynybą. Taip pat tikinama, jog policijos pareigūnai įvykdė eilę pažeidimų (sustabdžius automobilį nebuvo pranešta, dėl ko R. S. buvo sustabdytas, protokolas surašytas R. S. nedalyvaujant, tarnybiniai pranešimai surašyti jau po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas), kuriuos atstovas laiko esminiais. Be to, pats R. S. kategoriškai neigia, jog įvykio dieną vairavo neprisisegęs saugos diržą ir įrodinėja, kad policijos pareigūnai jį sustabdė be jokio pagrindo (galimai dėl asmeninių V. V. antipatijų), siekdami nepagrįstai nubausti, pareigūnai galimai turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi bei siekė jį (R. S.) apkalbėti, turėdami tikslą patys išvengti tarnybinės atsakomybės už neteisėtą spec. priemonių panaudojimą ir neteisėtą jo sulaikymą.
Pasisakydamas dėl atstovo argumentų, susijusių su administracinio nusižengimo protokolo bei R. S. priimto nutarimo turiniu, teismas sutinka tik su vienu gynybos teiginiu, t y. administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamo nutarimo grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ inkriminuoto nusižengimo vieta nurodyta klaidingai. Nors tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra nurodyta, jog R. S. automobilį vairavo ties Laisvės pr. 77, Vilniuje, tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. V. nurodė R. S. automobilį pastebėjęs važiuojant Laisvės pr., netoli prekybos centro „Mada“, ir paaiškino adresą nustatęs pagal ant pastato, esančio šalimais sustabdymo vietos, matomą numerį, t. y. 77. Liudytojas pripažino, kad gatvę nurodė galimai klaidingai - važiavimas ir sustabdymas vyko būtent Laisvės pr., o matomą pastato numerį priskyrė taip pat Laisvės pr., nepagalvodamas, kad matomas namo numeris priklauso ne Laisvės pr., o Viršuliškių gatvei. Liudytojas L. L. taip pat nurodė, jog R. S. vairuojamas automobilis buvo stabdomas Laisvės pr., neprivažiavus prekybos centro „Mada“ (važiavo nuo Laisvės prospekte esančio viaduko, nuo Spaudos rūmų link nurodyto prekybos centro), nurodė konkretų numerį (Laisvės pr. 77) protokole įvedęs pagal kolegos žodžius, taip pat pažiūrėjęs į internetinę svetainę maps.lt. Teismo posėdžio metu, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, pasinaudojant internetu, buvo atidarytas žemėlapis, kuriame liudytojas V. V. parodė vietą, kurioje konkrečiai buvo stabdomas R. S. Paaiškėjo, jog R. S. buvo stabdomas ne Laisvės pr. 77, o Laisvės pr., ties Viršuliškių g. 77 namu. Teismo manymu, toks netikslumas yra daugiau techninio pobūdžio ir neturi jokios įtakos inkriminuoto nusižengimo kvalifikavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas niekaip negali sutikti su atstovo teiginiais esą netiksliai nurodyta administracinio nusižengimo vieta apsunkina R. S. teisę gynybą, pastarajam nežinant, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas. Rašymo apsirikimas netiksliai nurodant nusižengimo padarymo vietą, kuomet buvo klaidingai nustatytas namo numeris, ties kuriuo namu Laisvės prospektu važiavo ir buvo stabdomas pareiškėjo automobilis, nelaikytinas esminiu, juo labiau, įvertinus tai, kad nei atstovas, nei jo atstovaujamas R. S. neginčija, kad automobilis buvo stabdomas būtent Laisvės pr., ties Viršuliškių g. 77 namu. Atkreiptinas dėmesys, kad teisme apklaustas R. S. nurodė analogišką vietą, kurioje buvo sustabdytas, o, peržiūrint vaizdo įrašą, patvirtino, kad būtent vaizdo medžiagoje užfiksuotoje vietoje įvyko jo sustabdymas.
Kaip matyti iš tolesnio skundo turinio, atstovas įrodinėja neva administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime, be kita ko, netiksliai nurodytas ir administracinio nusižengimo laikas. Visgi teismas neturi objektyvaus pagrindo išvadai, jog laikas nurodytuose procesiniuose dokumentuose inkriminuotas klaidingai. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime nurodyta, jog nusižengimą R. S. įvykdė 2018-12-09, apie 16.00 val. (grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas“ nurodyta 16.00 val., o grafoje „Pažeidimo esmė“, nurodyta, jog pažeidimas padarytas apie 16.00 val.). Iš teismui prokuroro pateiktų vaido įrašų matyti, jog 2018-12-09, 15.55 val., policijos pareigūnai stovi prie sustabdyto automobilio ir bendrauja su R. S. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti vaizdo įraše užfiksuoto laiko tikslumu ar taisyti administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytą nusižengimo laiką. Vien atstovo subjektyvus manymas, jog nusižengimo laikas nurodytas klaidingai, nepateikus jokių tai patvirtinančių įrodymų, laikytinas nepagrįstu. Nei jis, nei jo atstovaujamas R. S. nepateikė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių, jog inkriminuotas nusižengimas buvo padarytas kitu laiku.
Dar didesnę nuostabą kelia atstovo argumentai dėl, jo įsitikinimu, nepagrįstai administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nenurodytų pridedamų dokumentų, vaizdo fiksavimo priemonių. Atstovo teigimu, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti ir pridėti prie bylos medžiagos jau po protokolo surašymo, o tai, pasak jo, laikytina grubiu pažeidimu. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatyme nėra numatyta privaloma chronologinė aukščiau minėtų procesinių dokumentų surašymo seka, taip pat nenumatytas reikalavimas administracinio nusižengimo protokole bei nutarime išvardinti visus pridedamus dokumentus ar naudotas vaizdo fiksavimo priemones. Praktikoje administracinio nusižengimo protokolas dažnai surašomas įvykio vietoje, o tarnybiniai pranešimai tiek surašomi, tiek prie bylos medžiagos pridedami kur kas vėliau ir tai nėra laikoma procesiniu pažeidimu. Policijos pareigūnų L. L. ir V. V. tarnybinių pranešimų turinį teismas patikrino tiesiogiai apklausęs abu kaip liudytojus teismo posėdyje, jokių neatitikimų ar esminių trūkumų nenustatė, todėl anksčiau nurodyti atstovo teiginiai atmestini kaip aiškiai nepagrįsti.
Tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu buvo keliama versija esą vyr. patrulis V. V. be jokio pagrindo sustabdė R. S. (pats R. S. taip pat tvirtino saugos diržą segėjęs visą laiką), norėdamas susidoroti su pastaruoju, nes jiedu yra pažįstami, praeityje turėjo nesutarimų, abu kilę iš Ignalinos rajono; pabrėžta, jog V. V. dar anksčiau yra R. S. nepagrįstai nubaudęs, o šį kartą vėl galimai bandė suvesti sąskaitas (tiesa, konkrečiai kokias, taip ir neįvardinta).
Kaip teisingai pastebėjo atstovas, teismas, nagrinėdamas bylą, negali vienų įrodymų iškelti prieš kitus, visi įrodymai turi būti vertinami visumoje kartu su kitais byloje surinktais faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju R. S. kaltė visų pirma yra grindžiama teismo posėdyje tiesiogiai apklaustų liudytojų (policijos pareigūnų) L. L. ir V. V. parodymais, taip pat jų surašytais tarnybiniais pranešimais. Gynyba, suprantama, tokius įrodymus siekia paneigti arba bent jau sukelti abejones dėl jų patikimumo. Nors administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir kaip liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymai iš esmės skiriasi, o R. S. atstovas daug dėmesio skyrė siekdamas įnešti abejonių dėl liudytojo V. V. parodymų patikimumo, teismas visgi neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti pareigūnų parodymais, šį įrodymų šaltinį laikyti nepatikimu bei negalimu asmens kaltei pagrįsti. Pareiškėjas tikina esą jis ir V. V. yra pažįstami, tačiau teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. V. kategoriškai paneigė asmeniškai pažįstantis R. S. ir pažymėjo minimo asmens neprisimenantis. Teismas neturi jokių objektyvių duomenų, jog tarp liudytojo V. V. ir R. S. praeityje buvo kilę nesutarimai. Nors R. S. teigė, jog V. V. praeityje jį yra nepagrįstai nubaudęs dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (iš išrašo apie asmens įvykdytus administracinius nusižengimus matyti, jog 2016 m. V. V. yra surašęs R. S. protokolą dėl važiavimo maršrutiniam transportui skirta eismo juosta) (b. l. 17-23), tačiau tuo pačiu pats pripažino, kad tuomet jokio ginčo nebuvo, jam paskirtos nuobaudos pastarasis neskundė. Pažymėtina, kad administracinę nuobaudą už įvykdytą nusižengimą R. S. paskyrė kitas pareigūnas, bauda buvo sumokėta, nevyko jokie teisiniai ginčai, V. V. nebuvo apklausiamas, t. y. nėra jokio pagrindo spręsti apie tarp R. S. ir V. V. susiklosčiusius konfliktinius santykius. Vien tas faktas, kad pareigūnas yra asmeniui surašęs protokolą, ką Patrulių rinktinės pareigūnas daro kone kasdien, savaime nereiškia, jog pareigūnas kiekvieną administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį privalo įsidėmėti, įsiminti, o šiuo atveju dargi net praėjus 3 metams nuo tada, kai R. S. buvo rašomas protokolas. Kitas bandymas modeliuoti galimą šališkumą yra paremtas R. S. teiginiais, daugiausia akcentuojant, kad tiek jis, tiek V. V. yra kilę iš to paties kaimo. Pats liudytojas V. V., atsakydamas į klausimą dėl kilimo vietos, įvardino vietą, tačiau, kaip matyti, tai nėra ta pati vieta, kurią, kaip savo gimtinę, įvardino R. S. Kita vertus, ne atstumas tarp pareiškėjo bei liudytojo gimtinių turi esminę reikšmę. Teismas uždavė aiškius klausimus dėl V. V. ir R. S. galimų ryšių, po ko liudytojas, prieš tai įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį, kategoriškai paneigė bet kokius santykius su pareiškėju, juo labiau, buvusius ar esamus konfliktus ir pan. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo įvykdytą nusižengimą patvirtino ne tik V. V., tačiau ir kitas pareigūnas - liudytojas L. L., dėl kurio suinteresuotumo net ir pats R. S. jokių argumentų neišsakė. Pažymėtina, kad teisme L. L. ir V. V. parodymai dėl įvykio aplinkybių nepakito (patikslinta tik nusižengimo padarymo vieta), pastarieji aplinkybes aiškino analogiškai tarnybiniuose pranešimuose išdėstytiems duomenims, pastarųjų parodymai sutampa bei papildo vienas kitą, todėl teismas, priešingai nei bandė įrodinėti gynyba, nemano esant pagrindą abejoti tokių parodymų patikimumu.
Bene daugiausia priekaištų gynyba išsakė tam, jog po įvykio nebuvo išsaugoti vaizdo įrašai iš policijos automobilio (taip pat ir iš gatvės) iki R. S. sustabdymo, tokių vaizdo įrašų nepateikiant neva sąmoningai, siekiant nuslėpti neteisėtus pareigūnų veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, jog iš karto po to, kai R. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą, atstovas ėmė teikti skundus dėl policijos pareigūnų veiksmų sulaikant R. S.. Iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo K. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog pagal J. Kovalenkos skundus buvo tikrinama informacija ir tiriamos aplinkybės dėl R. S. sulaikymo (b. l. 36, 37-38). Atkreiptinas dėmesys, kad atstovas minėtus skundus teikė rodinėdamas būtent neteisėtus pareigūnų veiksmus sulaikant jo atstovaujamą asmenį, tačiau skunduose nebuvo išsakyta jokių argumentų, susijusių su pareigūnų veiksmais iki R. S. sulaikymo. Atitinkamai ir vaizdo medžiaga yra ta, kurioje užfiksuota įvykio eiga po to, kai buvo sustabdytas R. S. vairuotas automobilis. Juo labiau, pačiam R. S. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 286 straipsnį dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui, dėl ko vaizdo įrašai išsaugoti nuo R. S. sustabdymo momento (esant tokiai medžiagai nebuvo jokio pagrindo aiškintis, ar gatvėse yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir ar jos fiksavo aplinkybes po automobilio sustabdymo). Kaip matyti, visais atvejais buvo sprendžiami klausimai, susiję su R. S. sulaikymo aplinkybėmis (būtent apie tai savo skunduose argumentus dėstė ir pats atstovas), dėl ko suprantama, kad ir vaizdo medžiaga buvo išsaugota ir išsireikalauta ta, kuri yra susijusi su minimomis aplinkybėmis.
Teismas tuo tarpu nagrinėja bylą dėl ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, dėl ko tik gavus R. S. atstovo skundą, susipažinus su jo turiniu, dar iki bylos nagrinėjimo pražios Patrulių rinktinei buvo išsiųstas paklausimas, be kita ko, pateikti vaizdo medžiagą, galimai fiksavusią įvykį iki buvo sustabdytas R. S. automobilis, t. y. vaizdo įrašus iš policijos tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų (b. l. 34). Teismui buvo pateiktas atsakymas, kad vaizdo registratoriaus medžiaga nėra išsaugota (pateikti tik telefonu daryti įrašai) (b. l. 32a). Proceso metu, išklausęs liudytojų L. L. ir V. V. parodymus, teismas papildomai siuntė paklausimą dėl vaizdo medžiagos iš tarnybinio automobilio pateikimo, taip pat aiškinosi priežastis, dėl kurių tokia medžiaga nebuvo išsaugota. Teismui buvo atsakyta, jog vaizdo įrašai iš pareigūnų automobilio nėra išsaugoti, kadangi jų saugojimo terminas yra ne ilgesnis nei 60 dienų (b. l. 60, 99). Būtent ši objektyvi priežastis, o ne gynybos keliamos versijos dėl sąmoningo medžiagos nuslėpimo, nulėmė tai, jog teismui pareikalavus įrašų nebebuvo galimybės juos pateikti ir peržiūrėti (esant pasibaigus įrašų saugojimo terminui). Visa kita medžiaga yra išlikusi ir buvo peržiūrėta teismo posėdžiuose.
Teiginiai dėl netinkamų, netgi, kaip įvardinama, neteisėtų pareigūnų veiksmų sulaikant R. S. yra nurodyti ne tik skunde, tačiau ne kartą buvo išsakomi ir bylos nagrinėjimo metu, tokius argumentus ir jais dėstomas aplinkybes akivaizdžiai bandant sieti su nagrinėjama byla, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog policijos pareigūnų veiksmai po R. S. sustabdymo nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas (teismas tikrina nutarimo, kuriuo konstatuota pareiškėjo kaltė vairavus transporto priemonę, nesegint saugos diržo, pagrįstumo ir teisėtumo). Be to, iš į bylą pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo K. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog nebuvo nustatyta policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų, o atstovo skunduose pateiktos informacijos patikrinimas buvo baigtas, nepradedant tarnybinio patikrinimo. Nors atstovas kalbėdamas apie policijos pareigūnų atliktus veiksmus ne kartą pabrėžė, jog tokie veiksmai buvo neteisėti ir tai neva nulėmė jų suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas neturi jokių objektyvių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų.
Kas liečia paties R. S. poziciją, šis kategoriškai neigia vairavęs neprisisegęs saugos diržo, dėl ko, jo manymu, skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas pažymėjo, kad automobilyje yra įrengta saugos diržų sistema, kuri, nesegint diržo, signalizuoja, o jo atstovas nurodė, jog policijos pareigūnai niekaip negalėjo pamatyti R. S. nesegintį saugos diržo, nes važiavo R. S. iš kairės, kur jį užstojo keleivio pusėje sėdinti motina. Pasisakant dėl nurodytų teiginių, primintina, kad tiek iš liudytojo L. L., tiek iš V. V. parodymų matyti, kad, važiuojant Laisvės pr., R. S. automobiliui lenkiant policijos pareigūnus (pareigūnų automobilis R. S. vairuojamam automobiliui buvo iš dešinės), V. V. pamatė, jog automobilio vairuotojas nesegi saugos diržo ir apie tai informavo kolegą L. L. Apklausiami liudytojai patvirtino, jog automobilį matė iš pakankami nedidelio atstumo, siekdami įsitikinti V. V. pastebėta aplinkybe, padidino greitį, privažiavo prie minėto automobilio ir įsitikino, kad vairuotojas tikrai nėra užsidėjęs diržo. Tokią aplinkybę matė aiškiai, ją kategoriškai patvirtino bei paaiškino, jog, nors priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo keleivė, jos buvimas netrukdė aiškiai pamatyti, kad vairuotojas yra neprisisegęs, nes šalia vairuotojo buvo aiškiai matoma kabanti diržo sagtis. Abu liudytojai akcentavo ir keletą charakteringų aplinkybių - vairuotojas buvo apsirengęs tamsios spalvos striukę, o automobilio salonas, kaip ir saugos diržas, buvo šviesūs, dėl ko buvo aiškiai matyti, jog vairuotojas važiuoja be saugos diržo. Pabrėžtina, kad pareigūnas V. V. prie vairo sėdintį R. S. be saugos diržo matė du, o L. L. – vieną kartą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei jo atstovas akcentavo, jog pareigūnams nebuvo net galimybės pamatyti, ar vairuotojas segi diržą, nes R. S. užstojo keleivė, tačiau liudytojai kategoriškai patvirtino, kad jokių abejonių dėl to, kad vairuotojas važiuoja neprisisegęs saugos diržo, nekilo. Šią aplinkybę matė aiškiai, iš arti, negana to, abu patikino aiškiai matę kabančią diržo sagtį, kuri yra ryški ir gerai matoma. Tokiu būdu dviejų policijos pareigūnų, įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą teismui, kategoriškai ir nuosekliai patvirtinusių faktą, kad automobilio vairuotojas važiavo neprisisegęs saugos diržo, parodymai laikytini patikimu įrodymų šaltiniu, kuriuo netikėti bei nesiremti teismas neturi jokio pagrindo.
Nagrinėjant bylą teisme buvo akcentuojama vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota, jog automobilyje sėdintis R. S. yra prisisegęs saugos diržą, kas, kaip teigiama, yra vienintelis objektyvus įrodymas, kuriuo gali ir privalo remtis teismas ir kuris būtent patvirtina pareiškėjo teiginius, kad jis automobilį vairavo prisisegęs saugos diržą. Iš byloje esančių vaizdo įrašų išties matyti, kad R. S. sustabdytame automobilyje sėdi prisisegęs saugos diržą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, neturi pagrindo sutikti su R. S. pozicija, kad saugos diržas buvo segimas ir vairavimo metu. Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog stabdydami R. S. trumpam buvo paleidę jį iš akiračio (tuomet, kai pareigūnai statė savo tarnybinį automobilį, apvažiuodami R. S. ir sustodami priekyje pastarojo transporto priemonės), todėl pastarasis, matydamas, jog yra stabdomas policijos, turėdamas galimybę užsisegti saugos diržą, nedelsdamas tą ir padarė. Antraip, nelogiški būtų pareigūnų veiksmai, jeigu šie, matydami vairuotoją segintį saugos diržais, būtų nusprendę transporto priemonę vis tiek stabdyti, priėjus kaip sustabdymo priežastį nurodyti tai, jog šis vairavo neprisisegęs saugos diržo, reikalauti dokumentų ir pan., juo labiau, žinant, kad tarnybiniame automobilyje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (nors dėl anksčiau nurodytų priežasčių vaizdo įrašai nebebuvo išsaugoti, tačiau duomenų, jog įvykio metu V. V. vairuotame automobilyje nebuvo filmuojama, nėra).
Be kita ko, pažymėtina, kad nors R. S. nurodė nežinojęs, dėl ko yra sustabdytas ir policijos pareigūnai jo neva neinformavo, kokį pažeidimą jis galimai padarė, tokį pastarojo teiginį paneigia tiek kartu su juo važiavusios liudytojos Č. G. parodymai, tiek į bylą pateikta vaizdo medžiaga. Liudytoja Č. G. apklausta teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnų sustabdęs policijos pareigūnas pasakė, jog sūnus vairavo be diržų, ir paprašė pateikti dokumentus (gali būti, jog iš pradžių paprašė dokumentų, o tada pasakė, jog sūnų sustabdė, nes šis važiavo be diržų), o jos sūnus R. S. buvo nustebęs, paklausė, „kaip be diržų, jei aš su diržu važiavau“. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo „IMG_5090.mp4“ taip pat matyti, jog policijos pareigūnas, bendraudamas su R. S., du kartus pakartoja, jog R. S. sustabdytas dėl Kelių eismo taisyklių 196 straipsnio pažeidimo. Nors gynyba ne kartą akcentavo, kad policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą, išimtinai siekdami išvengti tarnybinės atsakomybės už neteisėtą spec. priemonių panaudojimą bei neteisėtą pareiškėjo sulaikymą, tačiau toks atstovo teiginys neatitinka elementarios logikos, įvertinus tai, jog prieš R. S. spec. priemonės buvo panaudotos po to, kai šis buvo sustabdytas ir aiškiai informuotas, jog sustabdymo priežastis yra padarytas atitinkamas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Nors tiek atstovas, tiek R. S. tikino, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas R. S. nedalyvaujant, tačiau ir šia aplinkybe patikėti teismas nemato jokio pagrindo. Teismo posėdžio metu apklaustas L. L. nurodė administracinio nusižengimo protokolą rašęs komisariate esančiame kabinete, protokolą kolega V. V. nešė pasirašyti R. S., tačiau šis (R. S.) nenorėjo nei susipažinti su protokolu, nei jį pasirašyti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. V., kuris nurodė, jog R. S. į protokolą net žiūrėti nenorėjo, atsisakė jį paimti ir pasirašyti, niekaip nesutiko nurodyti paaiškinimo. Iš teismui pateikto 2019-12-09 administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-91284-2018 turinio matyti, jog grafoje ties asmens paaiškinimais ir pastabomis yra V. V. parašas ir atžyma „atsisakė pasirašyti“.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo laikyti, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Skiriant administracinę nuobaudą, buvo įvertintas padaryto nusižengimo pavojingumas, nenustatyta nei R. S. atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, dėl ko pastarajam buvo paskirta ANK 132 straipsnio 1 dalyje numatyta piniginė bauda, kurios dydis nustatytas lygus sankcijos vidurkiui. Nors R. S. atstovo teigimu, priimant skundžiamą nutarimą nebuvo surinkti duomenys, reikšmingi administracinei nuobaudai individualizuoti, tačiau nėra aišku, kokie iš jo minėtų duomenų galėjo nulemti švelnesnės nuobaudos taikymą jo atstovaujamam R. S. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie R. S. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, jog R. S. administracinį nusižengimą padarė turėdamas ne vieną galiojančią nuobaudą, kas šiuo atveju galėjo sąlygoti nebent didesnės, nei ANK inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą. Nei atstovas, nei pats R. S. nenurodė jokios konkrečios aplinkybės, kuri R. S. charakterizuotų išimtinai teigiamai ar nulemtų galimybę skirti mažesnę nuobaudą. Be to, pastebėtina ir tai, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas R. S. dalyvaujant, kuomet jis turėjo visas galimybes teikti dokumentus, jo nuomone, galinčius keisti jam skirtinos sankcijos dydį, tačiau to nepadarė (atitinkamai turėjo galimybę charakterizuojančius dokumentus teikti ir nagrinėjant bylą teisme). Vien ta aplinkybė, jog R. S. yra nepatenkintas jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir priimtu nutarimu, nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą naikinti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, R. S. atstovo advokato padėjėjo J. Kovalenkos skundas atmestinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. sausio 10 d. nutarimas Nr. 18-ANR_N-837-2019 paliktinas nepakeistas. Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių skundžiamas nutarimas dalyje dėl klaidingai nurodytos administracinio nusižengimo padarymo vietos patikslintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. S. atstovo advokato padėjėjo Jurijaus Kovalenkos skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 18-ANR_N-837-2019 palikti nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2019 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 18-ANR_N-837-2019 nustatomojoje dalyje nurodytą administracinio nusižengimo padarymo vietą, nurodant, jog R. S. automobilį, neužsisegęs saugos diržo, vairavo Laisvės pr., ties Viršuliškų g. 77 namu.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.