Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir jam paskirta (ketverių ) metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 65 str., paskirtoji bausmė subendrinta bausmes apimant su 2006-01-10 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 15 parų arešto bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketverių ) metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas R. D., jis apeliacine tvarka nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 6 dieną, ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytą valandą, J. Č. priklausančio gyvenamojo namo kambaryje ir namo kieme, esančiame Aukštaičių kaime Kupiškio rajone, asmeninio konflikto metu tyčia sunkiai sutrikdė R. B. sveikatą, o būtent - nukentėjusiajam R. B. kambaryje ne mažiau kaip du kartus sudavė kumščiu į galvos sritį, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, gyvenamojo namo kieme nukentėjusiajam R. B. ne mažiau kaip vieną kartą spyrė į galvos sritį, dėl ko jis nukrito ant žemės, ir padarė nukentėjusiajam kraujosruvas abiejų akių vokuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu ir smegenų medžiagoje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 17 d. nuosprendį, padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 140 str. 1 d., vadovaujantis BPK 327 str. 1 d. 1 p. ir 3 str. 1 d. 6 p., baudžiamą bylą nutraukti.

Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nepilnai įsigilino į bylos aplinkybes, nepatikrino ar yra pakankamai duomenų, kurie leistų manyti, kad apeliantas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., nenurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų. Apeliantas nurodo, kad liudytoja J. B. ir kiti liudytojai parodė, kad kai apeliantas, pakviestas R. D., prisijungė prie išgertuvių, R. B., R. D., V. ir R. B. girtavo jau antrą dieną, visi buvo neblaivūs. Tarp minėtų asmenų kilo tarpusavio kivirčas, kurio metu R. D. vieną kartą kumščiu sudavė į nosį J. M., dėl ko kitą dieną, pamiegojęs, J. M. atsikėlė sukruvintas. Nukentėjęs R. B., kuris buvo neblaivus, po J. M. sumušimo, ėmė kabinėtis prie apelianto. Apeliantas, norėdamas, kad R. B. nebesikabinėtų, pastarajam sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam buvo nustatytos kraujosruvos akių vokuose. Apeliantas įsitikinęs, kad dėl jo suduotų smūgių nukentėjusiajam negalėjo kraujas išsilieti po kietuoju kairiuoju smegenų pusrutulio dangalu ir smegenų medžiagoje, tai galėjo būti dėl pastovaus R. B. girtavimo, kadangi tą pačią naktį nukentėjusysis, gulėdamas lovoje, niekuo nesiskundė, ką po šių smūgių sudavimo dar naktį veikė J. B., apeliantas nežino. To pagrindu apeliantas tvirtina, kad tarp jo suduotų smūgių ir atsiradusių pasekmių nebuvo priežastinio ryšio, pasekmės kilo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo apelianto valios, t.y. dėl laiku nesuteiktos medicininės pagalbos, dėl nuolatinio nukentėjusiojo girtavimo (iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir prieš konfliktą nukentėjusysis gėrė ne mažiau kaip dvi dienas), todėl jo veika negalėjo būti kvalifikuota pagal BK 135 str. 1 d., o turėjo būti kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. ir taikomos nuostatos, reglamentuojančios privataus kaltinimo bylų procesą.

Apeliantas tvirtina, kad teismas nuosprendyje neteisingai konstatavo, jog nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis apeliantas prašo pripažinti tai, kad į pobūvį jis buvo pakviestas kito teisiamojo, dėl jo buvimo neprieštaravo nei kiti svečiai, nei šeimininkai, jis dalinai pripažįsta padaręs sumušimus R. B., tačiau sužaloti nukentėjusiojo nesiekė ir mano, kad tokie sužalojimai galėjo atsirasti dėl kitų asmenų kaltės, dėl nesavalaikio medicininės pagalbos iškvietimo, dėl nuolatinio nukentėjusiojo girtavimo. Apeliantas gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., nevengia atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiojo, byloje nėra duomenų, kad jo nusikalstama veika buvo padaryta žala. Apeliantas yra susijęs socialiniais ryšiais su savo gyvenamąja vieta, gyvena kartu su sugyventine G. Š., tarp sugyventinės, jo tėvų ir apelianto yra stiprūs socialiniai saitai. Nors apeliantas šiuo metu nedirba, tačiau dirba jo sugyventinė, jiems padeda tėvai, todėl gaunamos pajamos yra pakankamos gyventi socializuotai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

Dėl BK 135 str. 1 d. taikymo

Nuteistojo prašymu nusikalstamą veiką numatytą BK 135 str. 1 d., t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą perkvalifikuoti į BK 140 str. 1 d., t.y. fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, nėra pagrindo.

Būtina sąlyga nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 135 str. 1 d. yra konstatavimas, kad asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o pagal BK 140 str. 1 d. – kad mušant ar kitaip smurtaujant žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas arba jis buvo nežymiai sužalotas ar trumpam susargdintas. Byloje R. B. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju kairiojo galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų medžiagoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose ir kraujo išsiliejimas padaryti kieto daikto poveikyje, galimai 2007-08-06, sužalojimai padaryti suduodant smūgius kumštimi ar spardant į galvos sritį, ne mažiau dviejų smūgių į galvą pasėkoje. Šia specialisto išvada pagrindo abejoti nėra, ji visiškai paneigia A. J. apeliacinio skundo argumentus, kad kraujo išsiliejimas galvoje R. B. gavosi dėl jo nuolatinio girtavimo ar kokių nors kitokių priežasčių. A. J. pats prisipažįsta sudavęs du smūgius kumščiu nukentėjusiajam į veidą, iš liudytojų R. B., L. B., A. B., G. B., V. B., J. B. parodymų seka, kad jie matė, kad be smūgių sudavimo kumščiu A. J. R. B. spardė koja į galvos sritį bei kitas kūno vietas. Specialistų išvada pilnai atitinka aukščiau nurodytas faktines aplinkybes Remdamasis šiais duomenimis apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent A. J. smūgių pasėkoje R. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas tinkamai įvertino specialistų išvadą ir pagrįstai nustatė, kad pagal šią išvadą yra aiškiai nustatytas sunkaus sveikatos sutrikdymo mechanizmas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kokius veiksmus ir kokioje vietoje A. J. atliko, kokias pasekmes sukėlė nuteistojo veiksmai, ir kad pagal kilusias pasekmes R. B. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kolegija konstatuoja, kad smūgiuodamas į galvą, nuteistasis A. J. suvokė savo pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti neigiami ir nusikalstami padariniai, ir nors jų nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, veikė netiesiogine tyčia, taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes teismas teisingai A. J. veiką kvalifikavo pagal kilusius pavojingus padarinius, kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą – pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuoti A. J. veiką pagal BK 140 str. 1 d., kaip to prašoma apeliaciniame skunde, jokio pagrindo nėra.

Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

Apelianto skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis pobūvyje dalyvavo pakviestas kito teisiamojo, dėl jo buvimo niekas neprieštaravo, dalinai pripažįsta padaręs sumušimus R. B., tačiau sužaloti nukentėjusiojo nesiekė ir mano, kad tokie sužalojimai atsirado ne dėl jo kaltės, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., nevengia atsakomybės, atsiprašė nukentėjusiojo, atmetami.

BK 59 straipsnyje 1 dalyje yra nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurių sąrašas nėra išsamus, teismas turi teisę pripažinti lengvinančiomis ir kitas aplinkybes, kurios parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas amžius ir pan. Nustatydamas A. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė ir į R. B. elgesį įvykio metu, tuo pagrindu nustatė A. J. bausmės dydį mažesnį, negu sankcijoje už A. J. įvykdytą nusikalstamą veiką nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Šiuo atveju apeliantas dėl menkaverčio preteksto sumušęs nukentėjusįjį paliko jį be neatidėliotinos pagalbos, nukentėjusysis nuo padarytų sužalojimų yra labai sunkios būklės (t. 1, b.l. 25, 33 p.; 2t., b.l. 105 p.), šio nusikaltimo padariniai negrąžinami. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiosios K. M.. Iš šių bylos duomenų nematyti, kad dėl padaryto nusikaltimo apeliantas nuoširdžiai gailėjosi ar gailisi. Kitų apelianto skunde minimų aplinkybių - tai, kad apeliantas girtavo pakviestas kito asmens, tam niekas neprieštaravo- pripažinti atsakomybę lengvinančiomis jokio pagrindo, numatyto BK 59 str., nėra.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas kvalifikuodamas A. J. nusikalstamą veiką bei paskirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teisėtai ir pagrįstai pritaikė baudžiamuosius įstatymus. Nuteistojo skunde išdėstytais motyvais keisti skundžiamą nuosprendį ar jo dalį nėra pagrindo.

Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas A. J. bausmes subendrindamas BK 63 str. 9 d. pagrindu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes A. J. naują nusikaltimą padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl bausmės jam turėjo būti bendrinamos BK 64 str. tvarka. Šioje dalyje teisėjų kolegija teismo klaidos ištaisyti negali, kadangi tai sunkintų nuteistojo A. J. padėtį.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.