Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja F. V., sekretoriaujant A. D., dalyvaujant ieškovei I. R., atsakovui V. R., uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui V. R. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija, teikianti byloje išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama be atstovo dalyvavimo (247 str. 3 d). Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje su ieškinio reikalavimais nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikui kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 4), (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. R. (b. l. 6).

Nustatyta, kad šalys būdamos santuokoje kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 10-11, 56).

Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, šiuo atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį, turi įrodyti dėl santuokos iširimo atsakovo kaltę, kuri turi pasireikšti sutuoktinių pareigų pažeidimu iš esmės. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai. Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, rūpintis vaikais ir visa šeima. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, toks kaip, visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo ir kita. Sutuoktinio kaltės nebūtų, jeigu šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vartoja narkotikus, nedirba, neišlaiko šeimos. Aplinkybes, kad atsakovas nedirba, vartoja narkotikus, patvirtina pažymos iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (b. l. 21), apie administracinį baustumą (b.l.54). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas nesirūpina sutuoktine ir nepilnamete dukra, nevykdo kitų sutuoktinio pareigų.

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės prašymas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką šalims palikti santuokoje turėtas pavardes – R., R..

Nustatyta, kad šalys dalintino turto - bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisideda prie dukros išlaikymo.

CK 3.156 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų valdžios lygybės principą. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti buitines vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1-2 d.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, nėra nedarbingas ar turi sveikatos problemų dėl kurių jam būtų ribota galimybė prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl būdamas darbingas ir sveikas, privalo vykdyti savo pareigą išlaikyti vaiką. Teismas mano, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Byloje duomenų apie atsakovo nekilnojamąjį turtą, priklausantį jam asmeninės nuosavybės teise, nėra (b. l. 11), kilnojamojo turto neturi (b.l. 56 ), nedirba (b.l. 21), tačiau jis turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios aplinkybės nevertintinos kaip įrodymas apie blogą atsakovo materialinę padėtį, dėl kurių atsakovui būtų ribota galimybė prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas, įvertinęs ištirtas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingo amžiaus, privalo dirbti ir teikti vaikui išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, priteistina iš atsakovo jo dukros K. R. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2011-06-09 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), bei nustatytina, kad ieškovei vaikui priteistą išlaikymo sumą valdo uzufrukto teise.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.210 str.).

Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios (CK 3.156 str.) Pagrindinis kriterijus vaiko gyvenamajai vietai nustatyti yra vaiko interesai: vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, turi įvertinti šeimos aplinkos sąlygas.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad vaikui su ieškove gyventi tinkamiau, ji gali garantuoti geresnę vaiko priežiūrą bei auklėjimą, geriau užtikrinti psichologinius ir dvasinius, materialinius-buitinius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai tenkintinas ieškovės prašymas – nepilnametės K. R. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, I. R. (CK 3.169 str.).

Išaiškintina šalims, kad teisiniai santykiai dėl vaikų auklėjimo yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, kita šalis - vaiko tėvas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

LR CK 3.156 str. 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti konkrečios atsakovo su dukra bendravimo tvarkos, teismo posėdyje jos netikslino, reikalavimas nustatyti, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra, tik būdamas neapsvaigęs nuo narkotikų, dalyvauti jos auklėjime, o kilus ginčui dėl bendravimo, auklėjimo ir kito laiko su vaiku įgyvendinimo tvarkos, pasirinkimo prioritetas, teikiamas ieškovei, atmestinas, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad ginčo tarp šalių dėl bendravimo tvarkos nėra. Išaiškintina ieškovei, kad kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). Taigi, šio straipsnio pagrindu, iškilus ginčui tarp šalių dėl bendravimo tvarkos, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovui, kurio naudai priimtas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo, nors jis ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškovė kreipdamasi į teismą už reikalavimą nutraukti santuoką sumokėjo 137 Lt žyminio mokesčio (b.l. 3, 20), ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 2 d. 1 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio atleista. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo V. R. priteistina valstybės naudai 144 Lt (400 x 12 mėn./100 x 3% = 144 Lt) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės I. R. (iki santuokos – (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės. Palikti šalims santuokoje turėtas pavardes – R., R..

Nustatyti nepilnametės dukros K. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros K. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė vaikui priteistą išlaikymo sumą valdo uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Priteisti iš atsakovo V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 137 Lt žyminio mokesčio ieškovės I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Atmesti ieškinio reikalavimą, kad atsakovas V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turi teisę bendrauti su dukra K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tik būdamas neapsvaigęs nuo narkotikų, dalyvauti jos auklėjime, o kilus ginčui dėl bendravimo, auklėjimo ir kito laiko su vaiku įgyvendinimo tvarkos, pasirinkimo prioritetas, teikiamas ieškovei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą.