Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (K.) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl to, kad negalėjo naudotis reikalingomis interneto svetainėmis ir nebuvo suteiktas nuolatinis leidimas naudotis RIP, pareiškėjui teko patirti didelių nepatogumų, dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą.

Vadovaujantis Aprašo 11 punktu nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis RIP gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Pagal Aprašo 12 punktą esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų. Remiantis nurodytu reglamentavimu, konstatuotina, kad pataisos įstaiga, atsižvelgiant į norinčiųjų pasinaudoti RIP skaičių ir turimų prieigų skaičių, gali vadovautis savo diskrecija ir spręsti ar konkrečiu atveju nuteistajam gali būti suteiktas vienkartinis ar daugkartinis leidimas pasinaudoti RIP. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas savo teisę pasinaudoti RIP galėjo pilnai įgyvendinti naudodamasis vienkartiniais leidimais. Vien tai, kad pareiškėjui nebuvo išduotas daugkartinis leidimas naudotis RIP nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė pasinaudoti RIP buvo nepagrįstai apribota.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi, nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl atsakovės atsisakymo įtraukti į RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašą pareiškėjo nurodytas interneto svetaines ir suteikti pareiškėjui nuolatinį (daugkartinį) leidimą kasdien laisvu laiku naudotis RIP.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gegužės 31 d. prašymu (reg. Nr. 70(6)-1775) ir 2022 m. birželio 6 d. prašymu Nr. 70(6)-1898) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas išduoti jam nuolatinį leidimą laisvu laiku naudotis RIP. Taip pat 2022 m. gegužės 30 d. prašymu (reg. Nr. 70(6)-1763) bei 2022 m. birželio 20 d. siūlymu (reg. Nr. 70(6)-2173) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas į RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašą įtraukti tinklalapius adobe.com, wiew.sfficeapps.live.com, e­byla.lt, ird.lt, rrt.lt, vvkt.lt, vlk.lt, signa.teismas.lt, e­sveikata.lt, csc.lt, go.microsoft.com, wiew.officeapps.com, live.om, ird.lt, prt.lt, isign.io/lt/atsisiuntimai. Į pareiškėjo prašymus buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 9 d. raštu Nr. 7-3096, 2022 m. birželio 20 d. raštu Nr. 7-3296 ir 2022 m. birželio 28 d. raštu Nr. 7-3531, kuriuose buvo nurodyta, jog atsižvelgiant į RIP naudojimosi tvarką, pareiškėjui negali būti suteikta galimybė išduoti nuolatinį leidimą naudotis RIP prieiga ir nebus suteikta galimybė naudotis kitomis internetinėmis svetainėmis negu numatyta RIP tvarkoje. Dėl minėtų Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 9 d. rašto Nr. 7-3096, 2022 m. birželio 20 d. rašto Nr. 7-3296 ir 2022 m. birželio 28 d. rašto Nr. 7-3531 pareiškėjas 2022 m. birželio 23 d. ir 2022 m. liepos 12 d. skundais kreipėsi į Kalėjimų departamentą, kuris, išnagrinėjęs ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (skundžiamų aktų priėmimo metu galiojusi redakcija) 11 straipsnio 1 dalį nuteistieji, be kita ko, turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Taigi, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas.

Siekiant įgyvendinti paminėtas nuteistųjų teises, Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-406 buvo patvirtintas „Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi interneto prieiga tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), kuris nustatė naudojimosi RIP tvarką Pravieniškių PN-AK. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu nuteistieji ir suimtieji, norėdami pasinaudoti RIP, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas rašo prašymą direktoriaus vardu, kuriame privalo nurodyti naudojimosi RIP tikslą bei pageidaujamą datą. Nuteistieji ir suimtieji prašymus (priedas) pateikia darbo dienomis Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) pareigūnui. RS pareigūnas, gavęs suimtojo, nuteistojo prašymą leisti pasinaudoti RIP, registruoja jį įstatymų nustatyta tvarka (Aprašo 10 punktas). Pagal Aprašo 11 punktą nuteistiesiems ar suimtiesiems teisė naudotis RIP gali būti vienkartinė arba daugkartinė. Teisė pasinaudoti RIP suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Vadovaujantis Aprašo 12 punktu, naudotis RIP suimtieji ir nuteistieji gali darbo dienomis nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 val. iki 20.00 val. Esant dideliam suimtųjų ir nuteistųjų, norinčių naudotis RIP, skaičiui gali būti sudaromas ir paskelbiamas naudojimosi RIP grafikas, numatant kiekvienam suimtajam ir nuteistajam galimybę pasinaudoti RIP ne rečiau kaip kartą per 15 darbo dienų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2022 m. gegužės 31 d. prašyme (reg. Nr. (reg. Nr. 70(6)-1775) ir 2022 m. birželio 6 d. prašyme (reg. Nr. 70(6)-1898) nurodė, jog prašo išduoti nuolatinį leidimą laisvu laiku naudotis RIP.

Iš pirmiau paminėto teisinio reglamentavimo matyti, jog Aprašas numato galimybę nuteistiesiems gauti tiek vienkartinį, tiek daugkartinį leidimą pasinaudoti RIP. Jokių konkrečių kriterijų, kada turėtų būti suteikiamas vienkartinis leidimas, o kada daugkartinis leidimas, Apraše nenumatyta. Tačiau, kaip matyti iš Aprašo nuostatų, pagrindas nuteistajam suteikti teisę pasinaudoti RIP yra Aprašo priede nustatytos formos prašymas, kuriame be kita ko turi būti nurodytas pageidaujamas naudojimosi RIP laikas, be to, teisė pasinaudoti RIP pagal Aprašo 11 punktą suteikiama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, taip pat suteikiant teisę naudotis RIP atsižvelgtina į norinčių pasinaudoti RIP nuteistųjų skaičių. Todėl, teismo vertinimu, nuolatinio leidimo pareiškėjui naudotis RIP, neapibrėžiant konkretaus konkretaus naudojimosi laiko, o leidžiant pareiškėjui naudotis RIP bet kuriuo metu pareiškėjo laisvu laiku, suteikimas, prieštarautų Aprašo nuostatoms. Pažymėtina, jog naudojimosi RIP tvarka pareiškėjui buvo išaiškinta Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 9 d. rašte Nr. 7-3096.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK nesuteikdama pareiškėjui nuolatinio leidimo jo laisvu laiku naudotis RIP teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjas taip pat kelia ginčą dėl to, jog Pravieniškių PN-AK administracija į RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašą neįtraukė jo nurodytų interneto svetainių: adobe.com, wiew.sfficeapps.live.com, e­byla.lt, ird.lt, rrt.lt, vvkt.lt, vlk.lt, signa.teismas.lt, e­sveikata.lt, csc.lt, go.microsoft.com, wiew.officeapps.com, live.om, ird.lt, prt.lt, isign.io/lt/atsisiuntimai.

RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašas yra nurodytas Aprašo 23 punkte. Nei Apraše, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta pataisos įstaigos prievolė įtraukti į leistinų interneto svetainių sąrašą suimtiesiems ir nuteistiesiems pageidaujant, taip pat nėra numatyta galimybė leisti naudotis nuteistajam į RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašą neįtrauktomis interneto svetainėmis. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog ribotos prieigos internetu suteikimas priklauso suėmimo vykdymo įstaigos administracijos diskrecijai. Suteikdama galimybę naudotis ribota interneto prieiga, įstaiga privalo nustatyti ir naudojimosi internetu tvarką. Siekiant užtikrinti bausmės vykdymo režimo reikalavimų tinkamą įgyvendinimą, nuteistieji galėtų naudotis riboto interneto prieiga, lankydamiesi tik tose interneto svetainėse, kurios yra įtrauktos į leistinų interneto svetainių sąrašą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017).

Nagrinėjamu atveju pataisos įstaigos administracija Aprašu yra nustačiusi galimybę nuteistiesiems naudotis ribotu interneto svetainių kiekiu, RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašo nustatymas priklauso pataisos įstaigos diskrecijai, todėl pataisos įstaiga neprivalėjo pildyti RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašo vien pareiškėjo prašymų pagrindu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Pravieniškių PN-AK 2022 m. birželio 9 d. raštas Nr. 7-3096, 2022 m. birželio 20 d. raštas Nr. 7-3296, 2022 m. birželio 28 d. raštas Nr. 7-3531 ir Kalėjimų departamento 2022 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 2S-2172, priimtas ginčą išnagrinėjus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, nurodyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymus teisiniai bei faktiniai pagrindai, todėl pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui pripažinus, kad ginčijami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą – įpareigoti atsakovę Lietuvos kalėjimų tarnybą įtraukti į RIP svetainių sąrašą nurodytus tinklalapius ir suteikti pareiškėjui nuolatinį (daugkartinį) leidimą kasdien laisvu laiku naudotis RIP, todėl skundas dėl šio reikalavimo taip pat atmestinas.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl to, jog negalėjo naudotis reikalingomis interneto svetainėmis ir nebuvo suteiktas nuolatinis leidimas naudotis RIP, pareiškėjui teko patirti didelių nepatogumų, dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą.

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai teisėti ir pagrįsti, konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK administracija, nesuteikdama pareiškėjui nuolatinio leidimo naudotis RIP ir neįtraukdama į RIP vartotojams prieinamų interneto svetainių sąrašą pareiškėjo nurodytų interneto svetainių, neteisėtų veiksmų neatliko. Be to, pareiškėjo teiginiai apie jam kilusią neturtinę žalą – nepatogumus, dvasines kančias, nepilnavertiškumo jausmą, yra bendro pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Pareiškėjas 2022 m. sausio 31 d. teismo posėdyje nurodė, kokiomis svetainėmis ir kokiais tikslais jis norėtų naudotis, tačiau konkrečių atvejų, kuomet negalėjimas pasinaudoti tam tikra interneto svetaine pareiškėjui sukliudė įgyvendinti kokias nors jo teises, pareiškėjas neįvardija. Dėl neturtinės žalos, kildinamos iš nuolatinio leidimo naudotis RIP nesuteikimo, pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas savo teisės pasinaudoti RIP negalėjo įgyvendinti gaudamas vienkartinius leidimus. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, jog gaudavo ne tik vienkartinius, bet ir daugkartinius leidimus naudotis RIP, kadangi teigia, kad „pagal suteiktus daugkartinius leidimus, tenka dažnai naudotis EPP, kitomis „RIP“ svetainėmis“. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi kaip nors diskriminuoti pareiškėją, pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, į bylą nepateikta. Be to pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas laikosi pozicijos, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08) (LVAT 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-800-624/2019).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat atmetamas reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.