Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui 2022 m. gruodžio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-221215-00222, kuriuo konstatuota, kad žemės sklype, adresu – (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas vieno buto gyvenamasis namas turint parengtą projektą „Esamo gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą su paslaugų paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Projekto brėžinyje ,,Rostverkų planas“ Nr. 18-23-TP-SK, nurodyta, kad tarp ašių B-C-D ir 1-2-3 išlieka esamo gyvenamojo namo pamatų dalis. Paliekamo pamato dalies matmenys tarp ašių B-C-D – 3,65 m, o tarp ašių 1-2-3 – 7,94 m. Patikrinimo metu užfiksuota, kad išlikusių konstrukcijų sklype nėra (2022 m. birželio 10 d. foto fiksacijose matyti naujos konstrukcijos). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punkto nuostatomis, statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Atsižvelgiant į tai kad sklype namas nugriautas visiškai (ne tik jo dalys), išlikusių esamų konstrukcijų nėra, sklype rekonstrukcijos darbai negalimi. Pagal savo parametrus suprojektuotas namas priskiriamas neypatingosios kategorijos statiniams. Neypatingojo statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai rengiamas statybos projektas. Statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento ir parengto projekto.

Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2023 m. kovo 31 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230331-00057, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, adresu – (duomenys neskelbtini), demontuoti savavališkai įrengtas pamatų konstrukcijas, tas, kurių įrengimas nebuvo numatytas projekte „Esamo gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą su paslaugų paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Brėžinyje ,,Rostverkų planas“ Nr. 18-23-TP-SK, griautinos konstrukcijos, pažymėtos kaip esami gyvenamojo namo pamatai, tarp ašių B-C-D ir 1-2-3. Demontuotina dalis 3,65 m (tarp ašių B-C-D), ir 7,94 m (tarp ašių 1-2-3) ir sutvarkyti statybvietę.

Inspekcija, gavusi pareiškėjo prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, šį terminą pratęsė iki 2023 m. gruodžio 30 d.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas), galiojusio savavališko rekonstravimo metu, 3 straipsnio 2 dalį, statytojo teisė buvo įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame buvo statomas statinys, valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; taip pat turėjo statybą leidžiantį dokumentą bei statinį (jo dalį) valdė nuosavybės teise arba valdė ir naudojo kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Remiantis to paties įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, jeigu statytojas neatitiko šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba buvo draudžiama. Remiantis tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi, neypatingasis statinys buvo toks, kuris buvo nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Taigi pastatas, pagal nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai.

Inspekcijos nuomone, pratęsiamas terminas privalomajam nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingu atveju, ilgo termino nustatymas mažins pareiškėjo suinteresuotumą ir pareigą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą. Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas neturi pažeisti nei Inspekcijos teisėtų lūkesčių, nei kitų asmenų teisėtų interesų dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Prašomas pratęsti terminas turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatytus savavališkos statybos padarinių šalinimo terminus, pripažinus, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis priežastimis ir nėra tik vilkinimas šalinti savavališkos statybos padarinius.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, siekdamas įgyvendinti Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintą teisę – pratęsti nustatyto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą.

Bylos duomenys patvirtina, jog Inspekcija gavo pranešimą dėl galimai savavališkos statybos darbų (duomenys neskelbtini). Inspekcija 2022 m. gruodžio 2 d. atliko faktų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2595. Patikrinimo metu buvo nustatyta, jog patikrinus duomenis informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nustatyta, kad 2020 m. spalio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracija pagal 2019 metų parengtą projektą „Esamo gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą su paslaugų paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“ Nr. 18-23, išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LRS-21- 201023-00152. Projekto brėžinyje ,,Rostverkų planas“ Nr. 18-23-TP-SK, nurodyta, kad tarp ašių B-C-D ir 1-2-3 išlieka esamo gyvenamojo namo pamatų dalis. Paliekamo pamato dalies matmenys tarp ašių B-C-D – 3,65 m, o tarp ašių 1-2-3 – 7,94 m.

Inspekcija pareiškėjui 2022 m. gruodžio 15 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-221215-00222, kuriuo konstatuota, kad žemės sklype, adresu – (duomenys neskelbtini), rekonstruojamas vieno buto gyvenamasis namas turint parengtą projektą „Esamo gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą su paslaugų paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Projekto brėžinyje ,,Rostverkų planas“ Nr. 18-23-TP-SK, nurodyta, kad tarp ašių B-C-D ir 1-2-3 išlieka esamo gyvenamojo namo pamatų dalis. Paliekamo pamato dalies matmenys tarp ašių B-C-D – 3,65 m, o tarp ašių 1-2-3 – 7,94 m. Patikrinimo metu užfiksuota, kad išlikusių konstrukcijų sklype nėra (2022 m. birželio 10 d. foto fiksacijose matyti naujos konstrukcijos). Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 punkto nuostatomis, statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Atsižvelgiant į tai kad sklype namas nugriautas visiškai (ne tik jo dalys), išlikusių esamų konstrukcijų nėra, sklype rekonstrukcijos darbai negalimi. Pagal savo parametrus suprojektuotas namas priskiriamas neypatingosios kategorijos statiniams. Neypatingojo statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai rengiamas statybos projektas. Statybos darbai atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento ir parengto projekto.

Inspekcija pareiškėjui 2023 m. kovo 31 d. surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230331-00057, kuriuo iš pareiškėjo pareikalavo iki 2023 m. rugsėjo 30 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, adresu – (duomenys neskelbtini), demontuoti savavališkai įrengtas pamatų konstrukcijas, tas, kurių įrengimas nebuvo numatytas projekte „Esamo gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą su paslaugų paskirties patalpomis (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas“. Brėžinyje ,,Rostverkų planas“ Nr. 18-23-TP-SK, griautinos konstrukcijos, pažymėtos kaip esami gyvenamojo namo pamatai, tarp ašių B-C-D ir 1-2-3. Demontuotina dalis 3,65 m (tarp ašių B-C-D), ir 7,94 m (tarp ašių 1-2-3) ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos 2023 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. SDPN-20-231004-00099, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2023 m. gruodžio 30 d.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Inspekcija privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Minėtos įstatymo nuostatos leidžia teigti, jog nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius gali būti įgyvendintas dviem būdais – arba įvykdžius reikalavimo nurodymus, arba kreipiantis į statybos leidimus išduodantį subjektą dėl statybos leidimo išdavimo ir jį (leidimą) gaunant, t. y. įteisinant savavališką statybą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šešiems mėnesiams. Pirmą kartą pareiškėjas teikdamas prašymą Inspekcijai pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti grindė aplinkybėmis, jog pateikiant Kauno miesto savivaldybei pritarimui statybai ant sklypo ribos – sutikimas suteiktas nebuvo, nors pirmam statybos leidimui tokie sutikimai buvo suteikti. Nurodo, jog pats sutikimų gavimas užtruko apie du mėnesius. Taip pat teigė, jog teko koreguoti projektą bei viską patraukti nuo sklypo ribos per tris metrus. Pasikeitus įstatymams, projektas tapo ypatingos paskirties, dėl ko reikėjo koreguoti visas dalis bei gauti bendrosios ekspertizės išvadą, taip pat atlikti naujas viešinimo procedūras.

Šiuo atveju, pareiškėjas prašymą dar kartą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti grindžia tuo, jog statybų projektas derinamas „Infostatyba“ sistemoje, buvo gauta pastabų, jog negalima statyti projekto taip, kaip su pirmuoju statybos leidimu ir pagal kurį jau yra sukonstruoti pamatai. Panaikinus minėtą statybos leidimą, Kauno miesto savivaldybės administracija nebesuteikė sutikimo statyti ant sklypo ribos. Nurodo, jog 2023 m. liepos 20 d. buvo gauta neigiama išvada iš Kauno miesto savivaldybės administracijos dėl statybų ant sklypo ribos. Taip pat, projektas patapo ypatingos paskirties, todėl reikia pakeisti projekto sprendinius, iš naujo užsakyti prisijungimo sąlygas, suderinti įvažą, iš naujo atlikti bendrą projekto ekspertizę, pakeisti sprendimus ir sulaukti prisijungimo sąlygų. Visi šie veiksmai sukelia papildomas finansines išlaidas įvairioms institucijoms bei projektuotojams.

Nurodyti į bylą pateikti dokumentai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, siekdamas įteisinti savavališkos statybos darbus per privalomuoju nurodymu nustatytą, o vėliau Inspekcijos pratęstą terminą, atliko anksčiau nurodytus aktyvius veiksmus, kuriais nuosekliai siekia įgyvendinti savo teisę įteisinti savavališką statybą ir įvykdyti privalomąjį nurodymą šiuo įstatyme numatytu būdu, tačiau to nesuspėjo iki privalomajame nurodyme nurodytos įvykdymo termino pasibaigimo datos, kadangi visi būtini veiksmai priklauso ne tik nuo pareiškėjo valios, bet ir nuo kitų asmenų ir institucijų veiksmų ir atliekamų procedūrų, kurioms pareiškėjas negali daryti įtakos. Pažymėtina, jog pareiškėjas yra pateikęs rašytinius įrodymus, kurie objektyviai pagrindžia jo prašyme nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, sutinka, jog buvo atlikti savavališkos statybos įteisinimui būtini veiksmai, taip pat atlikti visi, nuo jo priklausantys veiksmai, kad savavališkos statybos įteisinimo procedūra būtų užbaigta kuo greičiau.

Pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą. Jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, numatytų minėto 14 straipsnio 5 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį ar su statybos įteisinimu susijusį kitokį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta šiame įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos.

Įvertinus pirmiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas aktyviais ir operatyviais veiksmais siekia, kad būtų įvykdytos teisės aktų reglamentuotos procedūros, susijusios su savavališkos statybos įteisinimu, tačiau pareiškėjui savavališkos statybos įteisinimo procedūrų Inspekcijos nustatytu ir teismo pratęstu terminu nepavyko užbaigti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti objektyvūs įrodymai, teismo nuomone, sudaro pagrįstą ir pakankamą pagrindą pareiškėjo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis.

Atsižvelgus į tai, kad pakankamai akivaizdu, jog vykstančiai savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrai pareiškėjas negali daryti įtakos, siekiant išvengti kartotinio pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pateikimo teismui, nesant faktinių duomenų, jog nurodytas terminas yra per ilgas, neprotingas ir nepagrįstas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui šešiems mėnesiams pratęstinas terminas įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. iki 2024 m. rugsėjo 21 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti visiškai.

Pratęsti pareiškėjui M. K. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. kovo 31 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230331-00057 įvykdymo terminą iki 2024 m. rugsėjo 21 d.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.