- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-136-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Ramunė Mikonienė, Andrius Verikas
- Ieškovas
- I. P.
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas, AB DNB bankas
- Išvadą teikia
- Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Pikelienės ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. P. apeliacinį skundą dėl galutinio Vilniaus regiono Širvintų rūmų (buvęs pavadintinas Širvintų rajono apylinkės teismas) 2017 m. lapkričio 11 d. sprendimo dalies dėl žemės sklypo padalijimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-158-522/2017 pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, ir pagal atsakovo D. P. priešieškinį ieškovei I. P. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys AB SEB bankas, AB DNB bankas, institucija teikianti išvadą byloje Širvintų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyris,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė: 1) nutraukti jos ir atsakovo sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko N. P. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus naudai išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis sumomis po 200 Eur, bet ne mažiau negu pusę minimaliosios algos, priimant teismo sprendimą (jeigu teismas nuspręstų, kad prašoma suma yra per didelė), iki sūnui sueis 18 metų, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) pripažinti sodo pastatą (namą), 7709 Eur vertės, ūkinį pastatą, 544 Eur vertės, žemės sklypą, 81 Eur vertės, (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgytu turtu (šeimos turtu); 5) nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei visą nurodytą turtą – sodo pastatą (namą), ūkinį pastatą ir žemės sklypą; 6) padalyti namų apyvokos reikmenis tokia tvarka: visi ūkinio pobūdžio prietaisai ir įrankiai lieka atsakovui, o ieškovei lieka buitinė technika ir minkštasis oranžinis svetainės kampas; 7) priteisti kredito likutį pagal šalių su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį solidariai, nekeičiant sutarties sąlygų; 8) priteisti paskolos likutį tik atsakovui pagal kredito sutartį, sudarytą atsakovo ir AB DNB banko; 9) po santuokos nutraukimo palikti pavardes – I. A. ir D. P..
Žemesnės instancijos teismas
2. Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 26 d. daliniu sprendimu nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; išsprendė vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, vaikų išlaikymo ir bendravimo su vaikais klausimus.
Šalies argumentai
3. Ieškovė dėl reikalavimų padalyti turtą nurodė, kad iki santuokos sudarymo atsakovas savo vardu buvo įgijęs nekilnojamąjį turtą: sodo pastatą (namą), ūkinį pastatą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini), bendros 8334 Eur vertės. Šalys visam šiam turtui pagerinti paėmė AB SEB banke 24 679,17 Eur (85 000 Lt) paskolą. Pagal šią sutartį paskolai padengti šalys moka po 80 Eur (iš viso 160 Eur) per mėnesį. Kredito likutis 2016 m. gruodžio 20 d. buvo 13 906,58 Eur. Iš paimto kredito iš esmės buvo perstatytas sodo namas ir ūkinis pastatas, žemės sklype įrengta kanalizacija, vandentiekis ir kita. Taigi turtas, nepaisant to, kad buvo įgytas tik atsakovo dar prieš sudarant santuoką, tapo šeimos turtu ir ieškovė prisidėjo prie jo pagerinimo lygiai tiek pat, kiek ir atsakovas. Be to, paimtos paskolos vertė smarkiai viršija turto vertę, kas rodo, jog turtas tapo šeimos turtu ir turi būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei turi būti padalytas. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad vaikas, remiantis geriausių vaiko interesų principu, turėtų gyventi su motina, ieškovei priteistinas visas minėtas turtas, nepriteisiant atsakovui kompensacijos. AB SEB bankui negrąžintas minėtas kredito likutis priteistinas šalims mokėti lygiomis dalimis sutartyje nustatyta tvarka.
4. Atsakovas priešieškiniu prašė: 1) priteisti iš jo ieškovei 5772,59 Eur kompensaciją už jos santuokos metu įneštą piniginį įnašą pagal kredito sutartį su AB SEB banku, nustatant, kad, priteisus kompensaciją, visas sodo pastatas su atliktais pagerinimais nuosavybės teise atitenka atsakovui; 2) įpareigoti atsakovą vieną nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. (imtinai) toliau mokėti kredito įmokas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2007 m. birželio 15 d. kredito sutartį; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 750 Eur kompensaciją už santuokos metu įsigytą automobilį „S. A.“, nustatant, kad, priteisus kompensaciją, šis automobilis asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui 1500 Eur kompensaciją už santuokos metu 9 metus mokėtas kaupiamojo investicinio draudimo įmokas UAB „SEB gyvybės draudimas“.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypas ir ūkinis pastatas šalių santuokos metu nebuvo niekaip pagerinti, todėl šie daiktai neginčijamai yra asmeninė atsakovo nuosavybė. Kadangi sodo pastatas nors ir pagerintas, tačiau dar nėra tinkamai pabaigtas, todėl nėra įvertintas ir įregistruotas. Dėl šios priežasties nėra galimybės nustatyti ieškovės sukurtos daikto vertės dalies natūra, todėl spręstinas kompensacijos ieškovei priteisimo klausimas. Nepadengto kredito likutis 2017 m. rugpjūčio 1 d. dieną buvo 13 133,99 Eur, t. y. daugiau negu pusė paimto kredito. Nutraukus santuoką, atsakovas ieškovei sumokės piniginę kompensaciją, lygią jos realiai sumokėtos paskolos daliai, t. y. 5 772,59 Eur. Priteisus ieškovei kompensaciją, visas santuokos metu pagerintas turtas, t. y. sodo pastatas, atitenka atsakovui asmeninės nuosavybės teise, kaip faktiškai ir yra. Pagal minėtą kredito sutartį likusią kredito dalį atsakovas įsipareigoja asmeniškai išmokėti kreditoriui AB SEB bankui.
II. Procesinių sprendimų esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. galutiniu sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Teismas paliko asmenine atsakovo nuosavybe 0,0664 ha ploto žemės sklypą, išsprendė kitus materialiuosius reikalavimus.
7. Teismas, nustatęs turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktą, sprendė kompensacijos ieškovei priteisimo klausimą.
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 20 d. nutartimi pakeitė Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą taip pat panaikino ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta palikti asmenine atsakovo nuosavybe 0,0664 ha ploto žemės sklypą <...>.
9. Kolegija sprendė, kad ieškovė įrodė esminio turto pagerinimo faktines aplinkybes, todėl konstatavo, jog ginčo turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir gali būti padalytas tarp jų lygiomis dalimis.
10. Civilinė byla dalyje grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuomet Lietuvos Aukščiausias Teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių I. P. ir D. P. nuosavybe ir I. P. bei D. P. nuosavybės teise priteista po 1/2 dalį šio žemės sklypo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė I. P. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. galutinį sprendimą iš dalies ta apimtimi, kuria buvo nuspręsta palikti asmenine atsakovo D. P. nuosavybe 0,0664 ha ploto žemės sklypą, sodo pastatą ir ūkio pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), ir buvo nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovo 12 339,58 Eur, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - pripažinti sodo pastatą (namą), ūkinį pastatą ir žemės sklypą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgytu turtu (šeimos turtu) bei priteisti ieškovės naudai ½ paminėto turto, o taip pat bylinėjimosi išlaidas.
12. Apeliantė teigia, kad turtas buvo pagerintas iš esmės. Ieškovė su atsakovu solidariai paėmė 24 679,17 Eur kreditą turtui pagerinti, kurio vertė paskolos paėmimo metu pagal nekilnojamojo turto registro išrašus tebuvo 8 334 Eur. Pastatai ir žemės sklypas nebuvo pritaikytas nuolat jame gyventi. Iš paimtos paskolos namas buvo perdarytas (rekonstruotas) ir pritaikytas gyventi jame nuolat. Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad turtas buvo pagerintas iš esmės, nes buvo atlikti darbai tam, kad jis (pastatas ir žemės sklypas) būtų pritaikytas gyventi, ko posėdžių metu neneigė ir atsakovas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas D. P.atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovo teigimu, iš kreditavimo sutarties matyti, kad bankas, suteikdamas šalims 24 679,17 Eur paskolą, atsakovo turimą ir įkeičiamą turtą įvertino 107 000 Lt sumai, kas yra lygu 30 989,34 Eur. Iš šių rašytinių įrodymų, įvertinus, kad visa gautoji banko paskola buvo investuota į atsakovo nekilnojamąjį turtą, teigtina, kad dabartinė atsakovui priklausančio turto vertė yra lygi 55 668,51 Eur. Šią turto vertę įvardinus 100 proc., investuotoji 24 679,17 Eur suma bendroje turto vertėje sudaro 44,33 proc. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ši suma buvo tik ieškovės lėšos, nes galutinę turto vertę įnešė šalys kartu, paimdamos paskolą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui (teismui pirmiausia nustačius, kad turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė), pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis Civilinio kodekso 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis – santuokos metu šis turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Taigi, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012; kt.).
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, tai yra vertinamasis kriterijus, ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus Civilinio kodekso 3.90 straipsnyje (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Teismas taip pat gali (turi) atsižvelgti į asmeninio turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, įvertindamas, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).
17. Nustatyta, kad ieškovė I. P. ir atsakovas D. P. sudarė santuoką 2007 m. spalio 31 d. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nuo 1995 m. liepos 28 d. valdė 0,0664 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini). Šalys solidariai 2007 m. birželio 15 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui hipoteka taikyta hipoteka ne tik sodo namui bet ir 0,0664 ha žemės sklypui. Šia sutartimi joms buvo suteiktas 24 679,17 Eur kreditas, jo paskirtis – sodo namo statyba, nurodyta turto vertė – 30 989 Eur. Šalys 2009 m. kovo 13 d. užsakė sudaryti techninę dokumentaciją dėl sodo namelio rekonstrukcijos, gyvenamojo namo įrengimo. Širvintų rajono savivaldybė 2009 m. kovo 26 d. išdavė statybos leidimą, jame nurodyta statybos rūšis – rekonstrukcija, statybos objektas – sodo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcija, keičiant paskirtį į gyvenamąjį namą. Santuokos metu šalys gautą kreditą panaudojo minėtiems sodo namui ir ūkiniam pastatui rekonstruoti, šis turtas buvo rekonstruotas tokiu būdu, kad tapo tinkamas gyventi nuolat (be kita ko, buvo įrengti kanalizacija, vandentiekis ir šildymas), jame šalių šeima ir gyveno.
18. Kasacinės instancijos teismas grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti civilinę bylą dalyje kuria žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių I. P. ir D. P. nuosavybe ir I. P. bei D. P. nuosavybės teise priteista po 1/2 dalį šio žemės sklypo.
19. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kurį lemia atlikti pagerinimai, o ne padėtis rinkoje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015). Pagal kasacinio teismo praktiką sprendžiant dėl žemės sklypo pagerinimo iš esmės, būtina vertinti ne tik žemės vertės padidėjimą, bet ir jo esminį pasikeitimą santuokos metu, t. y. kaip pagerintas žemės sklypas, ar žemės sklypo pagerinimas turėjo esminę reikšmę jo rinkos vertės pokyčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 d. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015).
20. Atsakovas D. P., teismui pareikalavus duomenų apie 0,0664 ha ginčo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, jog minėtas žemės sklypas įgytas iki santuokos ir po santuokos su I. P. pagerintas nebuvo, t. y. nebuvo aptvertas, nebuvo išgrįstas, t. y. jokių ženklių pasikeitimų jame neįvyko. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovas pateikė foto nuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktos nuotraukos neinformatyvios dėl metų laiko, kuriuo jos atliktos, žemės sklypas padengtas sniego sluoksniu, nesimato nei vejos, nei kiemo sutvarkymo.
21. Ieškovė nurodo priešingus argumentus ir teigia, kad tuo metu, kai žemės sklypas buvo padovanotas atsakovui D. P., jis buvo visiškai nesutvarkytas ir apleistas. Teigia, kad ieškovė I. P. ir atsakovas bendromis lėšomis ir darbais, po jo dovanojimo, pagerino minėtą žemės sklypą: žemės sklype įrengė vandens gręžinį, išvedžiojo vandentiekį su vamzdžiais, įrengė valymo įrenginius (kanalizacijos sistemas), pirko klojamas grindinio trinkeles takeliams ir automobilio aikštelei. Žemės sklype reikiamos gyventi infrastruktūros įrengimas buvo dalis visų rekonstrukcijos darbų, kuriems paskolą ėmė ieškovė ir atsakovas. Ieškovė nurodė, jog žemės sklypo pagerinimams buvo išleista daugiau, nei tas sklypas vertas.
22. Nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise nuo 1995 m. liepos 28 d. valdė 0,0664 ha žemės sklypą, sodo pastatą ir ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) solidariai 2007 m. birželio 15 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį, kurios įvykdymo užtikrinimui taikyta hipoteka ne tik sodo namui, bet ir 0,0664 ha žemės sklypui. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad panaudojant minėto kredito lėšas, vandentiekio ir kanalizacijos darbai atlikti ginčo žemės sklypo teritorijoje. Pagal ieškovės pateiktą UAB „Virineta“ 2008 m. balandžio 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą matyti, kad buvo užsakyti ir atlikti vandens gręžinio įrengimo darbai ginčo sklype, darbų kaina – (839, 90 Eur) 2 900 Lt. Pagal 2008 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą – faktūrą matyti, kad atlikti papildomi darbai (įgilinimas), darbų kaina 1 419, 14 Eur (4 900 Lt). 2008 m. lapkričio 27 d. PVM sąskaita – faktūra patvirtina, jog buvo sumokėta 173, 77 Eur (600 Lt) suma už geodezinius matavimus.
23. 2019 m. vasario 26 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis 2008 m. lapkričio 24 d. masinio vertinimo būdu ginčo žemės sklypo vertė nustatyta 1 477 Eur, o kadastriniai matavimai atlikti 2009 m. kovo 10 d. Pagal 22 punkte nurodytus duomenis žemės sklypo pagerinimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį buvo išleista 2 432, 81 Eur suma. Žemės sklypo pagerinimui buvo naudotos lėšos, gautos ieškovei ir atsakovui 2007 m. birželio 15 d. su AB SEB banku sudarius kredito sutartį, t. y. bendros sutuoktinių lėšos. Duomenų, jog atsakovas darė sklypo pagerinimus iš asmeninių lėšų byloje nėra.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad ginčo žemės sklypas buvo iš esmės ir vertingai pagerintas santuokos metu abiejų sutuoktinių lėšomis, gautomis paskolos pagrindu iš AB SEB bankas. Šiame sklype buvo padaryta reikiama infrastruktūra, atlikti kadastriniai matavimai, t. y. jis buvo galutinai suformuotas. Kas sudaro prielaidą sklypo vertės padidėjimui. Kolegija sutinka su atsakovo D. P. argumentais, kad žemės sklype įrengtas vandentiekis ir kanalizacija yra gyvenamojo namo priklausiniai. Tačiau vertintina ir ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju, žemės sklypas, kurio plotas 0,0664 ha, o užstatyta teritorija 0,0596 ha, yra tarnaujantis daiktas gyvenamajam namui bei įrengtoms komunikacijoms naudoti, todėl jų įrengimas neatsiejamai prisidėjo ir prie ginčo žemės sklypo vertės pagerinimo. Kolegija sprendžia, kad ieškovė įrodė esminio turto pagerinimo faktines aplinkybes. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti 0,0664 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir santuokoje įgytu turtu (šeimos turtu) bei priteisti ieškovės naudai ½ paminėto turto, t. y. ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti skundžiamoje dalyje, kurioje nuspręsta palikti asmenine atsakovo D. P. nuosavybe 0,0664 ha ploto žemės sklypą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
25. Ieškovės atstovas pateikė duomenis, kad už papildomų paaiškinimų parengimą bylinėjimosi išlaidos sudaro 130 Eur sumą, ši suma priteistina iš atsakovo D. P. ieškovės I. P. naudai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą grąžintoje nagrinėti dalyje dėl sklypo pripažinimo šeimos turtu ir sklypo dalies priteisimo patenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą skundžiamoje dalyje ir pripažinti 0,0664 ha ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe ir santuokoje įgytu turtu (šeimos turtu) bei priteisti ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovės I. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 130 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini)