Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjo A. I. ir trečiojo suninteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „HQDS“ įgaliotam atstovui advokatui Karoliui Gudui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įgaliotai atstovei Elinai Petrauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. I. (toliau – Pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2023 m. rugsėjo 15 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 23S154199 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, kad Migracijos departamentas Pareiškėjui 2022 m. liepos 15 d. išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejiems metams Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Leidimas laikinai gyventi), kuriuo Pareiškėjui leista laikinai gyventi Lietuvoje iki 2024 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino Leidimą laikinai gyventi. Sprendimą grindė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties “ (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, kuriame numatyta, kad atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Pareiškėjo neatitikimą leidimui gyventi gauti, Migracijos departamentas įvardijo aplinkybę, kad uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“ (toliau – Bendrovė), kurioje Pareiškėjas yra įdarbintas , o ne Pareiškėjas „<...> neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, konstatuotina, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla)<...>“

Teigia, kad Sprendimas yra naikintinas, nes Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją priimdamas Sprendimą panaikinti Pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas Sprendime panaikinti Pareiškėjui išduotą ir galiojantį Leidimą laikinai gyventi rėmėsi tuo, kad Bendrovė, kurioje Pareiškėjas yra įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų (toliau – EBKR licencija) ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) numatytus reikalavimus. Migracijos departamentas viršijo savo kompetenciją, priimdamas Sprendimą, nes Migracijos departamentas nėra viešojo administravimo institucija, kuriai yra pavesta vykdyti kelių transporto veiklos priežiūrą ir priimti sprendimus tais atvejais, kai vežėjai neturi EBKR licencijų kopijų ar turi jų nepakankamai, ar turi nepakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Migracijos departamentas yra viešojo administravimo institucija, išduodanti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi, jeigu jie atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktais nėra pavesta Migracijos departamentui prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams skirtų vežti automobilių. Taigi valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūra vykdo ne Migracijos departamentas, bet Transporto saugos administracija bei Lietuvos kelių policija. Šių institucijų pareigūnai yra įgalinti tikrinti ūkinės veiklos subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos Bendrijos veiklos licencijos. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl Pareiškėjo teisių, neturėjo teisės Sprendimo dėl Leidimo laikinai gyventi panaikinimo grįsti ne leidimų laikinai gyventi išdavimo reikalavimais bei sąlygomis, bet krovinių vežimo kelių transportu reikalavimais. Tokiais veiksmais Migracijos departamentas veikė ultra vires, t. y. viršijęs jam įstatymų suteiktą kompetenciją, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas.

Mano, kad Migracijos departamentas klaidingai įvertino, jog Pareiškėjas neatitiko sąlygų Leidimo laikinai gyventi išdavimui, Sprendimą grindė ne teise ir jo tinkamai nemotyvavo. Iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka tam tikrų Įstatyme numatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Sprendimas grindžiamas ne Pareiškėjo neatitikimu atitinkamiems Įstatyme numatytiems reikalavimams, bet Bendrovės tariamu neatitikimu Sprendime nurodytiems reikalavimams. Sprendimas grindžiamas netinkamai pritaikyta įstatymo norma. Iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto matyti, kad leidimas laikinai gyventi naikinamas, jeigu užsienietis neatitinka Įstatyme nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi išduoti. Sprendimas grindžiamas Bendrovės veiklos neatitikimu ne Įstatyme nurodytoms sąlygoms, bet Kodekso reikalavimams. Dėl šios priežasties Sprendimas yra neteisėtas. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos sąlygos, kurias užsienietis turi atitikti, kad jam būtų išduotas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjas visas Įstatymo 26 straipsnio sąlygas įvykdė, pateikė Migracijos departamentui visus privalomus pateikti dokumentus, todėl Migracijos departamentas jam išdavė Leidimą laikinai gyventi. Sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta, kurių Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų Pareiškėjas neatitinka, dėl ko jam turėtų būti panaikinamas Leidimas laikinai gyventi. Sprendimas yra grindžiamas ne Pareiškėjo neatitikimu Įstatymo 26 straipsnyje numatytoms sąlygoms išduoti leidimą laikinai gyventi, bet kito asmens Bendrovės tariamu veiklos neatitikimu Kodekso nuostatoms. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendime nėra nurodoma, kad Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu Pareiškėjas atitiko Įstatyme numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti, tačiau vėliau, pasikeitus reguliavimui, ėmė jų nebeatitikti. Jeigu Migracijos departamentas tokias aplinkybes nurodytų, tokiu atveju, Pareiškėjo įsitikinimu, būtų pažeidžiamas lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principas, kuris draudžia taikyti teisės aktų reikalavimus anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams tuo atveju, jeigu tai turi neigiamą įtaką asmens teisėms ir pareigoms. Tai turėtų neigiamą įtaką Pareiškėjo teisėms, nes dėl pasikeitusių teisės aktų nuostatų būtų naikinamas Leidimas laikinai gyventi, kuris buvo išduotas tuo metu, kai Pareiškėjas atitiko visas teisės aktų nuostatas. Sprendimas nėra paremtas teise, bet kitais Pareiškėjui nežinomais interesais. Sprendimu pažeistos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatos, nes priimtas nemotyvuotas ir teisės aktų nuostatomis nepagrįstas sprendimas, ne nurodant, kurių Įstatymo sąlygų Pareiškėjas neatitiko, dėl ko jam buvo panaikintas Leidimas laikinai gyventi.

Nurodo, kad Bendrovės veikla yra teisėta, tai yra pripažinęs Migracijos departamentas, kitos valstybės institucijos, o Bendrovės turimas EBKR licencijų kiekis nėra aktualus. Sprendime nepaaiškinta, kokios aplinkybės, susijusios su Bendrove, pasikeitė, dėl kurių pasikeitimo Pareiškėjas nebeatitinka Įstatyme numatytų reikalavimų Leidimui laikinai gyventi išduoti. Iš Sprendime nurodytos motyvacijos galima suprasti, kad Migracijos departamento vertinimu Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu Bendrovė (ne Pareiškėjas) atitiko teisės aktų nuostatas, tačiau vėliau dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių ėmė jų nebeatitikti. Migracijos departamentas naikina Leidimą laikinai gyventi dėl Bendrovės nebeatitikimo Įstatyme numatytiems reikalavimams. Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir Leidimo laikinai gyventi Pareiškėjui išdavimo metu. Situacija yra nepakitusi. Bendrovė neturi pareigos turėti daugiau nei vienos EBKR licencijos, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė

teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams ir vairavimo paslaugas teikia per savo darbuotojus, tokius kaip Pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo tiek Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, tiek ir anksčiau, tiek ir dabar. Faktinė situacija Sprendimo priėmimo metu ir Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu yra visiškai nepakitusi, t. y. Bendrovė turi tiek pat EBKR licencijų, kiek turėjo Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu, todėl Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu atitiko tam tikras Įstatyme numatytas sąlygas, o dabar nebeatitinka, nes faktinė situacija yra visiškai nepakitusi. Ne tik faktinė situacija yra nepakitusi, palyginus ją Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu ir Sprendimo priėmimo metu, bet ir teisinis reguliavimas nėra pasikeitęs. Valstybės institucijos (Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracija, Vidaus reikalų ministerija) 2017-2018 m. patvirtino, kad Bendrovė vykdo teisėtą veiklą, jos darbuotojai gali būti įdarbinami Lietuvoje, ir jiems gali būti išduodami (pakeičiami) leidimai laikinai

gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas, 2018 m. kilus analogiškiems ginčams, pasirašydamas 9 taikos sutartis, pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla. Patvirtintomis taikos sutartimis buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus Bendrovės darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje nėra. Taikos sutartimis šalys (Migracijos departamentas ir Bendrovė) patvirtino, kad neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir (ar) dėl šalių procesiniuose dokumentuose byloje nurodytų aplinkybių; supranta ir žino, kad patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo (res judicata galią). Pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kaip daug metų valstybės institucijoms, įskaitant ir Migracijos departamentą, deklaruojant, jog pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas ir pagrįstas, staiga iš esmės Migracijos departamentas ima tokią veiklą drausti (riboti), reikalauti iš Bendrovės EBKR licencijų kopijų ir panaikinti Pareiškėjo bei kitų Bendrovės darbuotojų leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendimas grindžiamas ne pasikeitusia faktine situacija ar pasikeitusiu aktualiu teisiniu reguliavimu, bet Migracijos departamento pasikeitusia nuomone apie teisės aktų taikymą, kurią sąlygojo lobistinės apraiškos, politinis spaudimas bei kišimasis į Migracijos departamento veiklą. Pareiškėjo įsitikinimu Sprendimas sąlygotas ne objektyvių aplinkybių, taikant teisės aktų reikalavimus ir sprendžiant, ar yra įstatyme numatyti pagrindai panaikinti Pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, bet dėl per Migracijos departamentą įgyvendinamų verslo grupių interesų, Migracijos departamentu pasinaudojant kaip priemone patenkinti savo komercinius interesus. Pareiškėjas neturi nieko bendro su Migracijos departamento įsitraukimu į tam tikrų verslo grupių politinių interesų tenkinimą. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, kuriam Leidimas laikinai gyventi yra būdas turėti pragyvenimo šaltinį, užtikrinantį asmens ir jo šeimos narių orų pragyvenimo lygį. Pareiškėjas atitiko visus teisės aktų reikalavimus, dėl ko jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, Migracijos departamentas nenurodė jokių teisinių argumentų, jokių situacijos pasikeitimą pagrindžiančių aplinkybių, dėl ko anksčiau Pareiškėjas atitiko Įstatyme numatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi išduoti, o dabar tokių sąlygų nebeatitinka. Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo institucijos sprendimas, negali turėti atgalinio poveikio galios ir neigiamai paveikti Pareiškėjo, kaip fizinio asmens teises bei teisėtus interesus, išimtinai dėl Migracijos departamento pasikeitusios nuomonės dėl galiojančio teisinio reguliavimo. Kadangi Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į Pareiškėjo skundą su Pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas. Migracijos departamentui yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo arba atsisakymo išduoti, o priimdamas šiuos sprendimus, Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad šie sprendimai atitiktų ne tik Įstatymo ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, nuostatas, bet ir kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamentas, spręsdamas Pareiškėjo teisinės padėties klausimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros kontekste, o atliko tyrimą leidimo laikinai gyventi panaikinimo kontekste (o ši sritis patenka į Migracijos departamento veiklos sritį).

Pažymi, kad Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas referuoja būtent į leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kadangi Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnį, kaip matyti iš Sprendimo turinio, sprendžiant dėl šio leidimo panaikinimo pagrįstai buvo vertinamos būtent šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Įstatyme 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Pažymi, kad užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Įstatymo reikalavimus privalo atitikti viso turimo leidimo laikinai gyventi laikotarpiu, o šių imperatyvių reikalavimų neatitinkant, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas, imperatyviai nustatantis, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, aiškiai nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, tačiau atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai paaiškėjo jau po šio leidimo išdavimo, toks leidimas turi būti panaikintas.

Pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, t. y. jo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (t. y., vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Taigi, Migracijos departamentas priešingai, nei teigia Pareiškėjas, pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pvz., sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas.

Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais, krovinių gabenimo veiklai, kelių transporto priemones ir kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją. Migracijos departamento vertinimu užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. profesinę vežimo kelių transportu veiklą vykdo naudojant EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas. Nei Kodeksas, nei Reglamentas Nr. 1072/2009 Lietuvos vežėjų neatleidžia nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, taip pat nesuteikia teisės tarptautinius krovinių pervežimus vykdyti naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija.

Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja vykdanti krovininę kelių transporto veiklą, turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios licencijos kopijų skaičiaus ir siekiant sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, Bendrovei suteikė protingą ir pakankamą terminą išsiimti EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Bendrovė trūkstamų EBKR licencijų kopijų neišsitraukė. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir yra pagrindas panaikinti jam išduota leidimą laikinai gyventi.

Migracijos departamentas, nagrinėdamas klausimą dėl Pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, vertino ne Bendrovės veiklos teisėtumą, o tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, norint kreiptis dėl leidimų laikinai gyventi Bendrovėje įdarbintiems užsieniečiams išdavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. tarp Bendrovės, Migracijos departamento ir užsieniečių sudarytos taikos sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, įvertinus tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ir individualias bylų aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad po nurodytų taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina skundo teiginių, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Migracijos departamentas sprendimą leisti pakeisti Pareiškėjui darbdavį į Bendrovę buvo priėmęs 2022 m. liepos 28 d., o 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 44 ir 62 straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis (iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų). 2022 m. rugpjūčio 1 d. taip pat įsigaliojo ir Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, t. y. Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią licencijos kopiją.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad Pareiškėją įdarbinusi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai nustatė, kad Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai panaikino Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Sprendimas priimtas, vadovaujantis galiojančių teisės aktų normomis ir faktinėmis bylos aplinkybėmis, o skundo teiginiai, kad Sprendimas buvo sąlygotas Bendrovės konkurentų poveikio, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Mano, kad Pareiškėjas nepagrindė skundo reikalavimų ir prašome Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepimu prašo panaikinti Sprendimą. Nurodo, kad Bendrovė palaiko Pareiškėjo skundo argumentus. Papildomai nurodo, kad Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas IPUKIS įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė IPUKIS įmonių grupėje turi savo vaidmenį, o Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas grupės įmonėms, t. y. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o vykdo vairavimo paslaugų teikimo veiklą. Tokį paslaugų modelį iš esmės patvirtina Bendrovės 2023 m. birželio 29 d. Migracijos departamentui teikta informacija. Bendrovei pateikus įrodymus apie nuo 2018 m. teikiamas vairavimo paslaugas, nesuprantama, kaip Sprendime Migracijos departamentas ir toliau laikosi pozicijos, kad „Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla)“ ir dėl to nusprendė panaikinti Pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, tokiu būdu, atimdamas iš jo pajamų šaltinį ir kuriamą gyvenimą Lietuvoje.

Pažymi, kad Bendrovės veikla atitinka 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – Reglamentas) reguliavimą, kuris išliko nepakitęs nuo Bendrovės įsteigimo. Reglamento preambulės 12 punktas numato, kad darbuotojas gali dirbti už vežimo operaciją atsakingam vežėjui. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis numato, jog vairavimo paslaugos yra leidžiamos: „Vairuotojo liudijimą vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Bendrijos licencijos turėtojo prašymu išduoda kiekvienam jo teisėtai įdarbintam vairuotojui arba kiekvienam vairuotojui, kuris nėra nei pilietis, nei ilgalaikis gyventojas, kaip apibrėžta toje direktyvoje ir kurio paslaugomis tas vežėjas naudojasi.“ EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. EBKR licencijos turėjimas pagal Reglamento 1 straipsnio 5 dalį ne visais atvejais yra privalomas: „Šioms vežimo rūšims ir nepakrautų transporto priemonių reisams, susijusiems su tokiu vežimu, nereikalinga Bendrijos licencija ir netaikomi jokie vežimo leidimai“, ką derėtų įvertinti kiekvienu individualiu atveju.

Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą, tai patvirtina nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar nepasikeitęs teisinis reguliavimas, o 2017-2018 m. valstybės institucijos, įskaitant ir patį Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą, todėl esant tokiai pačiai teisinei ir faktinei situacijai neturėtų būti daromos kitokios išvados. Migracijos departamento nurodomas reikalavimas „viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei“, kuriuo ji remiantis teigia, kad Bendrovė negali verstis veikla ir dėl to panaikino Pareiškėjo Leidimą laikinai gyventi, nėra naujai atsiradęs. Toks reikalavimas galiojo ir Bendrovės įsteigimo metu bei 2018 m., kai valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovės veikla yra teisėta.

Bendrovė siekdama įsitikinti, kad jos vykdoma veikla teikiamos vairavimo paslaugos yra teisėta, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, konsultavosi su Lietuvos transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktoriumi, kurie patvirtino, kad vairavimo paslaugos teikimas yra legali ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Kadangi didžioji dauguma IPUKIS darbuotojų (tolimųjų reisų vairuotojų) buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo IPUKIS pagrindu, iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į Bendrovę įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir (ar) pratęsimo, nes IPUKIS darbuotojai pereidami dirbti į Bendrovę turėjo naujai kreiptis į Migracijos departamentą su prašymais dėl vizų arba leidimų laikinai gyventi Lietuvoje darbo Bendrovėje pagrindu. Todėl IPUKIS 2018 m. sausio 22 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kuri yra atsakinga už Migracijos departamento veiklą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti IPUKIS tol, kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. 2018 m. vasario 9 d. Vidaus reikalų ministerija įvertino Bendrovės veiklą ir IPUKIS įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste įvertino, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas, t. y. nei Vidaus reikalų ministerija, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija niekada nekvestionavo ir nekėlė klausimo dėl tokios teisėtos ir logiškos darbuotojų perkėlimo iš IPUKIS į Bendrovę galimybės.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjo ir Bendrovės įgaliotas atstovas advokatas Karolis Gudas palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad Bendrovė nenuomoja darbuotojų, jie yra pavaldūs Bendrovei. Darbuotojai teikia Bendrovės įmonių grupės įmonėms vairavimo paslaugą, kuri yra leidžiama. Bendrovės sutartys su kitomis įmonių grupės įmonėmis reikalauja, kad įmonės turėtų reikalingą licencijų kiekį. Nurodė, kad Įstatymo 35 straipnis nustato sąlygas užsieniečiui, bet ne Bendrovei. Šiuo atveju dėl tariamų Bendrovės pažeidimų panaikintas Pareiškėjo Leidimas laikinai gyventi, neįspėjus ir neapklausus Pareiškėjo. Migracijos departamentas remiasi tariamu teisės aktų pasikeitimu, tačiau nenurodo, nei kokį teisės aktą Bendrovė pažeidė, nei kokiu teisės aktu remdamasis Migracijos departamentas priėmė Sprendimą. Pažymėjo, kad Kodeksas Bendrovei netaikomas, o taikomas Reglamentas, pagal kurį vairavimo paslauga leidžiama. Prašė tenkinti skundą.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas yra vienintelė institucija, galinti priimti sprendimą dėl Leidimo laikinai gyventi panaikinimo. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį prieš panaikinant Leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas įvertino turimą informaciją ir priėmė Sprendimą. Apklausti Pareiškėją nebuvo poreikio. Kadangi Pareiškėjui Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, todėl Migracijos departamentas patikrino Bendrovės veiklą. Kadangi pasikeitė Įstatymo, Kodekso nuostatos, tai sudarė pagrindą Migracijos departamentui kitaip vertinti situaciją. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Sprendimo, kuriuo panaikintas Pareiškėjo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

2022 m. liepos 25 d. Pareiškėjo Prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį.

2023 m. kovo mėn. Buhalterinė pažyma apie suteiktų valandų skaičių, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas (duomenys neskelbtini)“, Pareiškėjas 2023 m. kovo 9 d. – 2023 m. kovo 31 d. dirbo 153 valandas.

2023 m. balandžio mėn. Buhalterinė pažyma apie suteiktų valandų skaičių, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas (duomenys neskelbtini)“, Pareiškėjas 2023 m. balandžio 1 d. – 2023 m. balandžio 22 d. dirbo 126,24 valandos.

2023 m. gegužės mėn. Buhalterinė pažyma apie suteiktų valandų skaičių, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Bendrovė, pirkėjas (duomenys neskelbtini)“, Pareiškėjas 2023 m. gegužės 4 d. – 2023 m. gegužės 31 d. dirbo 148,99 valandos.

2023 m. spalio 6 d. išrašas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, kuriame nurodyta, kad Bendrovės veiklos rūšis yra 4941 – Krovininis kelių transportas.

2023 m.spalio 18 d. Informacija apie draudėjo viešus duomenis, kurioje nurodyta, kad 2023 m. splaio 17 d. Bendrovėje apdraustų asmenų skaičius – 376.

2023 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau-LTSA) duomenys, kuriuose nurodyta, kad Bendrovė turi 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (duomenys neskelbtini), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos.

2023 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. liepos 15 d., nes asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Nurodyta, kad 2022 m. birželio 15 d. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti (duomenys neskelbtini) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, galiojantį kelionės dokumentą, kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Nr. 22S94754 išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams. 2022 m. liepos 15 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2024 m. liepos 15 d., Pareiškėjui įteiktas 2022 m. liepos 21 d. Pareiškėjas 2022 m. liepos 27 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį į Bendrovę. 2022 m. liepos 28 d. Migracijos departamento sprendimu Nr. 22S103685 Pareiškėjui buvo leista pakeisti darbdavį, nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. Pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje. Migracijos departamentui atliekant savo funkcijas buvo pastebėta, kad Bendrovė nuo 2023 m. sausio 1 d. pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, nors pagal viešai skelbiamus LTSA duomenis Bendrovė turi tik 1 Lietuvos Respublikoje išduotą Bendrijos licencijos kopiją (duomenys neskelbtini), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos. 2023 m. balandžio 11 d. Bendrovei buvo išsiųstas Migracijos departamento raštas Nr. 10K-4077 iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti Bendrijos licencijos kopijas kiekvienai Bendrovės pervežimams naudojamai transporto priemonei. 2023 m. rugsėjo 11 d., patikrinus LTSA duomenis, nustatyta, kad Bendrovė Migracijos departamento prašymo neįvykdė ir naujų Bendrijos licencijos kopijų neišsiėmė. Patikrinus www.rekvizitai.vz.lt2 skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik dvi transporto priemones, skirtas kroviniams vežti (Mercedes B. S. (N1) ir Mercedes B. A. (N2)). Patikrinus Fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenis apie Bendrovės, kurios deklaruojama veikla – krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla, darbuotojus, buvo nustatyta, kad Bendrovėje 2023 m. rugsėjo 11 d. dirba 393 darbuotojai. Patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė turi 1 licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, todėl, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, Bendrovė turi teisę turėti 1 kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti. Pagal Fondo valdybos duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai, Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), nors pagal Kodekse nustatytus reikalavimus gali turėti tik 5 vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, negu turi kroviniams vežti skirtų automobilių ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, bei toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla). Vertinant Pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad Pareiškėjui anksčiau leidimai laikinai gyventi išduoti nebuvo, Lietuvos Respublikoje dirba tik nuo 2022 m. kovo 29 d. Tai leidžia daryti išvadą, jog Pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Migracijos departamentas taip pat nenustatė, kad Pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, konstatuotina, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.

Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (Įstatymo redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Elektroninio dokumento nuorašas 2 b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkte c) papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 57¹ straipsnį.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Migracijos departamento Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu (išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu).

Sprendime nurodyta, kad 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą Pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams, galiojantį iki 2024 m. liepos 15 d.

Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad siekiant priimti Sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu buvo būtina konstatuoti, jog Pareiškėjas neatitinka bent vienos iš sąlygų, įstatymų leidėjo įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad Pareiškėjas neatitiko bent vienos sąlygų, išdėstytų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tai, kad Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepatenka į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reguliavimo sritį, todėl šis Sprendimo priėmimo pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu. Migracijos departamentas neįvardijo, kokios sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte, neatitiko Pareiškėjas.

Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir nustačius faktines aplinkybes, kad Pareiškėją įdarbinusi Bendrovė neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai nustatė, kad Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų ir pagrįstai panaikino Pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir šioje byloje taikytiną teisinį reglamentavimą daro išvadą, kad šis Migracijos departamento teiginys yra prieštaraujantis bendram teisės principui lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, galioja tik paskelbti įstatymai. Kaip ne kartą yra nurodęs Konstitucinis Teismas, šioje konstitucinėje normoje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit) (Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais; teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių (Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veiklos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimai); taigi įstatymai taikomi faktams ir pasekmėms, atsirandantiems po šių įstatymų įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 1 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai, 2018 m. kovo 22 d. sprendimas). Teisinio apibrėžtumo principas turi būti taikomas ir Pareiškėjui. Jis turi būti tikras, kad išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis dvejus metus, nebus panaikintas, jei jis visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laiką atitiks sąlygas, kurioms esant buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, nustatęs faktines aplinkybes, kurios buvo iki teisinio reglamentavimo pasikeitimo, ir jas įvertinęs pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, pažeidė konstitucinį principą lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios). Atsižvelgiant į tai, Sprendimas negali būti laikomas teisėtas dėl lex retro non agit principo kylančio draudimo įstatymą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams, ir yra naikintinas kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teisme nagrinėjama atskira byla Nr. eI2-11752-331/2023, pagal Bendrovės skundą Migracijos departamentui dėl 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakymo Nr. 10K-10093, kuriuo netenkintas Bendrovės prašymas panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 10K-4077 arba pratęsti terminą licencijų kopijoms gauti.

Teismas pažymi, kad nuo leidimo laikinai gyventi išdavimo Pareiškėjui iki šiol nepasikeitė Įstatymo 26 straipsnio 3² dalis, nustatanti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.

Teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino turimą informaciją bei netinkamai aiškino taikytiną teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl Migracijos departamento Sprendimas yra naikintinas.

Pareiškėjo skundas iš esmės patenkintas, todėl sprendžiamas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjai priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažymėtina, kad šių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 4 dalis) (LVAT 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Patirtoms išlaidoms pagrįsti Pareiškėjas pateikė 2023 m. spalio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta mokėtina suma 1040,00 Eur, su PVM 1258,40 Eur (skundo rengimas 4,5 val., pasirengimas teismo posėdžiui 2 val., atstovavimas teismo posėdyje 1 val., prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimas 0,5 val.), AB Šiaulių bankas 2023 m. spalio 30 d. Mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“ už Pareiškėją sumokėjo 1258,40 Eur, AB Šiaulių bankas 2023 m. rugsėjo 20 d. Mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“ už Pareiškėją sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660). Bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 1281,40 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinęs Pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas Pareiškėjui šioje byloje, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, taip pat į pirmosios instancijos teismo posėdžio trukmę, į tai, kad teisme nagrinėjamos iš viso 29 analogiškos bylos, kuriose pareiškėjams ir tam pačiam trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „HQDS“ atstovauja vienas advokatas Karolis Gudas, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad Pareiškėjo prašoma priteisti suma (1281,40 Eur) yra neproporcinga, todėl mažintina ir Pareiškėjui iš atsakovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje yra trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti iš Migracijos departamento 1258,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi Pareiškėjas paduodamas skundą nurodė uždarąją akcinę bendrovę „HQDS“ trečiuoju suinteresuotu asmeniu, Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui atstovauja ir procesinius dokumentus rengia tas pats advokatas, trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo įtrauktas teismo iniciatyva, jo dalyvavimas procese nėra būtinas, trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nenumatytas, dėl trečiojo suinteresuoto asmens teisių Sprendime nėra pasisakyta, teismo sprendimas pagal Pareiškėjo skundą sukelia teisines pasekmes Pareiškėjui, trečiasis suinteresuotas asmuo teisme išsikėlė atskirą bylą, kurioje turės galimybę apsiginti savo teisėtus interesus, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. I. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23S154199, kuriuo panaikintas A. I. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priteisti A. I. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Uždarosios akcinės bendrovės „HQDS“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.