- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-18
- Bylos Nr.
- AS-556-530-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Romanas Klišauskas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Telšių apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai dėl atsakymo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) 2008 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 2 d. raštą Nr. S.8-1282, kuriuo atsisakyta B. M. atkurti nuosavybės teisę į paveldėtą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą Telšių apskrities viršininko administraciją atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2008 m. birželio 2 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo iš motinos B. M. Pažymėjo, jog 2008 m. liepos 2 d. gavo atsakovo atsakymą, kad Telšių apskrities viršininkas 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D-465 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“ patvirtintame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), suformavo 0,5646 ha ploto sklypą UAB „Plungės Agnė“ pastatams eksploatuoti, o likusią sklypo dalį - 1,1542 ha dydžio sklypą suformavo B. M. Nurodė, jog nesutinka su administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymu ir atsakovo raštu, kuriame nurodyta, jog nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į 0,5646 ha ploto žemės sklypą, kuris skirtas UAB „Plungės Agnė“ pastatams eksploatuoti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 3 p., 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas konstatavo, kad ABTĮ 25 straipsnis nustato, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Pareiškėjo skundo turinys bei pateikti priedai leidžia daryti išvadą, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. M. priklausiusį žemės sklypą nėra priimtas. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. D-465 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“ patvirtino parengtų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (plotas 1,1542 ha), ir (duomenys neskelbtini) (plotas 0,5500 ha), planus žemės grąžinimui natūra, tačiau B. M. turto paveldėtojai jų nėra suderinę. Teismo nuomone, pareiškėjas nesutinka su administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintų žemės sklypų planais. Pareiškėjas, nesutikdamas su suformuotų žemės sklypų ribomis nuosavybės teisių atkūrimui, savivaldybės administracijos sprendimus turi skųsti apskrities viršininkui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir tik tada teismui. Pareiškėjo pateikti dokumentai įrodo, jog jis apskrities viršininkui neskundė savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, jam sukėlusio teisines pasekmes, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas taip pat konstatavo, kad ABTĮ 33 straipsnis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 123 punktas nustato, jog apskrities viršininko, savivaldybės vykdomosios institucijos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos kitos institucijos priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams datos. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, jog jis skundžia Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. D-465 „Dėl nuomojamų, parduodamų, grąžinamų natūra žemės sklypų vietos ir dydžio patvirtinimo“, nors prašo pripažinti neteisėtu Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 2 d. raštą Nr. S.8-1282, kuriuo pareiškėjas pakartotinai informuojamas, kad statiniais užimta žemė nėra laisva žemė ir grąžinti jos teisės aktai nenumato. Pareiškėjas skundą teismui faksu pateikė 2008 m. rugpjūčio 5 d., t. y. praleidęs skundo padavimo administraciniam teismui terminą ir neprašo jo atnaujinti.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartį panaikinti ir priimti skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neteisingai interpretuodamas terminus ir skunde išdėstytas aplinkybes.
2. Pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti dėl Telšių apskrities viršininko administracijos 2008 m. liepos 2 d. rašto panaikinimo. Skundžiamas atsakovo raštas įteiktas 2008 m. liepos 10 d., o skundas teismui paduotas 2008 m. rugpjūčio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į B. M. priklausiusį žemės sklypą nėra priimtas Vyriausybės įgaliotoje institucijoje, tačiau 2008 m. liepos 2 d. rašte Nr. S.8-1282 pažymėta, jog šį atsakymą galima skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
4. Pareiškėjas nesutikti su administracijos direktoriaus įsakymu neturėjo galimybės, nes niekada su juo nebuvo supažindintas, tuo tarpu į teismo nurodytas institucijas yra kreipęsis daugelį kartų vien todėl, kad įvairią prieštaringą informaciją gaudavo netiesiogiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Tačiau teismas nepagrįstai papildomai sprendė skundo padavimo termino klausimą. Šiuo atveju skundo padavimo termino klausimas iš viso neturi būti sprendžiamas, o skundą turi būti atsisakoma priimti vien tik dėl to, kad jis buvo paduotas nepasinaudojus išankstine nagrinėjimo ne per teismą tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).
Pagrindinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės nagrinėjant administracines bylas dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2007 m. spalio 11 d. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. AS11-296/2007.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse nuosekliai laikomasi praktikos, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Pareiškėjas skundžia apskrities viršininko aktą, priimtą pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Tokio pobūdžio ginčams Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Pagal šią tvarką, skundas, pirmiausia, turi būti paduodamas apskrities viršininkui, o po to - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Gavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą, skundas gali būti paduodamas teismui per dvidešimt dienų nuo šio atsakymo gavimo dienos (ABTĮ 32 str. 1 d.).
Pareiškėjas minėta privaloma ikiteismine ginčų sprendimo tvarka nepasinaudojo, todėl jo skundą turi būti atsisakoma priimti Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.